Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Laikraštis „ŠIANDIEN”: Ką kirsime iškirtę miškus?

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Ką kirsime iškirtę miškus?

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis „ŠIANDIEN”

2018 m. rugpjūčio 8 d. Vyriausybė priėmė nutarimą 6 procentais didinti metinę valstybinių miškų pagrindinių kirtimų normą penkeriems metams ir leidžiamą kirsti valstybės miško plotą padidino nuo 11 168 iki 11 850 hektarų.

Kodėl visuomenė taip skausmingai sureagavo į šį sprendimą? Tiesiog mus visus apgavo aplinkos ministras. Pasirašė projektą, kad miškų kirtimą nedidins ir išėjo atostogauti, o ministrų kabinetas susirinko į posėdį ir tyliai nutarė miškus kirsti dar labiau.

Kodėl tyliai? Kas parengė šį projektą? Jo tiesiog nėra. Vyriausybės 2018-08-08 priimto nutarimo projekto ,,Dėl metinės valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos 2019–2023 metams patvirtinimo“ teisės aktų informacinėje sistemoje nėra ir niekada nebuvo, visuomenei bei suinteresuotoms institucijoms jis net nebuvo pateiktas.

Grįžęs iš atostogų aplinkos ministras gūžčiojo pečiais, girdi, kaip čia atsitiko, bet nieko tokio, premjeras jam priekaištų neturi. Juk ir ES milijonų savo buvusiai darbovietei neskyrė. Premjeras juo ir tuomet patikėjo, nes ponas ministras tuo metu irgi buvo atostogose.

Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas atvirumo ir skaidrumo principas.

Šis principas reiškia, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, visuomenei turi būti sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose.

S. Skvernelio Vyriausybė, nesilaikiusi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo, pažeidė konstitucinį teisinės valstybės principą.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ neseniai atlikta visuomenės apklausa parodė, kad net 9 iš 10 apklaustųjų yra už brangiausio Lietuvos turto – miško – išsaugojimą. Jie užima aiškią poziciją: pritaria, kad Lietuvos miškų kirtimas būtų mažinamas, palaipsniui mažinant iškertamų miškų plotus. Net 8 iš 10 apklaustųjų pritaria nuomonei, kad reikia atsisakyti plynųjų kirtimų.

Vyriausybė neturi teisės sudaryti išskirtines sąlygas grupei suinteresuotų asmenų visos visuomenės bei valstybės sąskaita naudoti miško išteklius savo reikmėms. 

Kaip čia gali užmiršti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos 2016 m. LR Seimo rinkimų programą.

,,Darnios Lietuvos vyriausybės programos“ skyriuje „Darni miškų politika“ skelbiama: „Dėl valstybinių miškų naudojimo būdo bei apimčių svarus žodis turi tekti vietos savivaldai ir bendruomenėms, kurių gyvenamoje aplinkoje yra konkretūs miškai.

Sieksime riboti didžiausią žalą miškams darančius plynuosius kirtimus ir miškų kultūrinimą. Sieksime įtvirtinti nuostatą, jog neplynieji miško kirtimai sudarytų ne mažiau nei 70 proc. visų pagrindinių kirtimų.“

Gražūs žodžiai, žmonės patikėjo, o ką iš tikrųjų išdarinėja ši jų Vyriausybė?

Sąjūdis ,,Už Lietuvos miškus“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę prašydama atšaukti šį nutarimą, nes valstybiniai miškai priklauso visiems valstybės piliečiams.

Vyriausybė neturi teisės sudaryti išskirtines sąlygas grupei suinteresuotų asmenų visos visuomenės bei valstybės sąskaita naudoti miško išteklius savo reikmėms.

Sąjūdis ,,Už Lietuvos miškus“ sieks, kad jokie partiniai dariniai ar suinteresuotos grupės negalėtų priimti sprendimų, kurie būtų šališki ir nenaudingi visuomenei.

Vis dėlto teisus buvo Arvydas Juozaitis sakydamas, kad visos mūsų bėdos kyla iš pragaištingo įsitikinimo, kad valdžia yra viskas.

NAUJAS laikraščio „ŠIANDIEN” numeris prekyboje.

Parašykite komentarą

Top