• 

Kai kalba eina apie ekonominius interesus, tai Vakarai perdėm dažnai iš sąmonės išstumia moralinius dalykus – ir taip rizikuoja savo laisve“, – rašo Šveicarijos dienraštyje „Neue Zürcher“ žurnalistas Christianas Weisflogas ir tęsia: „Žmogaus teisės reikalauja apsiginti pajėgių galybių apsaugos. Tačiau užuot tvirtai pasisakę už laisvę, Vakarai per dažnai leidžiasi diktatūrų korumpuojami“.

Žurnalistai Vakaruose pripratę rašyti laisvai ir akiplėšiškai. Ne dėl to, kad jie būtų ypač drąsus, bet dėl to, kad jaučiasi saugūs ir saugomi –saugomi ne tik įstatymo, bet dar daugiau – saugomi teisinės valstybės.

Tai tokia valstybė, kuri pajėgia įgyvendinti Konstitucijos raidę. Tai skamba banaliai, bet taip nėra. Tam reikia kritinės masės sąžiningų ir sąmoningų politikų, teisėjų, policininkų ir balsuojančių piliečių.
Tik tokie padaro teisinę valstybę ir tuo pačiu pamatinių laisvių visiems garantiją įmanomą.

Gražių konstitucijų su išsamiais žmogaus teisių katalogais yra ir totalitarinėse diktatūrose. Tačiau jų visuomenėse ir valstybėse nėra kritinės masės piliečių, kurie šių teisių įgyvendinimu rūpintųsi ir bėdos atveju už tai kovotų.

Šalia didingų konstitucijų autoritarinėse sistemose egzistuoja ir laisvė, tačiau ne visiems. Galingiesiems tai laisvė beveik be ribų, o pavaldiniams ji tik iš viršininkų malonės.

Rusijoje yra gražus žodis, reiškiantis „stogą“. Kas nori kažkuo tapti, negali kliautis vien įstatymu ar vien savo talentais, jam reikia ir „stogo“. Tai reiškia gerą ryšių, pažįstamų tinklą valdiškose vietose arba mafijinėse struktūrose, kuris saugo žmogų ir jo nuosavybę.

Kas turi galingą stogą, tas beveik viską sau gali leisti. Laisvę garantuoja galia, o ne įstatymas.

Vakarų žurnalistai tai žino. Jie savo pranešimuose, tarkim iš Maskvos ar Pekino, gali daugiau sau leisti nei jų kolegos rusai ar kinai. Ne dėl to, kad jie drąsesni, bet dėl to, kad jie gali pasikliauti vyriausybės savo tėvynėje jiems teikiama apsauga.

Šitokio demokratijos „stogo“ virš galvos reikia ir autoritarinėse valstybėse dirbantiems Vakarų žurnalistams. Tik dėl to tokiose valstybėse jiems paprastai negresia nei kankinimai, nei daugiametis įkalinimas. Didžiausia bausmė už nepatinkamą žurnalistinį pranešimą paprastai yra išvarymas iš tos šalies arba neleidimas vėl į ją atvykti.

Tačiau dabar šitas laisvės „stogas“ ima siūbuoti. To priežastis viena vertus – bendras Vakarų galios susilpnėjimas pasaulio politikoje, kita vertus – išrinkimas tokio Amerikos prezidento, kuriam „gešeftai“, tai yra verslo sandoriai, gerokai svarbesni nei pamatinės laisvės bei teisės.

Globalusis laisvės traukimasis prasidėjo jau gerokai prieš D. Trumpo atsisėdimą į JAV prezidento kėdę. Pasak amerikiečių nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ – jau nuo 2006-ųjų. Tai rodo poslinkiai Rusijoje, Turkijoje, net ir Vengrijoje bei kitose rytinės Europos šalyse.
Iš dalies čia reiškiasi pasipriešinimas, kurio buvo galima laukti, įspūdingam liberaliųjų vertybių žygiavimui pirmyn po 1990-ųjų iširus Sovietų Sąjungai. O ir D. Trumpas nėra vienintelis „Vakarų vertybių bendrijoje“ valstybės vadovas, kuris į paribį nustumia moralinius svarstymus, kai to reikalauja savi verslo interesai.

Puikus to pavyzdys yra Vokietijos įsikibimas į antro Baltijos dujotiekio „Nord Stream 2“ nuo Vyborgo Rusijoje iki Greifsvaldo Vokietijoje statybą. Jau vėliausiai nuo rusiškosios Krymo aneksijos ir agresijos Donbase 2014-aisiais Berlynui turėjo būti aišku, kad Kremlius dujotiekiu siekia ne tik ekonominių, bet ir geopolitinių interesų patenkinimo.

Tuom Maskva eksportuodama gamtines dujas į Europa bus dar mažiau priklausoma nuo tranzitinio kelio per Ukrainą. O Kijevas tuo būdu prarastų savo ko gero svarbiausią svertą konflikte su didžiuoju Rytų kaimynu.
Tiesa ir ta, kad Jungtinės Amerikos Valstijos savo pasaulio policininko vaidmenį susiaurino jau ir D. Trumpo pirmtako Baracko Obamos laikais, pvz., susilaikydamos Sirijoje ir išvesdamos karius iš Irako.
Tačiau skirtingai nuo D. Trumpo B. Obama niekada neatsisakė tikslo visame pasaulyje agituoti už ir skatinti priimti tokias liberalias vertybes kaip antai žmogaus teisės ir demokratija.

Jis tik reiškė pagrįstas abejones dėl to, ar šio tikslo galima siekti karinėmis priemonėmis. O D. Trumpas savo menką pagarbą JAV konstitucijos pagrindinėms vertybėms dažnai išreiškia autoritariniams valdovams simpatiją rodančiais pareiškimais.

Toliau Christianas Weisflogas duoda dar daugiau tokio polinkio pavyzdžių ir savo ilgą komentarą baigia įspėdamas, jog „yra pavojaus, kad Jungtinės Valstijos ima prarasti savo globalinę pavyzdžio funkciją, tačiau esama ir europiečių pareigos priimti atsakomybę už liberalios pasaulio santvarkos išsaugojimą“.

Vis dėlto be didelio Jungtinių Amerikos Valstijų svorio tam reikalinga kritinė masė atsiduria pavojuje. Laisvės stogas svirduliuoja, rašo šveicarų žurnalistas Ciuricho dienraštyje.

Užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.