Jūs esate
Pagrindinis > Politika > Ketvirtoji sveikatos politikos banga

Ketvirtoji sveikatos politikos banga

Algimantas Kirkutis.

Habil. med. m. dr., prof. Algimantas Kirkutis,
Seimo Sveikatos tausojimo ir stiprinimo pakomitečio pirmininkas

Tam, kad gyventojai apgintų savo interesus, remdamiesi demokratiniais principais ir procesais iš savo tarpo jie išrenka patikimus asmenis, kuriems deleguoja prisiimti atsakomybę už visuomenės gyvenimo sąlygų formavimą dabartyje ir ateityje.

Taigi man teko ši atsakomybė ir garbė. Ji akimirksniu pavertė mane iš taikaus gydytojo į karingą politiką ir privertė rimtai susimąstyti, kas yra politika, kokia jos esmė ir kokie procesai bei tendencijos valdo šią veiklos sritį? Straipsnyje su skaitytojais ketinu pasidalinti keliomis mintimis ir įžvalgomis apie šiuolaikinės politikos raidą ir tendencijas.

Politika yra ypač plati visuomenės veiklos sritis, apimanti visus mūsų gyvenimo aspektus. Ją galima būtų palyginti su jūra, kurią lyg vandens lašeliai sudaro žmonių kasdienės problemos ir siekiai. Politikoje, kaip jūroje – siaučia srovės ir bangos, formuojasi tam tikros tendencijos ir kryptys. Todėl norint vairuoti politinį laivą reikia gerai išmanyti šias „sroves ir bangas“, suprasti jų atsiradimo priežastis. Taigi, kokie „vėjai“ kelia „bangas“ politikos jūroje?

Politikoje vyrauja nepastovūs žmonių norų, lūkesčių, baimių ir grėsmių „vėjai“. Jie formuoja politikos „bangas“, politikų mąstymo kryptis bei politinio proceso tendencijas. Pažvelgę į politikos istorinę raidą galime išskirti tris pagrindines jos evoliucijos tendencijas, kurios susiformavo dėl nuolatos kintančių esminių žmonių norų, troškimų ir vilčių.

Politikoje vyrauja nepastovūs žmonių norų, lūkesčių, baimių ir grėsmių „vėjai“. Jie formuoja politikos „bangas“, politikų mąstymo kryptis bei politinio proceso tendencijas.

Pirmoji – noras gauti maisto. Tai natūralus kiekvieno iš mūsų poreikis, kuris nepaliaujamai skatina sekti paskui tuos, kurie žada padėti mums gauti maisto. Galime prisiminti visas tolimos ir ne taip tolimos praeities revoliucijas, sukilimus ir valdžios perversmus.

Antroji – noras apsiginti nuo šalčio ir kitokių nemalonių aplinkos veiksnių. Tai noras įsigyti drabužių, būstą, sukurti ir išlaikyti šeimą, užsitikrinti materialinę gerovę. Išnykus bado baimei šie siekiai ir dabar dar formuoja dabarties politiką.

Tačiau, ryškėjant moksliniam-ekonominiam progresui, visuomenė tampant vis pajėgesnė pati spręsti savo problemas, o šis siekis tampa nepakankamai stiprus, kad patrauktų mases politikų generuojamoms idėjoms. Tokios politikos poreikis silpsta.

Tuo remiantis, ypač aktyviai siekiantys valdžios politikai, dažnai pradeda eskaluoti, o kartais net dirbtinai formuoti naujus žmonijos siekius, susietus su grėsmėmis ar net baime prarasti jau susikurtą materialinę gerovę. Tai sukuria gerai matomą mūsų žiniasklaidoje kitą politikos bangą.

Trečioji – noras išlaikyti stabilumą ir turimą gerovę. Mūsų sukurtai materialinei gerovei tiesioginę grėsmę kelia įvairūs vidinės ir išorinės prievartos, teroro ir korupcijos pasireiškimai, natūraliai kylančios ir dirbtinai eskaluojamos politinio nestabilumo ar net karo grėsmės.

Tai didina įtampą ir kelia baimės pojūtį visuomenėje, kas sudaro sąlygas kovoti dėl valdžios ir formuotis vienokią ar kitokią aktyvią politiką. Tačiau, palaipsniui augantis visuomenės išprusimo ir sąmoningumo bei pasaulio globalizacijos laipsnis ramina ir šį įsišėlusį politinį „mustangą“. Todėl natūraliai kyla klausimas – o kokie gi mūsų norai ir aistros formuos ateities politiką?

Žmogus – biologinė būtybė, kuri evoliucijos dėka susiformavo žemėje atsiradus gyvybei. Ši sąmoninga gyvybės forma toliau sparčiai vystosi aktyviai paveikdama ją supančią aplinką.

Poveikiui pasiekus kritinį laipsnį, kiekvienos gyvos būtybės ir viso pasaulio apskritai išlikimui iškyla nauja, labai rimta grėsmė. Ši grėsmė ir natūralus noras išlikti formuoja naująją (ketvirtąją) politikos bangą – ekologinę politiką.

Jos atsiradimo ir vystymosi būtinybę diktuoja sparti klimato kaita, spartus gyvenamosios aplinkos oro užterštumo, sergamumo lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis augimas, žmonių skaičiaus augimas, visuomenės senėjimo ir migracijos bei kiti demografiniai procesai.

Nors ketvirtoji banga politikoje nėra ta devintoji banga jūroje, kuri laikoma pačia didžiausia ir pavojingiausia laivams, tačiau tai rimčiausias iki šiol žmonijai iškilęs iššūkis. Ši politinė „banga“ dar tik pradeda kilti. Dėl to labai svarbu ją pastebėti laiku ir pasukti visuomenės lūkesčių „laivą“ reikiama kryptimi tam, kad mes ją sėkmingai įveiktume.

Viena iš svarbiausių ekologinės politikos sričių yra sveikatos politika. Atsižvelgiant į šiuolaikines grėsmes ji taip pat turi būti formuojama remiantis naujais principais. Akivaizdu, kad sveikatos apsaugos strategija, paremta ligų sukeltų simptomų slopinimu, neduoda reikiamo efekto.

Pastaruoju metu pradėta kalbėti apie tai, kad per didelis sveikatos apsaugos sistemos medikalizavimas ir technizavimas nuima nuo paciento atsakomybę už savo sveikatą ir sukelia klaidingą iliuziją, kad visos jo sveikatos problemos bus išspręstos pasitelkus mediciną.

Šis požiūris kelia labai pavojingą tendenciją, kad sveikatos apsaugos sistema gali pati iš savęs pradėti generuoti ligonius ir užsukti ydingos evoliucijos ratą. Tuo remiantis būtina visuomenėje skiepyti požiūrį, kad žymiai svarbiau yra pašalinti ligas sukeliančias priežastis ir pačias ligas, negu jų sukeltus simptomus, nes nepašalinus priežasčių simptomai netrukus gali pasireikšti iš naujo.

Sveikatos tausojimas ir stiprinimas leidžia apsaugoti nuo ligų, o susirgus skatina greičiau pašalinti ligas sukėlusias priežastis. Visa tai gali sudaryti sąlygas sveikesniam, kūrybiškesniam ir laimingesniam gyvenimui, nei hiperbolizuotos viltys, dedamos į medicinines paslaugas.

Kol kas, vyrauja klaidinga nuomonė, kad sveikatos apsauga, tai tik ligų diagnostika ir gydymas. Toks požiūris nukreipia į šią biomedicinos sritį visus pagrindinius šalies skiriamus resursus sveikatos apsaugai ir pasmerkia juos siauram, ne visada pakankamai efektyviam panaudojimui.

Svarbu suvokti, kad sveikata – tai tarpžinybinis, visas mūsų gyvenimo sritis apimantis reikalas bei pagrindinis šalies gyventojų gerovės tikslas. Tai ne tik nauja politika, bet ir nauja labai svarbi mūsų ekonomikai verslo sritis.
Siekiant įtvirtinti pasaulyje sparčiai plintančią naująją sveikatos apsaugos politiką, Lietuvos Respublikos Seimo

Sveikatos reikalų komitete suformuotas naujas politinis įrankis – Sveikatos tausojimo ir stiprinimo reikalų pakomitetis. Šio pakomitečio tikslas apjungti visus šiuolaikinius biomedicinos ir kitų sričių pasiekimus vieningam siekiui – visuomenės ir kiekvieno jos nario atskirai sveikatos stiprinimui.

Malonu konstatuoti, kad naujos kartos sveikatos politikai pritaria šiam požiūriui ir žada mūsų šalies sveikatos apsaugos politiką palaipsniui pradėti formuoti vadovaudamiesi šiuolaikinėmis tarptautinėmis politinėmis nuostatomis.

Šalies sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga siūlo Vyriausybei suformuoti naują šalies įvaizdį  – „ Lietuva palanki sveikatai šalis“. Tai žadina viltis ir atveria naujas perspektyvas tobulėti.

Parengta pagal laikraštį ,,ŠIANDIEN”.

 

Parašykite komentarą

Top