www.siandien.info

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Seime ištarė Prezidento priesaikos žodžius – antrą kartą įsipareigojo Tautai saugoti ir stiprinti Lietuvą, tarnauti Tėvynei, demokratijai ir Lietuvos žmonių gerovei.

„Per penkerius metus, skiriančius pirmąją ir antrąją priesaikas, visi kartu padarėme tikrai daug. Sustiprinome valstybę. Per visas krizes ir sukrėtimus ne tik išsaugojome jos ekonomiką, bet ir ištiesėme pagalbos ranką žmonėms, saugodami jų darbo vietas bei pajamas. Mažinome atskirtį. Kūrėme Lietuvą, kuri rūpinasi tais, kuriems rūpesčio ir pagalbos šiandien reikia labiausiai. Kūrėme stipresnę, teisingesnę, žalesnę, inovatyvesnę Lietuvą“, – prisiekęs Tautai kalbėjo valstybės vadovas.

Prezidentas savo kalboje Seimo rūmuose pabrėžė, kad pastarieji penkeri metai nestokojo globalių iššūkių – klimato kaita, pandemija, karas. „Valstybės saugumas bus viena svarbiausių mano, kaip valstybės vadovo, užduočių. Nes jei nebus valstybės, nebus nieko“, – kalbėjo šalies vadovas.

2029-ųjų Lietuvą Prezidentas mato kaip gynybos stiprinimo pavyzdį visai NATO. Pasak šalies vadovo, šia kryptimi turime dirbti jau nuo šiandien.

„Saugi ir stipri Lietuvos valstybė – tai ne tik tankai ir raketos, kovos mašinos ir dronai. Mes stiprūs tiek, kiek turime ryžto ir kaip juo sugebame uždegti, kiek įkvepiame draugus ir sąjungininkus. Artimiausiu metu tam turėsime skirti dar daugiau pastangų. Mums reikės atkaklios, nuoseklios ir tęstinės užsienio politikos“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.

Prezidentas pabrėžė, kad Ukrainos pergalė jos Laisvės kare prieš Rusiją privalo likti mūsų prioritetas ir tikslas. Tarptautinėje arenoje ir toliau turime būti garsiai aidintis Ukrainos balsas.

Šalies vadovas akcentavo nuosekliai tęsiąs pradėtus darbus ir plėtodamas dvišalius santykius su sąjungininkais ir partneriais, ir gindamas Lietuvos interesus daugiašaliuose NATO ir Europos Sąjungos formatuose.

Prezidentas savo kalboje Seime apžvelgė nacionalinį saugumą, atskirties ir nelygybės mažinimo politiką, šeimų poreikius, susisiekimą, regionų politiką, ekonomiką, klimato kaitą, švietimo, mokslo, kultūros, sporto klausimus.

„Pasaulis ir Lietuva stovi ant egzistencinių lūžių slenksčio. Šiandien kyla klausimų, ar sugebėsime neperžengti to lemiamo taško, už kurio geopolitiniai procesai, klimato kaita ar mums dar nežinomi iššūkiai taps nebesuvaldomi. Eiti atsakingas valstybės vadovo pareigas tokiu metu – jokia privilegija. Tai – sunkus kasdienis darbas ir išbandymas. Milžiniška asmeninė atsakomybė mane įpareigojusiai Tautai. Ir misija mums visiems likti teisingoje istorijos pusėje. Šiandien aš prisiekiau tai daryti. Ir tepadeda man Dievas“, – kalbą po priesaikos Tautai užbaigė Lietuvos Prezidentas.

Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba iškilmingoje Prezidento vėliavos pakeitimo ceremonijoje:

‘Mano brangioji Lietuva,

praėjus penkeriems metams ir vėl kreipiuosi į Tave.

Įkvėptas antrąkart man Tautos parodyto pasitikėjimo, žengiu pasitikti mums visiems – visai Lietuvai – pažadėto likimo.

Prieš penkerius metus atėjau į šiuos rūmus ne tam, kad būčiau patogus. Ir ne tam, kad slėpčiausi už kasdien man braižomų linijų.

Atėjau, nes tikėjau, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas privalo aktyviai dalyvauti politikoje, kiek tai leidžia šalies Konstitucija.

Atėjau, nes visur, kur benuvykčiau, jaučiau karštą palaikymą žmonių, jaučiančių neteisybę. Vis labiau slegiamų kasdienės atskirties. Priverstų abejoti savo, o kartu ir visos valstybės, jėgomis.

Visus šiuos penkerius metus kovojau su viešajame gyvenime įsitvirtinusiu nepakantumu kitaip mąstančiam. Nepaisydamas skriejančių kritikos strėlių, su visais bandžiau kalbėtis. Visus siekiau išklausyti. Atkakliai dirbau, kad Lietuva būtų dar stipresnė, teisingesnė, pažangesnė ir žalesnė.

Pirmyn mane stūmė tikėjimas, kad didžiausias, nepakartojamas ir nepakeičiamas valstybės turtas yra jos žmonės. Visi žmonės – su tik jiems būdingais būdo bruožais ir polinkiais. Skirtingi žmonės, nes tik skirtumų vienovė leidžia geriausiai panaudoti kiekvieno gebėjimus.

Sėkmingą valstybės kelionę lemia kasdieniai mūsų visų, Lietuvos žmonių, pasirinkimai. Išdidžiai nešdami jos idėją per geopolitikos audras, pratęsiame darbus savo protėvių, kurie, eidami priešakyje, tikėjo ir kovojo už mūsų dabartį.

Štai kodėl, lankydamasis mūsų šalies regionuose, niekada nepraleidžiu progos padėti gėlių žuvusiems už Lietuvos laisvę. Be to neįsivaizduoju nė vieno apsilankymo savivaldybėje. Kovotojų pavyzdys įkvepia šiandien.

Ateities Lietuvą mes renkame iš mažų gabalėlių kaip nuostabią įvairiaspalvę mozaiką. Įsivaizduodami naują, geresnę tikrovę, pradedame ją kurti. Čia ir dabar, nelaukdami, kol tai padarys kažkas kitas.

Todėl šioje šalyje visada turi jausti laisvę veikti stiprios ir savimi pasitikinčios asmenybės. Aktyvūs bendruomenių nariai, kultūros veikėjai, valstybės saugumo kūrėjai.

Tikroji Lietuvos galia gimsta bendrame laisvų žmonių veiksme. Bendri pasiekimai įžiebia pasididžiavimo vienas kitu jausmą. Jungtinio choro daina galiausiai išauga į amžiną, kartas sujungiančią giesmę Tėvynei.

Šis mūsų pasirodymas tuo ryškesnis ir paveikesnis, kuo mažiau patys save apgaudinėjame ir kaip veiksmingai sugebame spręsti iškylančius iššūkius. Tik patenkinę prigimtinį teisingumo jausmą, būdingą kiekvienam žmogui, galime sėkmingai kurti klestinčią valstybę.

Deja, ne vieną dešimtmetį buvome užmerkę akis prieš spartų nelygybės ir socialinės atskirties augimą Lietuvoje. Dabar pasiekėme etapą, kai ilgalaikis valstybės stabilumas ir net saugumas tiesiogiai priklauso nuo mūsų gebėjimo teisingai dalintis sukuriama gerove.

Pastarieji penkeri metai man parodė, kad Lietuva gali būti teisinga. Lietuva gali būti solidari. Lietuva – mes visi – galime tinkamai pasirūpinti pažeidžiamais asmenimis: žmonėmis su negalia, senjorais, vaikus auginančiais tėvais. Nė vienas Lietuvos žmogus negali būti – ir nebus – paliktas nuošalyje!

Ne mažiau svarbu artimiausiu metu – užtikrinti nuolatinį tęstinį ekonomikos augimą. Paremtas šiuolaikinėmis technologijomis, jis bus pagrindinis mūsų gerovės šaltinis.

Tai reiškia, kad turėsime pasitelkti dar daugiau kūrybingų ir išlavintų protų. Žmonių, nebijančių drąsiai žengti viena koja priekyje ir kurti inovacijas. Energingų asmenybių, pratusių įveikti visas iškylančias kliūtis.

Tokį energijos užtaisą mums gali parūpinti tik kokybiška, lygiai prieinama ir kūrybingumą skatinanti švietimo sistema. Nedidelei šaliai kaip Lietuva kiekvienas talentas – aukso vertės. Kiekvieną turime pastebėti, įvertinti ir rūpestingai nukreipti aukštesnių pasiekimų kryptimi.

Galiausiai, vis daugiau mūsų dėmesio reikalaus visa ko pagrindas – aplinka, kurioje gyvename. Joje turi būti gera ir ateinančioms kartoms.

Mūsų pareiga šiandien – užtikrinti, kad ir Ateities Lietuva išliktų Žalia. Todėl skiepykime savo vaikams ir vaikaičiams meilę ir pagarbą gimtajai šaliai bei jos gamtai, ir tegul mūsų pavyzdys padeda kurti geresnį – švaresnį, jaukesnį ir sveikesnį – pasaulį.

Gerbiamieji,

kaip prieš penkerius metus, taip ir šiandien jaučiu iš Jūsų kylančią didelę jėgą. Jaučiu galią vienos, nedalomos Lietuvos, kuri žengia į pasaulį tvirtai žinodama, ko nori ir kaip tai pasiekti.

Tegul Lietuva mums visiems per amžius būna brangi, nes graži. Brangi, nes užgrūdinta vargo ir kančių. Brangi, nes išaugusi pagarbos kapuose miegantiems didvyriams dvasia. Brangi, nes mūsų visų – Lietuvos žmonių – dabar ir per amžius.

Kartu mes ją ir girkime, ir ginkime. Kartu ženkime kurti savo likimo!”