Gintautas Kniukšta. Apie miškus ir miškininkus, kurie remia didvyrišką Ukrainos miškininkų kovą už šalies laisvę Pradžia Redaktorius rekomenduoja Šiandien Verslas 2022-03-062022-03-07 Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis ŠIANDIEN Lietuvos miškininkų sąjungos nariai remia didvyrišką Ukrainos miškininkų kovą už šalies laisvę ir ragina Rusijos bei Baltarusijos miškininkus visomis įmanomis priemonėmis stabdyti karą Ukrainoje. Tai buvo bene skambiausias Miškininkų sąjungos suvažiavimo akcentas, kuriame dominavo valdžios pareigūnų kalbos ir pagyros miškų reformai. Miškininkų sąjungos suvažiavimas. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Tiesa, tie garbūs kalbėtojai, matyt, turėjo skubančių svečių statusą, ar ne visai suprato, kur jie atvažiavo – ministras S. Gentvilas, Seimo narys, beje, miškininkas J. Urbanavičius nelaukė suvažiavimo pabaigos, o pasakę kalbas, mandagiai pasišalino. Vienintelis seimūnas išbuvęs iki renginio pabaigos buvo Viktoras Pranskietis. Taip, tas pats profesorius, kurio vadovaujamas Seimas sunaikino 42 pelningai dirbusias urėdijas ir be darbo paliko, į gatvę išvarė daugiau kaip 1000 žmonių. Dabar aiškėja, kad ne vienas iš jų pakėlė ranką prieš save, pasitraukė iš gyvenimo… Neapgavotos, per vieną dieną politikų sukurtos miškų refomos pasekmes jausime dar ilgai. Liūdnas buvo tas miškininkų suvažiavimas, dauguma dalyvių be nuotaikos, be savo nuomonės, be aiškios Lietuvos miškų ateites vizijos – tarsi šiandien svarbiausias klausimas būtų kaip dabartinę miškų urėdiją pertvarkyti į akcinę bendrovę. Vienintelis buvęs Kauno urėdijos vadovas Saulius Lazauskas bandė gaivinti viltį, kad visi dabartinės urėdijos padaliniai privalo dirbti savarankiškai, o jų vadovai turi būti vadinami taip, kaip į juos žmonės kreipdavosi jau prieš šimtą metų – urėdais. Niekam nerūpėjo pasakyti, padiskutuoti, ką daryti, kad galutinai nenuvarytume žmogų nuo žemės, nuo miško… Kaip miškų valdymą grąžinti į regionus, kodėl tyli savivaldybės, pavyzdžiui, Rietavo, kur miškai užima daugiau kaip pusę savivaldybės teritorijos… Kaip grąžinti miškininko profesijos prestižą, kaip grąžinti jaunus žmonęs į Žemės ūkio akademiją mokytis miškų mokslų… Ne, tokios diskusijos suvažiavimo dalyviams nerūpėjo, nerūpėjo ir kur dingo miškininko uniforma, kodėl visiškai apleistas visuomenės švietimas.. Net ir suvažiavimo dalyviams buvo dalijami “rezervo likučiai” – dar 2010 metais išleista “Lietuvos miškininkų sąjungos istorija 1929 – 2009”… Užtat visi susikaupę klausėsi dabartinės miškų urėdijos vadovo p. Kaubrės monologo ir jo pagiriamosios kalbos miškų valdymo pertvarkai. Beje, p. Kaubrės kalba suvažiavime buvo pagrindinė, jis kalbėjo ilgai ir nuobodžiai, ko gero, net pats nesuprasdamas, kad kai kurie faktai daro gėdą visai valstybei. Rožinėmis spalvomis jis piešė būsimos urėdijos pastatą Vievyje, kuris, girdi, bus su žaliu stogu ir atitiks visus Europos žaliojo kurso reikalavimus… Kaip čia neprisiminsi tuometinio aplinkos ministro K. Navicko rožinių svajonių, kuris urėdiją žadėjo įkurdinti Panevėžio r. Katinų kaime ir tuo svariai prisidėti prie regionų gaivinimo… Dar 2018 metais žadėta sutvarkyti ir padidinti visų miško valdymo grandžių specialistų atlyginimus, o p. Kaubrė, deja, ir po 4 metų reformos dūsaudamas pasakojo, kad ir dabar mažesnius plotus prižiūrintys girininkai gauna didesnius atlyginimus už tuos, kuriems jau seniai reikėjo pakelti atlyginimus. Paaiškino ir priežastį: girdi, jie “laiku mokėjo susitvarkyti”… Miškininkų sąjungos suvažiavimas. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Na, teisybės dėlei reikia pasakyti, kad kai kurie veikėjai suvažiavime buvo gana pakilios nuotaikos, vienas iš jų – daktaras Algis Gaižutis, Lietuvos miškų išpardavimo užsienio verslo įmonėms architektas. p. Gaižutis šiandien trina rankomis, visa reforma lyg sviestu tepta – tuoj tuoj visus miškus valdys akcinė bendrovė, aplinkos ministras kišeninis, urėdijos vadovas savas… Žodžiu, medienos perdirbėjai ima viršų. Galas visiems oponenatams, kuriuos mokslų daktaras tą dieną vadino rėksniais… Ką daryti toliau, kaip išsaugoti Lietuvos miškus ateities kartoms, kurių įvairiais skaičiavimais belikę 20 procentų, kaip apginti miškus nuo tų, kurie, kaip sakoma, už eurocentą pasiryžę net blusą nuo Vilniaus iki Skuodo nuginti? Reikia gaivinti visuomeninius judėjimus, iš esmės aktyvinti sąjūdžio už Lietuvos miškų veiklą, kitas organizacijas. Miškininkų sąjungos suvažiavimas. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Juk būtent tie rėksniai, iš kurių šiandien tyčiojasi p. Gaižutis, savo aktyvia visuomenine veikla pasiekė, kad Seimas apribotų Lietuvos miškų pardavimą užsieniečiams, o Konstitucinis Teismas miškų reformą pripažintų neteisėta, antikonstitucine. Būten tie rėksniai nutildė aplinkos ministrą, kai šis gąsdino Lietuvą didelėmis Briuselio baudomis už tai, kad mes, lietuviai, nesutinkame išparduoti Lietuvos miškų užsieniečiams… Tik ar to ryžto ir noro veikti dar turi patys miškininkai, privalantys būti pirmose Lietuvos miškų saugotojų gretose? Share on Facebook Share Share on TwitterTweet Share on Pinterest Share Share on LinkedIn Share Share on Digg Share
