Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > I. Alperytė. Verslo planas žaliems

I. Alperytė. Verslo planas žaliems

Irena Alperytė. Asmeninio archyvo nuor.

Irena Alperytė

Filosofas Algis Mickūnas šiųmetinėje Santaros-Šviesos suvažiavime ragino mokytis dialogo ir džiaugėsi, kad JAV aukštosiose mokyklose, visose be išimties universitetinio išsilavinimo institucijose, mokomasi logikos pagrindų.

Monologas ir logikos nepaisymas įkalina ir gimdo obskurantizmą, tamsumą, sako maestro. Bet ką čia A. Mickūnas, jis – vienas iškiliausių lietuvių išeivijos filosofų, Ohajo (JAV) universiteto profesorius. Mūsų planelis kuklesnis – švietimo reforma Lietuvoje.

Paklausiau kolegės iš Suomijos, kaip jungimasis vyksta Suomijoje. Ji atsakė, kad priešingai, nei tikėtasi, iš pradžių reformos sąnaudos netgi didesnės, nei tikėtasi; kita vertus, išmatuoti galima bus tik per geroką dešimtmetį, o trečia – nukenčia įvairūs nestandartiniai vartotojai – pvz., Suomijoje gyvena daug švedų. Niekas jų poreikių nebepaiso. Kita vertus, kolegė pamini, kad tyrimų ir dėstymo metodikos taip pat skiriasi, tad prireiks daug laiko ir pastangų, kad jungimasis pavyktų de facto.

Mano rankose leidinys „Mergers in Higher Education.The Experience from Northern Europe“. „Aukštojo mokslo jungimasis. Šiaurės Europos patirtis.“ Skaitau: aukštųjų mokyklų „su(si)jungimais tikimasi padidinti sistemos integraciją arba racionalizavimą, pagerinti tiek studijų, tiek ir mokslinių tyrimų kokybę, spręsti opius klausimus, susijusius su teisės (pvz., stojimo sąlygų) bei žmogiškųjų išteklių efektyvumo sistemų klausimais.“

Pasak mokslo apžvalgų nuo 1970 iki 1990 metų laikotarpiu, identifikuotos svarbiausios jungimosi prielaidos, susijusios su tokiais poreikiais: institucijų veiksmingumo ir pajėgumų kaitos; organizacijų fragmentacijos įveikimo; studentų lygių galimybių strategijų sukūrimo; rūpestingesnės valdžios priežiūros aukštojo mokslo sistemos; platesnio masto decentralizavimo; organizacijų stambinimo.

Leidinys nurodo tokias aktualijas, kaip didesnių ir įvairesnių įstaigų radimasis; akademinių programų įvairovė; geresnės paslaugos studentams; platesnė galimybių skalė; institucijų lankstumas; veiksmingumas ir taupymas.

Išanalizavus keletą Šiaurės šalių universitetų jungimosi pavyzdžių, retorika panaši. Pirma, pagrindinis Šiaurės šalių jungimosi studijos leitmotyvas – kas anksčiau buvo „mes“ ir „jie“, pamažu tampa „mes“. Iššūkis dabar yra perkrauti visą procesą, siekiant integruoti du ar daugiau žaidėjų.

Tik kažin, ar nebus teisūs „Radiohead“, dainavę, kad 2+2 lygu 5.

Kitas mano atradimas, kad aprašomi Šiaurės šalių universitetai praeitą dešimtmetį jungėsi ir buvo suvokiami kaip verslo vienetai. Kitaip tariant, visiškai priešingai, nei suvokiami Lietuvoje, kur jų tikslas – viešasis gėris, o ne pelnas. Tai, be abejo, kiek nuginkluoja, nes tokia studija vadovaujantis, švietimo reforma Lietuvoje, matyt, bus suvokiama kaip ganėtinai supaprastinta verslo transakcija. Bet tai dar galima išgyventi.

Esame paskiepyti moratoriumų ir blokadų. Yra kitas aspektas, dėl kurio tūlas Lietuvos socialinių mokslų atstovas patirs greitą ir užtikrintą insultą – planuojamoji reforma neatlaiko menkiausios pirmojo kurso užduoties testo – verslo plano. Mat kiekviena nauja iniciatyva reikalauja parengti verslo planą.

Ką gi, pavasario sesija baigėsi. Švietimo reformos idėjai – silpnas penketukas.

Paaiškinsiu. Jau nemažai metų dėstome menininkams, kaip dera parengti išsamų planą, kaip bus siekiama užsibrėžtos veiklos, ir tam, kad tavo produktas būtų gyvybingas ir paklausus, reikia atsakyti sau į daugybę klausimų. Vadinamuosius verslo planelius yra atsiskaitinėjęs ne vienas šimtas mūsų studentų, o dabar – jau dažnas dabartinis Venecijos bienalės dalyvis ar „Sidabrinės gervės“ šeimininkas.

Iš ko sudarytas tas verslo planas žaliems? Pirmiausia, misija ir vizija. „Kam viso to reikia?“

Po šio pareiškimo – dabartinė situacija. Makroaplinka. Šioje dalyje privaloma papasakoti, kokie veiksniai teigiamai arba neigiamai veikia tavo būsimojo produkto likimą. Politiniai, ekonominiai, sociokultūriniai ir technologiniai veiksniai gali būti arba labai palankūs, arba grėsmingi tavo būsimai iniciatyvai.

Antra, rinkos analizė, jūsų pasirinkti vaidmenys. Neretas studentas gana gerai nustato, kokie rinkoje šiuo metu konkurentai veikia, ir kokie jų vaidmenys. Vaidmenys gali būti tokie – rinkos lyderis, pretendentas, sekėjas ir nišos užpildytojas. Projekto autorius turi pagrįsti, kokį vaidmenį renkasi ir kodėl.

Toliau reikia atlikti vartotojo analizę (pasirinktoji tikslinė grupė). Šioje dalyje reikia parodyti, kas tavo naujovių adresatas. Amžius, geografija ir kiti rodikliai. Piešiamas vartotojo psichografinis portretas. Mokome, kad kurdami žmonėms produktą negalime būti mizantropai. Turime mylėti savo klientus.

Tuomet – mikroaplinka arba vadinamoji stipriųjų ir silpnųjų pusių bei galimybių ir grėsmių analizė.

Privaloma dalis yra ir rinkos tyrimas (atliktos apklausos, naudotos publikacijos, nagrinėti tyrimai). Privaloma atlikti mokomąjį tyrimą, testuojant savo idėją. Kitaip tavo idėja laikytina iš piršto laužta klejone.

Po jo būna projekto pristatymas pagal rinkodaros derinį. Turi papasakoti, koks tavo produktas, kokios jo sąnaudos, platinimo ir viešinimo kanalai. Nuo to priklausys, ar pavyks tavo verslas.

Kulminacija – konkurencinis projekto pranašumas. Formulė, nusakanti tavosios idėjos unikalumą. Daug ir uoliai dirbame su studentais, kol šie pramoksta įrodyti faktais, kuo jų iniciatyva unikali.

Projekto įgyvendinimo planas taip pat rimta dalis. Turime parodyti, kada ir kokias veiklas suplanavome. Taip pat vertinimo kriterijai, kuriais matuosime projekto poveikį.

Be abejo, paminimi projekto rėmėjai arba bent jau dalininkai ir partneriai.

Detali viso projekto išlaidų sąmata taip pat privaloma – be jos tavo projektas nevertas net pašnekesio prie arbatos puodelio.

Pabaigoje numatomi galimi tavo strategijos scenarijai (kas bus, jei netiks planas A ar B)

Nė kiek ne menkesnė yra tavo naudota literatūra – ką skaitei ir ar skaitei tik vieną šaltinį ar daugiau.

Ką gi, pavasario sesija baigėsi. Švietimo reformos idėjai – silpnas penketukas. Ir tai tik dėl to, kad senoji programa nutraukiama, ir pagailo galimų skolininkų.

Irenos Alperytės komentaras skambėjo LRT RADIJO laidoje „Kultūros savaitė“.

 

Parašykite komentarą

Top