www.siandien, spaudos pranešimai

„Nemuno aušros“ atstovė Agnė Širinskienė pripažįsta sunkiai įsivaizduojanti tolesnį darbą su kandidatais į aplinkos ir teisingumo ministrus, kurie partijos kolegoms, pasak jos, net nebuvo pristatyti.

Politikė abejoja, kad į aplinkos ministrus siūlomas, anksčiau Laisvės partijai priklausęs, Povilas Poderskis tinkamai atstovaus „aušriečių“ poziciją. Parlamentarė įsitikinusi, kad tai yra socialdemokratų pasiūlytas kandidatas, nelabai kažką turintis bendro su jos atstovaujama partija.

„Aš manau, kad tai socialdemokratų kandidatas“, – Eltai pripažino A. Širinskienė.

„Laisviečiai“ neslepia, kad ši žinia juos šiek tiek prajuokino, o „aušriečius“, atvirkščiai – išgąsdino. Pastarieji suka galvas, kaip reikės paaiškinti rinkėjams, kad jiems pagal kvotą atitekusiai ministerijai diriguos ideologinei priešininkei priklausęs asmuo, kuris dar ginasi ir paties Remigijaus Žemaitaičio, tvirtindamas, jog kandidatuoti siūlymo sulaukė iš paskirtojo premjero Gintauto Palucko”, – rašo www.lrytas.lt

Gyventojų pasitikėjimas prie valdančiosios koalicijos prisijungusios „Nemuno aušros“ pirmininku Remigijumi Žemaitaičiu smuko 7 procentiniais punktais, rodo lapkričio pabaigoje Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ visuomenės nuomonės apklausa.

Po skyrybų su Ramūnu Karbauskiu – A. Širinskienės siekė ir Saulius Skvernelis, bet ji pasirinko R. Žemaitaitį. Per kampaniją jis užsiėmė su rinkėjais, o ji partijos teisiniais reikalais. Rinkimų naktis parodė, kad šis dinamiškasis duetas pasiteisino.

Žemaitaitis teigia: jei „Nemuno aušros“ teikti ministrai prisidirbs, atsakingas bus Nausėda. A. Širinskienė neslėpė, kad apie Tomo Kovėros kandidatūrą į „aušriečių“ aplinkos ministrus sužinojo iš žiniasklaidos. „Jeigu būčiau žinojusi, greičiausiai būtume nediskutavę apie poną Kovėrą“, – pabrėžė A. Širinskienė.

Vėliau atvirai sakė, kad apie Povilą Poderskį irgi perskaitė, R. Žemaitaitis jos neinformavo ir nesitarė. Trečiadienį tarp jųdviejų buvo galima pajusti šaltuką.

„Na, jis neklausė prieš nominuojant poną Poderskį, matyt, su tuo siurprizu ir gyvensime“, – trečiadienį tikino A. Širinskienė.

Trečiasis asmuo – Povilas Poderskis – nekomentavo. „Jų jausmai manęs tikrai neliūdina“, – tvirtino P. Poderskis.

Tad kai kurie įtaria, kad A. Širinskienei jau gana ir ji ruošiasi skyryboms. „Aš manau, kad Agnė Širinskienė jau suprato situaciją ir dabar ieško kaip ištrinti savo pirštų antspaudus iš „Nemuno aušros“ ir sakyti, kad aš nepažįstu tų draugų, atsitraukti ir bėgti kur nors kitur“, – įsitikinęs Seimo narys (TS-LKD) Matas Maldeikis

„Aš Agnę liūdinu? Ne, aš Agnę labai myliu, ji mano braškė yra“, – aiškino R. Žemaitaitis. R. Žemaitaitis sakė, kad ketvirtadienio rytą per frakcijos posėdį jie išsikalbėjo.

„Kas nustebino ją, kad P. Poderskis neva Laisvės partijos narys, bet išsiaiškinau, kad jis nėra Laisvės partijos nariu jau ilgą laiko tarpą. Jis buvo vienas iš steigėjų, reikia kartais informaciją susirinkti“, – kalbėjo „aušriečių“ lyderis. Jis sakė, kad paaiškino, jog viskas vyko žaibiškai, situacija keitėsi per 15 minučių. „Tai nebėra liūdna, viskas“, – aiškino R. Žemaitaitis.

„Aušriečių“ lyderis, į teiginį, ar jau nebėra liūdna po rytinio frakcijos posėdžio, atsakė: „Taip.“ Į LNK žurnalistės klausimą, ką padarė per tą posėdį, R. Žemaitaitis, atsakė: „Mes laiku paaiškinome, kad čia yra laikas. Agne, suprask, nes fiziškai to neįmanoma padaryti laike.“

„Ji neliūdna, šiandien (ketvirtadienį – red. past) sėdėjome frakcijos posėdyje, viskas tvarkoje“, – tikino L. Šukytė-Korsakė. Išties ketvirtadienį A. Širinskienės veide jau matyti šypsena. A. Širinskienė, paklausta, ar ant jo negriežia danties, atsakė: „Ne, tikrai neturėčiau dėl kažko griežti dantis. Aš bendrai dantų stengiuosi negriežti.“

Bet sako, kad daugiau kalbėtis niekam nepakenktų. „Ir kolegoms socialdemokratams, kurie panašioje situacijoje su naujokais, linkėčiau mums daugiau susitikinėti ir tartis. Tik tarimasis yra vienybės pagrindas, kuris po to labai svarbus“, – šnekėjo A. Širinskienė.

A. Širinskienė tikino, kad trenkti durimis nesiruošia. „Ne, aš esu labai kantrus žmogus, patikėkit manimi“, – teigė A. Širinskienė.

A. Širinskienė, paklausta, ar 4 metus ištemps, atsakė: „Matysim.“ R. Žemaitaitis antrino, kad skyrybomis negresia.

„Mes nesame susidėję kartu pagal partnerystę Raskevičiaus, tai tikrai ne“, – kalbėjo R. Žemaitaitis. R. Žemaitaitis į teiginį, kad su braške, atsakė: „Su mano braške.“ „Braške… Čia iš kito sektoriaus, čia to sektoriaus, kaip ten vadinasi, Fantazijos.lt. Aš čia nenorėčiau“, – teigė M. Maldeikis.

„Aš nekomentuosiu tų tokių egzotiškų pavadinimų“, – teigė A. Širinskienė.

„Aš jai sakau, tu daugiausiai iš mūsų visų rašai, dirbi, eini, darai, dėl to ir yra braškė, vadiname braške ją“, – taip R. Žemaitaitis paaiškino, kodėl A. Širinskienė yra braškė. Į klausimą, prie ko čia braškė, „aušriečių“ lyderis atsakė: „Nu tiesiog, nu braškė.“

„Politikė A. Širinskienė tikina, kad jai daugiausiai abejonių kelia tai, kad P. Poderskis nelabai ką turi bendro su aplinkosauga.

„Jo visas gyvenimas buvos susijęs labiau ne su gamtos saugojimu, o su naudojimusi gamtos resursais. Nes jis iš esmės su statybų reguliavimu visada dirbo. Tai tų klausimų tikrai yra daug“, – pripažino ji.

Anot jos, didžiausia problema, jog kandidatūros į aplinkos ir teisingumo ministrus nebuvo niekaip pristatytos „Nemuno aušros“ frakcijai Seime.

„Aš tikrai pasigedau to derinimo, ypač paskutiniuose etapuose – jau Poderskį deleguojant ir tą kandidatą su labai spalvinga biografija, kurio net pavardės nesinori prisiminti. Laiko, aišku, nebuvo, bet aš manau, kad ta informacija frakcijai vis tiek turėjo būti pateikiama ir tuos ministrus mes turėjome žinoti. Ir aš manau, kad mes tų spalvingų asmenybių tada greičiausiai būtume net negirdėję ir nematę“, – pabrėžė A. Širinskienė.

„Todėl, aš manau, kad ir ministrams bus labai keblu dirbti. Nes aš, pavyzdžiui, tikrai nelabai jaučiu, kad Poderskis yra mūsų ministras“ , – pripažino ji.

Tuo metu kalbėdama apie kandidatą į teisingumo ministrus Rimantą Mockų politikė teigia šio asmens apskritai nežinojusi.

„Aš jo kaip teisininko visiškai nežinau, jis man nėra žinomas ir bendrai teisininkų bendruomenėje jis nėra plačiai žinomas. Tai, matyt, matysime darbus ir kažkaip vertinsime“, – sakė ji.

Todėl A. Širinskienė pabrėžia, kad apie komunikacijos problemas su partijos pirmininku Remigijumi Žemaitaičiu reikės dar kalbėtis frakcijoje.

„Kalbėjomės ir manau, kad dar frakcijoje kalbėsimės, nes kolegos, kuriems reikės keturis metus dirbti, kai jie nežino ministrų ir ministrai nėra pristatomi frakcijai, tai aš sunkiai tada įsivaizduoju darbą ir bendradarbiavimą su ministerijomis“, – sakė ji.

Politikė neslepia nuostabos ir dėl to, kad anksčiau į aplinkos ministrus „Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis buvo nutaręs siūlyti anksčiau reikalų su teisėsauga turėjusio Tomo Kovėros kandidatūrą. Visgi politikė svarsto, kad partijos pirmininkas apie šį kandidatą galimai neturėjo visos informacijos.

„Aš manau, kad ne visus faktus žinojo, nes kai aš salėje skaičiau jam seną Delfi tekstą apie kaltinimus, bandymus įsilaužti į butus, tai man susidarė įspūdis, kad tai jam buvo visiška naujiena“, – teigė A. Širinskienė.

„Galvoju, kad demokratija suveikė – kada partijos ar partijų pirmininkai kažką prasižiopso ar neįvertina rizikų, tai bent žiniasklaida parodo tas rizikas ir tai tikrai yra labai gerai“, – pabrėžė ji.

Kandidatas į aplinkos ministrus P. Poderskis tikina sulaukęs kvietimo dirbti Vyriausybėje iš paskirtojo premjero Gintauto Palucko, o pokalbį su „aušriečių“ lyderiu Remigijumi Žemaitaičiu turėjo tik vėliau. Todėl, leidžia suprasti jis, kandidatas yra ne „Nemuno aušros“ deleguotas pretendentas į naująjį Ministrų kabinetą.

Pirmadienį „Nemuno aušros“ pirmininkas R. Žemaitaitis partijos kandidatu į aplinkos ministrus įvardijo T. Kovėrą. Visgi po sulaukto žiniasklaidos dėmesio pastarasis galimybės pretenduoti į minėtą postą atsisakė.

Dėmesio viešoje erdvėje sulaukė T. Kovėros biografijos detalės. 2003 m. Vilniaus apygardos teismas jį pripažino kaltu dėl neteisėto šaunamųjų ginklų gabenimo ir neatsargaus jų laikymo. 2004 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paskelbė, kad vyras už minėtas nusikalstamas veikas nuteistas pagrįstai.

P.Poderskis ir G.Paluckas yra dirbę kartu, kai pastarasis 2015–2019 metais ėjo Vilniaus vicemero pareigas. P.Poderskis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas užėmė 2017–2021 metais, o 2015–2017 metais dirbo sostinės mero R.Šimašiaus patarėju.

2019 metais taip pat buvo vienas iš Laisvės partijos steigėjų. Laisvės partijos nariu P.Poderskis neišbuvo nė metus. 2020 metų pradžioje jis pranešė paliekantis partiją, o dar po metų – ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.

P.Poderskio ir tuo metu Vilniaus miesto savivaldybei vadovavusio R.Šimašiaus skyrybos įvyko be didesnio triukšmo, bet kai kurie buvusio savivaldybės administracijos vadovo manevrai galėjo kelti įtarimų.

R. Žemaitaičio teigimu, P. Poderskis kaip kandidatas išsiskiria patirtimi viešojo administravimo srityje: „Yra susijęs su aplinkosauga, atliekos, statybų leidimai, daugiabučių namų renovacija.“ Šiuo metu P. Poderskis vadovauja Statybos sektoriaus vystymo agentūrai, šias pareigas jis eina nuo rugsėjo.

Prieš tai kandidatas į aplinkos ministrus dirbo lobistu, nekilnojamojo turto (NT) vystymo bendrovės „Darnu Group“ plėtros vadovu, kibernetinio saugumo kompanijos „Nord Security“ vykdančiuoju direktoriumi.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas P. Poderskis ėjo 2017 – 2021 metais, o 2015 – 2017 metais dirbo sostinės mero Remigijaus Šimašiaus patarėju. R. Žemaitaitis sakė, kad P. Poderskis jau buvo susitikęs ir su paskirtuoju premjeru Gintautu Palucku.

„Įspūdis, matyt, yra normalus. Mes su Gintu jį gerai žinom, esam kartu dirbę Vilniaus savivaldybėje. Gintas daugiau dirbo, aš mažiau dirbau“, – teigė „aušriečių“ lyderis.

Kandidato į aplinkos ministrus „Nemuno aušra“ ieško prezidentui Gitanui Nausėdai praėjusią savaitę atmetus partijos teikto Gamtos tyrimų centro vadovo Sigito Podėno kandidatūrą.