www.siandien.info, spaudos pranešimai

Į Lietuvą atvykęs Jungtinių Valstijų diplomatijos vadovas Antony Blinkenas šiandien, pirmadienį su prezidentu Gitanu Nausėda, premjere Ingrida Šimonyte ir užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu aptars Rusijos karinę invaziją prieš Ukrainą. Jungtinių Valstijų ambasada Vilniuje pranešė, jog A.Blinkenas su Lietuvos vadovais aptars „bendras pastangas remiant Ukrainą, stiprinant NATO, skatinant demokratiją ir žmogaus teises bei puoselėjant gilesnį ekonominės veiklos ir energetikos bendradarbiavimą“.

JAV valstybės sekretorius praėjusią savaitę pradėjo vizitą Europoje, per kurį taip pat lankosi Belgijoje, Lenkijoje, Moldovoje, Latvijoje bei Estijoje. Rusija vasario pabaigoje įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje. Vakarai į tai atsakė sankcijomis Rusijai ir įvairia parama Ukrainai, įskaitant ir karinę. Reaguodama į besikeičiančią saugumo situaciją, NATO ėmėsi stiprinti Aljanso gynybą rytiniame flange.

„Ukrainoje teka kraujo ir ašarų upės. Tai ne tik karinė operacija, bet ir karas, sėjantis mirtį, destrukciją ir kančią. Aukų skaičius auga, kaip ir bėgančių žmonių, ypač motinų ir vaikų, skaičius. Humanitarinės pagalbos poreikis šioje kankinamoje šalyje kas valandą smarkiai auga“, – sakė popiežius Pranciškus vidudienio maldos susitikime.

„Nuoširdžiai prašau iš tikrųjų užtikrinti humanitarinės pagalbos koridorių saugumą ir garantuoti bei palengvinti pagalbos patekimą į apgultus rajonus, kad būtų suteikta gyvybiškai svarbi pagalba mūsų broliams ir seserims, prispaustiems bombų ir baimės“, – sakė jis.

Pirmadienį prasidėjus jau 12-ąjai Rusijos sukelto karo Ukrainoje dienai ukrainiečiai demonstruoja dar didesnį ryžtą kovoti su priešo pajėgomis, o rusai, kaip pripažįsta ir tarptautiniai stebėtojai, nelabai pasistūmėjo į priekį. Tiesa, naktį iš sekmadienio į pirmadienį šūviai ir sprogimai vėl aidėjo ir Kyjive, ir Charkive, raketa paleista ir į Odesos sritį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kasnaktiniame kreipimesi į savo tautą ir visą pasaulį teigė, kad bus nubausti visi, kurie padarė „žiaurumus mūsų žemėje“.

 „Daug kalbėjo apie humanitarinius koridorius, kalbėjo kiekvieną dieną. Apie galimybę žmonėms palikti miestus, į kuriuos atvyko Rusija, Rusijos kariuomenė… Ir girdėjome pažadą, kad bus humanitariniai koridoriai. Jų nėra. Vietoj humanitarinių koridorių yra tik kruvini išpuoliai. Šiandien [sekmadienį] Irpene buvo nužudyta šeima: vyras, moteris ir du vaikai. Tiesiog kelyje, kaip šaudykloje, kai jie paprasčiausiai bandė palikti miestą, kad išsigelbėtų. Visą šeimą! Kiek tokių šeimų žuvo Ukrainoje?“ –sakė V. Zelenskis.

Jis pažymėjo, kad bus nubausti visi, kurie padarė „žiaurumus mūsų žemėje“ ir šaudė į miestus bei gyventojus.

 „Mes neatleisime. Mes nepamiršime. Mes nubausime kiekvieną, kurie padarė žiaurumus šiame kare, mūsų žemėje. Rasime kiekvieną niekšą, kuris šaudė į mūsų miestus, į mūsų žmones, kuris bombardavo mūsų žemę, paleido raketas, kuris davė įsakymus ir paspaudė paleidimo mygtuką. Jūs neturėsite nė vienos ramios vietos šioje žemėje, išskyrus kapą“, – ryžtingai kalbėjo V. Zelenskis.

Laukiant pirmadienį numatyto Ukrainos ir Rusijos delegacijų trečiojo derybų raundo, agresiją surengusi Maskva stiprina puolimą, toliau apšaudydama miestus ir bandydama apsupti sostinę Kyjivą.

 Dėl Rusijos apšaudymų neįvykus evakuacijai, humanitarinė padėtis sparčiai blogėja Mariupolyje. Nors NATO jau paskelbė, kad aljanso narės gali perduoti naikintuvų Ukrainai, Kyjivas sako, kad aviacinės technikos pagalba kol kas nepasiekė.

Įvairiuose Rusijos miestuose per protestus prieš Maskvos invaziją Ukrainoje sekmadienį, 11-ąją karo dieną, buvo sulaikyta daugiau kaip 4,6 tūkst. žmonių, pranešė stebėtojai.

Apie 41,6 tūkst. žmonių dalyvavo įvairiuose Prancūzijos miestuose surengtuose 119-oje protestų, rodo šalies Vidaus reikalų ministerijos vertinimai. Pačiame Paryžiuje į gatves apie 16 tūkst. žmonių.

„Nepaisant kančių, esame pasiruošę laimėti, esame dėl to tikri“, – Paryžiuje vykusiame proteste sakė Natalija, Prancūzijoje gyvenanti ukrainietė, apsigobusi mėlynos ir geltonos spalvos Ukrainos vėliava.

„Didžiuojamės jų drąsa, jų ryžtu“, – pridūrė ji. „Būsime čia kiekvieną savaitgalį, Paryžiuje ar bet kur kitur, kol V. Putinas išeis, atitrauks savo tankus“, – sakė Aline Le Bail-Kremer, aktyvistų grupės „Stand With Ukraine“ („Palaikykime Ukrainą“) narė, viena iš protesto organizatorių. Vienas didžiausių mitingų, surengtų dešimtą invazijos dieną, vyko Ciuriche. Anot organizatorių, šiame mieste apie 40 tūkst. žmonių susirinko reikalauti, kad Rusija atitrauktų pajėgas iš Ukrainos, pranešė šveicarų naujienų agentūra ATS.

 Protestuotojai didžiausiame Šveicarijos mieste ragino „taikos dabar“, kiti nešė plakatus su užrašais „Sustabdykite karą“ ir „Taikos“. Šimtai žmonių taip pat išėjo Londone, įskaitant ir ukrainiečius, kurių šeimos buvo priverstos bėgti nuo Rusijos bombardavimų.

 „Mums reikia laikytis, primenant kiekvienam, kad reikia būti vieningiems palaikant mūsų šalį“, – Londono centrinėje Trafalgaro aikštėje vykusiame proteste sakė 36-erių metų Olena Marcyniuk, dalyvavusi kartu su savo 14 mėnesių ir devynmečiu vaikais.

„Gal kažkaip (mes galime) paaiškinti Rusijai, kad pasaulis yra Ukrainos pusėje ir, kad jai reikia pradėti veikti, kad būtų sustabdytas karas“, – sakė moteris.

Daugelis jos šeimos narių pabėgo, bet dėdė liko Kyjive „kovoti už miestą“, teigė ji. „Ne Putinui, ne NATO“ Romos centre įvairios organizacijos dalyvavo didžiulėje „taikos procesijoje“, protestuodamos ne tik prieš V. Putiną, bet ir prieš NATO. „Bazėms ne! Kareiviams ne! Italiją iš NATO!“, – skandavo pacifistai nešdami prieš save didelę vaivorykštės spalvų vėliavą. „Tai tikriausiai viena pirmųjų tikrų demonstracijų už taiką“, – AFP sakė italų karikatūristas, aktorius ir rašytojas Vauro Senesi.

„Čia niekas netiki, jog sukursime taiką ginklais, kad sukursime ją siųsdami ginklus vienai iš šalių (Ukrainai)“.

Daugiau nei tūkstantis žmonių taip pat dalyvavo Kroatijos sostinėje vykusioje demonstracijoje, nešdami plakatus su užrašais: „Stabdykite karą, apsaugokite Europą“, „Šlovė Ukrainai“.

Balkanų regione invazija atgaivino tamsius prisiminimus apie kruviną buvusios Jugoslavijos suirimą praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje, kuomet per virtinę konfliktų žuvo daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Praėjusį savaitgalį šimtai tūkstančių žmonių su geltonos ir mėlynos spalvų simbolika taip pat pasirodė visoje Europoje, įskaitant Rusiją, Vokietiją, Ispaniją, Suomiją, Čekiją.

 Lenkų pasieniečiai sekmadienį pranešė, kad nuo vasario 24 dienos, kai Rusijos kariuomenė įsiveržė į Ukrainą, sieną su Lenkija iš šios šalies kirto daugiau kaip milijonas pabėgėlių. „Šiandien 20 val. (vietos, 21 val. Lietuvos laiku) iš Ukrainos į Lenkiją atvykusių žmonių skaičius viršijo milijoną. Tai – milijonas žmogiškųjų tragedijų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė sienos apsaugos tarnyba.