www.siandien.info

Rytoj – naujas ŠIANDIEN numeris. Kodėl pirmoji nepriklausomos Lietuvos vyriausybė švietimą laikė vienu kertinių dalykų, o švietimo sistema buvo kuriama pagal Suomijos, Šveicarijos ir kai kurių kitų valstybių patirtį?

„Lietuvių kalba yra vienas svarbiausių valstybės suverenumo ir tęstinumo požymių. Deja, dabar vykdoma valstybinės kalbos politika neugdo sąmoningo visuomenės požiūrio į lietuvių kalbos vartojimą ir jos vertės suvokimą.

Atvirkščiai – patyčios, nukreiptos į lietuvių kalbą, vis labiau įsibėgėja.

Ypač skaudu, kai švietimo židiniai gęsta regionuose ir dar labiau didina atskirtį. Bendrojo ugdymo mokyklų nuo 2016 metų kaime sumažėjo bemaž dviem šimtais arba apie 40 procentų.

Į mokyklas vežiojamų mokinių dalis Lazdijų, Pasvalio, Panevėžio rajonų ir Pagėgių savivaldybėse siekia 55 – 60 proc., o Alytaus rajone – net 68 procentus.

Kai kuriose valstybės institucijose jau atsisakoma lietuvių kalbos žinių patikros, nes dauguma pretendentų į valstybės tarnybą neišlaiko šio testo.

Kita didžiulė aktualija – pedagogų trūkumas. Oficialiai skelbiama, kad trūksta kelių šimtų, bet specialistai teigia, jog faktiškai trūksta kelių tūkstančių.

Didelį nerimą kelia ir tas faktas, kad 2021 m. mokyklose nesimokė daugiau kaip 16 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų. Atskirais metais nubyra net iki tūkstančio moksleivių.

Reikalavimai mokytojams sumažinti iki minimumo, tad kalbėti apie jų profesionalumą ir ugdymo kokybę yra problematiška. Ekspertai sako, kad ugdymo turinys kupinas vaikams kenksmingų ir net absurdiškų idėjų.

Stebina tai, kad tam tarnauja ir Lietuvos radijas. Radijo laidoje „Tuzinas“ kalbėjęs vienos Vilniaus gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas mūsų literatūros klasikų portretų galeriją pavadino „lavonų galerija“.

Jam uoliai pritarė ir laidos vedėja. O aš gerai prisimenu, kaip mūsų mokyklos mokytoja apie Maironį, K. Donelaitį, A. Baranauską ir kitus literatūros didžiavyrius kalbėjo su ašaromis akyse“.

Savaitraščio ŠIANDIEN prenumerata – visuose Lietuvos pašto skyriuose, internetu www.prenumeruok.lt, www.prenumeruoti.lt; www.siandien.info.

Patinka

Komentuoti

Bendrinti