Jūs esate
Pagrindinis > Interviu > Laikraštis ŠIANDIEN. JAV siūloma iš pagrindų pertvarkyti maisto sistemą

Laikraštis ŠIANDIEN. JAV siūloma iš pagrindų pertvarkyti maisto sistemą

Laikraštis ŠIANDIEN. JAV siūloma iš pagrindų pertvarkyti maisto sistemą

Romaldas ABUGELIS

Jungtinės Amerikos Valstijos yra didžiausia žemės ūkio ir maisto produktų gamintoja ir jų eksportuotoja pasaulyje. JAV priskaičiuojama daugiau kaip du milijonai ūkių, kurių vidutinis žemės plotas sudaro apie 180 hektarų. Žemės ūkis kartu su maisto ūkiu ir kitomis giminingomis šakomis sukuria daugiau kaip 5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

Maždaug prieš mėnesį Rokfelerio fondo pateiktame pranešime siūloma iš pagrindų pertvarkyti visą šalies maisto grandinę.

„Mūsų maisto sistema liečia visus ir viską – niekas neturėtų taikstytis su status quo“, – teigia šio fondo prezidentas dr. Rajiv J. Shah. Jis kviečia visus – sveikatos, švietimo, žemės ūkio, maisto ūkio, pramonės, aplinkosaugos, nacionalinio saugumo, teisės ir socialinės sferos atstovus bendromis pastangomis kurti teisingesnę ir tvaresnę JAV maisto sistemą.

Kas gi paskatino moderniausią agroverslą turinčią ir pasauliui šio verslo madas pasauliui diktuojančią valstybę imtis tokių pokyčių? Esminius visos maisto grandinės trūkumus, kurie kankino sistemą ir buvo juntami kur kas anksčiau, apnuogino ir išryškino COVID-19 pandemija.

Rokfelerio fondo inicijuota 100 žinomiausių ekspertų ir praktikų apklausa ir jų pareikšta nuomonė parodė, kad dabar JAV veikianti maisto sistema ne tik kad neskatina teisingesnės ekonomikos, bet dar ir žaloja žmonių sveikatą bei alina planetą. Kartu buvo pabrėžta, kad šie maisto grandinės trūkumai turi reikšmingą neigiamą poveikį nacionaliniam saugumui.

Kai kurie faktai įtikinamai rodo, kad JAV susidūrė su mitybos krize, kurios nepatyrė jokia kita šios šalies karta. Pastarųjų mėnesių vaizdai buvo ypatingai šokiruojantys draskantys širdį. Nors buvo išbandytos pačios stipriausios maisto sistemos pusės ir kai kurios naujovės, tai nedavė norimų rezultatų.

Tyrimai atskleidė, kad net trečdalis šalies šeimų negalėjo sau leisti norimo maisto kiekio, jau nekalbant apie kokybę. Šiandien 14 milijonų vaikų neturi galimybių reguliariai maitintis.

Tėvai dažnai patys nepavalgo, kad galėtų užtikrinti vaikų maitinimą. Padėtis yra trigubai blogesnė negu Didžiosios recesijos metu ir penkis kartus blogesnė nei prieš COVID-19 pandemiją.

Labiausiai kenčia atvykėlių iš lotynų šalių ir juodaodžių šeimos, kurių mitybos nesaugumo rodikliai padidėjo atitinkamai iki 25 ir 30 procentų. Akivaizdu nors ir neįtikėtina, kad visuomenės sveikatos ir ekonominė krizė aplankė turtingiausią pasaulio šalį.

Ekspertų ir praktikų atlikta analizė ir pateiktos įžvalgos ragina pertvarkyti maisto sistemą taip, kad ji tiektų laisvai prieinamą ir sveiką maistą, užtikrintų deramą gyvenimo lygį ir saugias darbo sąlygas ūkininkaujantiems, taip pat užtikrintų bendruomenių gyvybingumą ir saugią aplinką.

Dokumente išskiriami trys reikšmingiausi darytini pokyčiai. Pirmasis – pereiti nuo dabartinės maisto prieinamumo programos prie integruotos saugios mitybos sistemos, įtvirtinančios sveiką maistą kaip esmingą sveikatos komponentą.

Antra, atsisakyti priklausomybės nuo hiperspecializuotų, vertikaliai integruotų tiekimo grandinių, skirtų aptarnauti pasaulines rinkas ir kurti tvarias, lanksčias vietines ir regionines maisto grandines kartu su tvirta nacionalinė grandine, skirta tarnauti visoms bendruomenėms nuo kaimo iki miesto. Ir trečia – nuo beatodairiško pelno siekimo pereiti prie teisingesnės sistemos, orientuotos į sąžiningą grąžą ir naudą visiems maisto grandinės dalims.

Parašykite komentarą

Top