www.siandien.info, žurnalistė Eglė Samoškaitė, www.lrt.lt

Vilniuje šalia oro uosto įvyko krovininio orlaivio katastrofa: žuvo vienas žmogus, trys sužeisti, o 13 žmonių neteko savo namų. Laidoje „Dienos tema“ apie incidentą kalba policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas ir Teisingumo ministerijos orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas Laurynas Naujokaitis.

– Pone A. Paulauskai, kas yra iki šiol žinoma? Papasakokite nuosekliai dabar tą visumą

A. Paulauskas: Žinoma, kad anksti ryte – 5.31 val. – orlaivis tiesiog tūpdamas Vilniaus oro uosto nepasiekė ir rėžėsi į žemę. Pirmi tai pamatė policijos pareigūnai, šalia patruliavę, sureagavo, turbūt tiesiog per kelias minutes atvyko gausybė gelbėjimo tarnybų – ugniagesiai gelbėtojai, medikai, policija – ir pradėjo pirminius tam tikrus avarijos likvidavimo darbus: buvo gesinamas kilęs gaisras, kaip žinoma, buvo apgadintas vienas iš namų ir jame kilo gaisras, jis buvo gesinamas.

Policijos pareigūnai apsaugojo perimetrą, pradėjo tam tikrą netgi įvykio vietos pirminę apžiūrą, siekdami įvertinti situaciją. Pradžioje tikrai buvo labai intensyvus darbas. Vėliau, jau prašvitus, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, pasitelkę visos Lietuvos ekspertus kriminalistus, atvyko pradėti darbo įvykio vietoje.

– Tai ko ten ieškojote, ką darėte?

A. Paulauskas: Turbūt ieškojome absoliučiai visko. Visų pirma, tai yra pačios įvykio vietos fiksavimas, nes pradedant nuo orlaivio kontakto su žeme iki jo sustojimo, jo daugelio dalių išsibarstymas, krovinio išsibarstymas – tai visi tie dalykai, kurie gali būti svarbūs tiriant šią avariją. Kaip žinoma, yra ieškoma ir galbūt tam tikrų mikrodalelių, ar yra kažkokių sprogstamųjų medžiagų liekanų, ar nėra medžiagų, kurios galėjo užsiliepsnoti savaime, liekanų. Tai yra daugelis elementų, kuriuos būtina atlikti, įvertinti atliekant įvykio vietos apžiūrą.

Darbai tikrai vyksta ir dabar jau, žinoma, naktis, jie pradedami nutraukinėti, bet nakčiai bus palikta policijos apsauga ir tik ryte prašvitus vėl tie darbai bus atnaujinti.

– Jums ar bent jau jūsų kolegoms pavyko pabendrauti ir su žmonėmis, kurie atsidūrė ligoninėje? Suprantu, kad jie galėjo pateikti kažkokių pirminių duomenų, ką iš to sužinojote?

A. Paulauskas: Tikrai negaliu daug komentuoti to bendravimo turinio, deja, su antruoju pilotu ir Vokietijos piliečiu nėra paprasta bendrauti, nes jie tikrai yra gana sunkios būklės. Su Lietuvos piliečiu, skridusiu orlaiviu, kažkiek pavyko pabendrauti. Tai turbūt labai bendrais bruožais.

Nėra požymių, kad būtų kažkokia anomalinė veikla pačiame orlaivyje, jo viduje. Panašu, kad skrydis vyko tokia rutinine eiga ir tiesiog įvyko smūgis į žemę.

– Pone Naujokaiti, jūs iš aviacinio saugumo pusės irgi tikriausiai tiriate šitą incidentą ir kokios gali būti versijos tokiais atvejais, kaip jūs jas atmetinėjate? Tikriausiai po vieną?

L. Naujokaitis: Teisingumo ministerija anksti ryte šiandien (pirmadienį – LRT.lt) gavo pranešimą apie krovininio orlaivio avariją, skridusio iš Leipcigo oro uosto į Vilnių. Vadovaujantis Europos Sąjungos (ES) teisės aktais, kadangi avarija yra susijusi su komerciniu orlaiviu, buvo nedelsiant pradėtas saugos tyrimas. Saugos tyrimo vienintelis tikslas yra ateityje išvengti avarijų ir incidentų, o ne nustatyti, kas yra kaltas ir atsakingas.

Mūsų saugos tyrimas nėra susijęs su ikiteisminiu tyrimu, neturi jam poveikio, tačiau mes bendradarbiaujame pirminėje fazėje, vadinamųjų įrodymų rinkimo ir avarijos vietoje, nes įrodymai ir faktinė informacija yra viena.

Šiandien irgi koordinavome visus veiksmus ir su Policijos departamentu. Taip pat norėčiau paminėti, kad mes iš karto nedelsdami informavome susijusias valstybės ir tarptautines organizacijas apie orlaivio avariją – informavome Ispanijos Karalystės saugos tyrimų instituciją kaip orlaivio registracijos ir naudotojo valstybę, taip pat JAV saugos tyrimų instituciją (NTSB), orlaivio projektavimo ir gamybos instituciją.

Taip pat Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją ir Europos aviacijos saugos agentūrą, paprašėme Vokietijos Federacinės Respublikos saugos tyrimų institucijos pagalbos kaip šalies, iš kurios išskrido orlaivis.

Šiuo momentu turiu patvirtinimą, kad iš Vokietijos jau vyksta 4 tyrėjai, iš Ispanijos atvyks 2 tyrėjai, o iš JAV atvyks iš viso 12 žmonių – 4 žmonės iš NTSB saugos tyrimų institucijos, 3 žmonės iš Federalinės aviacijos administracijos ir 5 iš „Boeing“ kompanijos.

– Ką jie visi darys kartu ir su mūsų tyrėjais, nes vis tiek susirinkę juk nediskutuos?

L. Naujokaitis: Tikrai ne, visi saugos tyrimai aviacijoje yra tarptautiniai ir yra susiję tiek su orlaivio registracijos naudotojo valstybe, tiek su projektavimo ir gamybos valstybe. Pirminėje fazėje per didelius įvykius visos šalys visada stengiasi atvažiuoti į avarijos vietą, tačiau Lietuva yra įvykio valstybė ir Lietuva yra atsakinga už orlaivių avarijos saugos tyrimą, t. y. tyrimui vadovauja Lietuva, kitos šalys dalyvauja tyrime ir remia tyrimą, padeda.

– Pavyzdžiui, kai artėjate jau prie išvadų, nežinau, kiek jūs esate dalyvavęs tokio tipo tyrimų, nes Lietuvoje tų aviakatastrofų neįvyksta, bet paprastai kokios hipotezės yra daromos ir kaip jos atmetinėjamos?

L. Naujokaitis: Saugos tyrimų pirma fazė yra įrodymų surinkimas, savirašių šifravimas.

– Kaip ir policija tą daro, ar ne?

L. Naujokaitis: Taip, tie įrodymai, kaip minėjau, yra vieni. Taip pat mes renkame informaciją iš vežėjo, t. y. naudotojo, – tai tiek lėktuvo techninės priežiūros informacija, istorija, tiek įgulos kvalifikacija, poilsio, darbo laikas, mokymai ir panašiai, tiek meteorologinė informacija, tiek mūsų oro uosto sistemų veikimas, ypač, tarkime, tūpimo sistemos, tiek iš oro navigacijos informacija.

Kai surenkame visą informaciją, tada jau po truputį mums pradeda paveikslas aiškėti, į kurią pusę reikia gilintis ar kur pakryps saugos tyrimas.

– Pone Paulauskai, aš dabar kalbu teoriškai. Kokios gali būti apskritai šito incidento hipotetinės versijos remiantis tuo, ką mes dabar žinome? Aišku, žinome tikrai ne viską, bet hipotetiškai?

A. Paulauskas: Per ikiteisminį tyrimą keliamos įvairios versijos – tai galbūt piloto klaida, galbūt kažkoks techninis gedimas, galbūt kažkoks oro uosto įrangos gedimas. Vėlgi, tikrai neatmetame tų versijų, kad galbūt buvo kažkoks išorinis poveikis orlaiviui, ir ta linkme yra renkami įrodymai, arba jų kaip tik nebuvimas dažnai parodo, kad galbūt ši versija mažai tikėtina. Tai tikrai yra be galo platus kompleksinis tyrimas, atliekamas kartu su kitomis žinybomis, ir manau, kad ateity mes gausime atsakymus.

– O kai jūs kalbat apie išorinį poveikį, tai, viena vertus, čia buvo kalbama apie tą versiją, apie savaime užsidegančias siuntas, kurios liepos mėnesį buvo išsiųstos iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, užsidegė logistikos centruose Leipcige ir Birmingeme, tai dėl to kyla tam tikrų baimių, kad ir čia nebūtų kas nors panašaus įvykdyta. Bet kai jūs kalbat apie išorinį poveikį, ar apie tai kalbat? Ar apie apskritai kažkokį dar kitą elementą?

A. Paulauskas: Teoriškai jis gali būti labai įvairus – nuo radijo dažnių tam tikro galbūt slopinimo, mėginimo paveikti tam tikrą įrangą iki, kaip jūs minėjote, tų pačių siuntų, kurios galbūt kažkaip pateko į tą orlaivį ir galėjo sukelti tam tikras avarijas.

Tai tikrai versijos neatmestinos nė vienos, bet tiesiog šiandien matome, kad surinkus tuos pirminius duomenis yra mažai tikėtinos versijos, žinoma, jos tikrinamos, bet visa visuma rodo, kad tai nėra išorinio poveikio nulemta avarija.

– Pone Naujokaiti, tai atvyks jūsų kolegos ir ką jūs pirmiausia visi darysite, be to, kad policija jau renka įrodymus įvairius, tiria, kas ten yra įvykio vietoje, kokios medžiagos ir taip toliau?

L. Naukokaitis: Atkreipiu dėmesį, kad tas darbas įvykio vietoje yra bendras – ne Policijos departamentas kažką savo daro, o mes atskirai. Ne, įrodymai yra vieni ir mes tą darbą koordinuojame. Saugos tyrėjai yra mūsų komanda, jie yra aviacijos ekspertai, tarkime, Policijos departamentas neturi tam tikrų žinių ir ko ieškoti, ir panašiai. Tai mūsų darbas yra pirmiausia įrodymų rinkimas avarijos vietoje ir prioritetas, aišku, savirašių suradimas ir kuo greitesnis išsiuntimas juos iššifruoti.

– Ar jie jau surasti?

A. Paulauskas: Kiek man žinoma, kol kas ne, laukiame ekspertų, t. y. jie yra kažkur orlaivio liekanose. Manau, tai yra savaime apsaugota, tačiau, kaip ir buvo minėta, mes nesame visų galų ekspertai ir tikrai policijos pareigūnui suprasti, kas yra savirašis, kurioje orlaivio vietoj jis yra įmontuotas, nėra paprasta, dėl to laukiame ekspertų, su kuriais jie bus surasti, išimti ir po to iššifruoti.

– Ką gali atskleisti tas savirašio suradimas ir ištyrinėjimas?

L. Naujokaitis: Lėktuve yra 2 savirašiai – skrydžio duomenų savirašis ir kabinos pokalbių savirašis. Duomenų savirašis įrašo visus orlaivio duomenis – greitį, aukštį, vairų atsilenkimo kampus ir panašiai, o kabinos pokalbių savirašis įrašo kabinos įgulos pokalbius.

– Ar jau yra apklausti kažkokie oro uosto darbuotojai, kurie, nežinau, buvo kaip skrydžio vadovai ar panašiai?

A. Paulauskas: Oficialiai turbūt kaip ikiteisminiame tyrime dar jie nėra apklausti, tačiau su jais jau yra bendrauta. Vėlgi, pirminiais duomenimis, kažkokių nukrypimų nuo normų pastebėta nebuvo.

– Pone L. Naujokaiti, ar yra buvę kada nors, kad iš tikrųjų, atrodo, nėra nuo normos nukrypstama, o vis tik ištinka tokia katastrofa?

L. Naujokaitis: Norėčiau paminėti, nėra aviacijoje, kad dėl kažkokio vieno įvykio įvyksta avarija. Dažniausiai tai būna tam tikrų įvykių grandinė ir ji, kai susideda vadinamasis šveicariško sūrio modelis, kai visos skylės susideda į vieną eilę, tuomet ir įvyksta avarija.

– Pone Paulauskai, ką reikės artimiausiu metu, rytoj (antradienį – LRT.lt), pavyzdžiui, padaryti policijai, kitiems tyrėjams?

A. Paulauskas: Tęsti įvykio vietos apžiūrą kartu su atvykusiais civilinės aviacijos specialistais. Manyčiau, kad turbūt jau rytoj yra ta diena, kai savirašiai bus išimti ir atiduoti dešifravimui. Vėlgi mes tokių kompetencijų neturime, t. y. civilinės aviacijos ekspertai tą atlieka. Tai tikrai dar rytoj laukia ilga darbinga diena.

– Ir paskutinis klausimas. Kada galime tikėtis, kad tyrimas parodys šiokį tokį paveikslą?

L. Naujokaitis: Tikriausiai artimiausią mėnesį jau būtų kažkokios užuomazgos, bet tyrimas tikriausiai truks apie metus.