www.siandien.info; spaudos pranešimai

Kovo 5-osios naktį Ukrainos kariuomenė susigrąžino Zaporožės atominę elektrinę. Tai pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerijos vadovo patarėjas Vadimas Denisenka. Naktį prieš tai Rusijos kariai apšaudė atominę elektrinę. Dėl to stotyje kilo gaisras, kuris buvo užgesintas tik ryte

Penktadienį NATO nesutiko nustatyti neskraidymo zonos virš Ukrainos ir perspėjo, kad tai gali išprovokuoti didesnį karą Europoje su branduolinių ginklų turinčia Rusija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad tai visiškai atriš rankas Rusijai, stiprinančiai smūgius iš oro. „Visi žmonės, žūsiantys nuo šios dienos, taip pat žus dėl jūsų, dėl jūsų silpnumo, dėl vienybės stygiaus, – emocingai sakė Ukrainos lyderis. – Atsisakęs įkurti neskraidymo zoną Aljansas uždegė žalią šviesą bombarduoti Ukrainos miestus ir kaimus.“

 „Viskas, ką Aljansas sugebėjo šiandien nuveikti – per savo aprūpinimo sistemą perduoti Ukrainai 50 tonų dyzelino. Galbūt kad galėtume sudeginti Budapešto memorandumą“, – sakė V. Zelenskis, turėdamas galvoje 1994 metas pasirašytą dokumentą, turėjusį suteikti Ukrainai saugumo garantijas mainais į sovietinių laikų branduolinių ginklų atsisakymą.

„Neatsipirksite nuo mūsų litrais degalų už litrus kraujo, pralieto už mūsų bendrą Europą“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Jis pareiškė, kad NATO žino, jog tikėtina tolimesnė Rusijos agresija. „Žinant, kad nauji smūgiai ir aukos yra neišvengiami, NATO sąmoningai nusprendžia neužverti Ukrainos dangaus“, – sakė V. Zelenskis Ukrainos prezidentūros paskelbtame vaizdo įraše

.„Šiandien Aljanso vadovybė uždegė žalią šviesą tolesniam Ukrainos miestų ir kaimų bombardavimui“, – pridūrė jis.

Anksčiau penktadienį NATO atsisakė skelbti neskraidymo zoną virš Ukrainos, bet Vakarų šalys perspėjo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl naujų sankcijų, jeigu jis nenustos puolęs savo provakarietiškos kaimynės.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad Aljansas nesikiš į karą baimindamasis tiesioginės konfrontacijos su Maskva, kuri gali nuvesti į platesnį konfliktą.„Vienintelis būdas įvesti neskraidymo zoną – siųsti NATO naikintuvus į Ukrainos oro erdvę ir tada įvesti neskraidymo zoną numušant Rusijos lėktuvus“, – sakė J. Stoltenbergas po skubaus susitikimo su Aljanso užsienio reikalų ministrais.„Jei taip pasielgtume, galiausiai Europoje kiltų visapusiškas karas, kuris apimtų daug daugiau šalių ir sukeltų daug daugiau žmonių kančių. Štai kodėl mes priimame šį skausmingą sprendimą“, – pridūrė jis.

Nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios žuvo daugiau 10 tūkst. rusų pajėgų karių, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Generalinio štabo duomenimis, bendri priešo koviniai nuostoliai nuo vasario 24 iki kovo 5 dienos apytiksliai buvo: daugiau nei 10 tūkst. žmonių, 269 tankai., 045 šarvuočių, 105 artilerijos sistemų , 50 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 19 raketų apšaudymo sistemų; 39 lėktuvų, 40 sraigtasparnių, 409 transporto priemonių, 60 tankų, 3 taktiniai lėktuvai.

Rusijai tęsiant beatodairišką puolimą prieš Ukrainą, ankstų šeštadienio rytą Černigovo naktinį dangų nušvietė milžiniškas sprogimas, praneša „Sky News“.

Vietos valdžios duomenimis, šiuo metu Černigovo mieste oficialiai yra žuvę 47 žmonės. Ketvirtadienį gelbėjimo darbai turėjo būti sustabdyti dėl gausių apšaudymų.

Rusijos kariuomenė surengė šimtus raketų ir artilerijos atakų prieš miestus ir kitas vietas visoje šalyje ir pasiekė reikšmingų laimėjimų pietuose, akivaizdžiai siekdama atkirsti Ukrainos prieigą prie jūros. Rusijos invazijai tęsiantis antrą savaitę, Kijevui grasinanti didžiulė Rusijos šarvuočių kolona liko sustojusi už sostinės.

Beje, Latvijos sostinėje Rusijos ambasada turės naują adresą: protestuodama prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, Rygos miesto valdžia gatvės atkarpą šalia pastato pervadino į Ukrainos nepriklausomybės gatvę. Taip norima pareikšti „paramą didvyriškai ukrainiečių tautos kovai“. penktadienį tviteryje rašė miesto administracija.