Laikraštis ŠIANDIEN. Aukščiausios kokybės dešra – su augalų parazitais

Romaldas ABUGELIS

ŠIANDIEN apžvalgininkas, www.siandien.info

Ne viskas auksas, kas auksu žiba, – byloja lietuvių liaudies išmintis. Tuo įsitikinau artimiau susipažinęs su aukščiausios kokybės virta dešra EKSTRA su lašinukais.

Lašiniai, pieno miltai, sirupas, mielės…

Produkto etiketėje puikuojasi ne tik storulis žodis EKSTRA, bet ir kuklesnėmis raidėmis dešros kokybę giriantis žodžių duetas „aukščiausia rūšis“. Tokia nesaikinga kalbos raiška neturėtų stebinti – juk visi vaikosi pelno. Tad gamintojas, siekdamas pritraukti neišmanų pirkėją sąmoningai daugžodžiauja. Juk žodis „ekstra“ ir reiškia „aukščiausios rūšies“, „geriausias“, „nepaprastas“.

Kokia iš tikrųjų yra ta „aukščiausia kokybė“ nesunku įsitikinti perskaičius šio produkto etiketę, kurioje surašytos … 26 (!) sudedamosios dalys. Pagrindinė dešros sudedamoji dalis yra kiauliena. Tiesa, kiek jos yra taip ir neaišku. Gal 70, o gal tik 30 procentų. Sudėtyje yra ir daugiau kiaulienos produktų: kiaulių odelės, kiaulienos baltymai ir kiaulių lašiniai. Pastarųjų kiekis dešros sudėtyje deklaruotas tiksliai – jie sudaro 8 procentus.

Natūralu, kad dešroje yra druskos, prieskonių ir vandens. Vanduo žalioje mėsoje sudaro iki 70%. Mėsą išvirus jo kiekis sumažėja iki maždaug 50 procentų.

Rekomenduojama vartoti kuo mažiau dešrų, dešrelių ir kitų perdirbtų produktų.

Lašiniams draugiją dešros sudėtyje palaiko tarytum pyrago sudėties elementai – saldžioji dekstrozė, gliukozės sirupas, mielių ekstraktas ir nugriebto pieno miltai. Sirupas dažniausiai naudojamas saldainiams, alui, konservams ir kepiniams gaminti. Jis padeda išsaugoti ir sustiprinti maisto produktų saldumą, o tai padidina jų patrauklumą.

Sirupas gaminamas hidrolizuojant gliukozės molekules krakmolinguose maisto produktuose. Piktnaudžiaujant saldikliais gresia kraujagyslių ligos, diabetas, kai kurie iš jų gali būti toksiški, kancerogeniški.

Nugriebto pieno milteliai paprastai naudojami sriubų, padažų, šokolado, ledų, bei duonos gaminiuose. Mielių ekstraktas be kitų funkcijų dar atlieka ir šviežumo, aromato ir maisto švelnumo didinimo funkcijas.

Daugiau kaip pusė dešros sudedamųjų dalių – maisto priedai. Jų net penkiolika. Keturi iš jų yra tirštikliai. Tai natrio alginatas, saldžiųjų ceratonijų derva, guaro derva ir ksantano derva.

Sudėtyje yra trys stabilizatoriai: kalio ir natrio difosfatai, perdirbti eucheuma jūros dumbliai ir pentanatrio trifosfatas. Natrio eritorbatas ir citrinų rūgštis atstovauja antioksidantus. Aromato ir skonio stiprikliai taip pat du. Tai mononatrio glutamatas ir amino rūgštis. Mononatrio glutamatas (E-621) neabejotinai yra pagrindinis skonio gerintojas. Jis šiuo atveju naudojamas visiškai pagal paskirtį, nes ir buvo sukurtas, kad gerintų prastos mėsos ar žuvies žaliavos skonį.

Natrio nitrito vartojimas mėsos produktuose JAV ribojamas – leidžiama tik itin mažas jo kiekis. Yra informacijos, kad natrio nitrito vartojimas gali būti susijęs su migrenos priepuoliais.

Amino rūgšties naudojimas taip pat pagerina žemos kokybės produkto skonį. Nedidelis jo kiekis pridedamas kartu su E621 ir gaunamas mišinys, kuris skonio ir aromato efektą sustiprina net keturis kartus daugiau nei jo nepridėjus. Šis priedas nerekomenduojamas vaikams, nėščioms ir žindančioms moterims.

Dešroje taip pat yra rūgštingumą reguliuojanti medžiaga natrio karbonatas ir konservantas natrio nitritas. Natrio nitritas naudojamas tiek kaip mėsos ir žuvies spalvos fiksatorius, išsaugantis rausvą spalvą, tiek kaip konservantas. Jis leidžiamas naudoti tik mišinyje su valgoma druska, kur jo gali būti ne daugiau kaip tam tikras nustatytas kiekis.

Dideli natrio nitrito kiekiai gali būti toksiški žmogui. Jis laikomas pavojingu todėl, kad kaitinamoje mėsoje su nitritais susidaro karcinogenai nitrozaminai. Natrio nitrito vartojimas mėsos produktuose JAV ribojamas – leidžiama tik itin mažas jo kiekis. Yra informacijos, kad natrio nitrito vartojimas gali būti susijęs su migrenos priepuoliais.

Dar produkto sudėtyje yra kietiklis kalcio sulfatas ir dažiklis karmino rūgštis. Pastarasis priedas etiketėje įrašytas ne raide E ir skaičiais, kaip kiti keturiolika, bet tik žodžiais. Matyt dėl to, kad pirkėjams neužkliūtų akis už skaitmeninio žymėjimo. Kas gi yra ta karmino rūgštis?

Karmino rūgštis – raudonas gliukozidinis hidroksiantrapurinas, natūraliai aptinkamas kai kuriuose skydamariuose. Šie vabzdžiai karmino rūgštį gamina kaip plėšrūnų atbaidymo priemonę. Raudonai rožinis pigmentas yra išgaunamas iš trintų augalų parazitų skeletų.

Karmino rūgštis yra alergenas, todėl gali sukelti alerginę reakciją. Europoje šis maisto priedas nėra uždraustas, nes laikoma, kad alergijos rizika nedidelė. Karmininiai dažai yra atsparūs aukštoms temperatūroms, šviesai ir deguoniui, todėl dar yra naudojami kosmetikoje ir dažų gamyboje.

Paisykime sveikos mitybos rekomendacijų

Lietuviškoje maisto pasirinkimo piramidėje rašoma, kad mėsos produktus reikėtų vartoti kasdien ar rečiau, bet saikingai. Rekomenduojama rinktis liesą mėsą ir liesos mėsos produktus, taip pat riboti perdirbtos mėsos ir raudonos mėsos kiekį.

Taigi, tikslinga vartoti mažiau perdirbtų, rūkytų, sūdytų bei konservuotų mėsos produktų. Mat dešros, dešrelės, konservai dažniausiai turi daug sočiųjų riebalų rūgščių ir druskos, todėl juos vartoti siūloma keletą kartų per mėnesį mažais kiekiais. Mėsos suvartojimas vienam gyventojui per metus Lietuvoje siekia apie šimtą kilogramų. Daugiausiai suvartojama kiaulienos – 59 kg, toliau seka paukštiena – 31 kg ir jautiena – tik 4 kg.

JAV ir kai kuriose kitose šalyse atlikti išsamūs tyrimai parodė, kad raudonos mėsos ir dešrų vartojimas 10-15 procentų didina mirties riziką.

Gyvūninius riebalus bei kitus daug sočiųjų riebalų turinčius produktus patariama keisti augaliniais aliejais, turinčiais mažai šių riebalų rūgščių. Tausojant sveikatą, verta riboti produktų, turinčių transriebalų, vartojimą. Be to, tikslinga rinktis tuos produktus, kuriuose yra kuo mažiau cukraus ir druskos.

Apskritai, reikėtų dažniau rinktis augalinės nei gyvulinės kilmės maistą. Augaliniuose produktuose yra vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, avonoidų, fenolių, tosterolių ir kitų sveikatai palankių medžiagų, kurių nėra arba yra mažai gyvūniniuose produktuose.

Labai svarbu įprasti skaityti maisto produktų etiketes. Jose rasite ne tik jų sudedamąsias dalis, bet ir kitą naudingą informaciją – apie maistingumą, tinkamumo vartoti terminą ir kitos vertingos informacijos.

…Aukščiausios rūšies EXTRA dešros su lašinukais, „praturtintos“ penkiolika maisto priedų, taip ir neparagavau. Užtat labai džiaugiausi, galėjęs pasimėgauti gabalėliu kaimiškų lašinių su rugine duona ir šviežiais svogūnais.

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą