www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN

Šiandien, kovo 10 -ąją  Vytautas Babravičius (Simas) – kantri muzikos Lietuvoje pradininkas  švenčia  savo garbingą 70 -ties metų jubiliejų.

„Daugelis V. Babravičiaus sukurtų dainų yra lietuviška patriotine tematika. Viena iš tokių – dar 1973 m. parašyta daina „Ąžuolams, liepoms“. Jis apdainavo ir auksinius vaikystės pasakų laikus, ir pašiepė  egoizmą bei kitas šių dienų „vertybes“, pagerbė laukinę obelį senamiesčio kieme ir atkreipė dėmesį į beatodairišką Lietuvos tuštėjimą.

Su pirmąja Lietuvoje kantri grupe „Deficitai“ (1978 – 1983) jis prikėlė iš užmaršties ir aranžavo daug lietuvių liaudies dainų, kai kurios jo legendinės dainos, pavyzdžiui, „Autostradoje Vilnius – Kaunas“ tapo bemaž liaudies dainomis.

V. Babravičius yra ne šiaip eilinis mūsų bardas. Būtent jo dėka mūsų šalyje paplito kantri muzikos žanras – vienas iš universaliausių muzikos žanrų XX a. žmonijos kultūros istorijoje.

Dar 1980 m. sukurtoje jo dainoje „Lietuvai“ yra šie žodžiai: „…Ištarsiu Tavo vardą šventą, esi pasaulyje – viena, gyventi, supratau, vien dėl Tavęs šioj žemėj verta…“.

Su gitara ir giesme pradėjo 1989 m. rugpjūčio 23 d. vykusį Molotovo – Ribentropo pakto 50 – ųjų metinių minėjimą Vilniuje, kuriame dalyvavo apie 100 tūkst. žmonių.

 Kaip pirmeiviui, jam teko patirti daug išbandymų ir anuomet, ir šiais laikais. Už sovietinio meto ideologijai netinkančią kūrybinę – koncertinę veiklą abi  darbovietes jam teko palikti „savo noru“. Nuo 1980 iki 1988 metų Simo kūryba nebuvo įsileidžiama į Lietuvos televiziją ir radiją

Aktyvus Sąjūdžio dalyvis, daugybės politinių ir pilietinių akcijų „balsas“, „Lietuvinininkų vilties“ premijos laureatas nepelnytai primirštas ir neįvertintas. Operos solistė, Kovo 11 -osios Nepriklausomybės Akto signatarė apgailestavo, kad „Mes Lietuvoje nemokame (o gal nenorime ?) tausoti ir branginti tokių kaip Simas ir daugelio kitų, nesirūpiname jų koncertais radijuje ir televizijoje, o pirmenybę, lyg apkurtę ir apakę, atiduodame importiniams narkozapoms ir kitokiems plastmasiniams surogatams…“.

V. Babravičius, Lietuvos laisvės šauklys, kovojo dėl Trispalvės, o ją susigrąžinus, nešė ją aukštai iškėlęs. Ir – neįtikėtina, Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija pernai buvo įteikta tam, kuris viešai išniekino Trispalvę.

O nacionalinis radijas, kurio misija  teikti objektyvią ir patikimą informaciją, net bando įžūliai perrašyti istoriją, savo laidose Lietuvos kantri muzikos „tėvu“ vadindamas ne V. Babravičių, bet visai kitą asmenį. Čia tiktų paminėti Prancūzijos revoliucijos metais atsiradusį posakį „Revoliucija kaip Saturnas ryja savo vaikus“.

Nepaisant to, V. Babravičius – lietuviškas ąžuolas, užgrūdintas gyvenimo vėtrų, išliko stiprus ir orus. Ir mylintis. Mylintis savo gimtinę, kaimą, gamtą, žmones ir Lietuvą“.

 Visą straipsnį apie Vytauto Babravičiaus (Simo) žygį už Lietuvą skaitykite laikraštyje ŠIANDIEN. www.siandien.info