„Verslas ir politika“  kreipėsi į Biržų miškų urėdijos darbuotojus ir paprašė jų išsakyti savo nuomonę dėl Aplinkos ministerijos kaltinimų bei  pateikti konkrečius skaičius ir faktus dėl urėdijos veiklos.

www.verslaspolitika.lt

Perversmas valstybinių miškų valdyme: skaičiai ir faktai

 Aplinkos ministerijos vadovai negaili kritikos valstybės miškų urėdijoms, žada, kad pertvarkius jas bus sutaupoma milijonai eurų valstybės lėšų, teigia, kad vienas didžiausių valstybės turtų – miškai – valdomi ne itin racionaliai, netgi išvadino miškininkus nesąžiningais ir nekvalifikuotais, teigia, kad jie  neužtikrina deramos aplinkosaugos ir miškų ekologinių funkcijų palaikymo.

 Nagrinėjant ministerijos paskelbtą reformos pristatymą, miškininkai pasigenda tikslų ir priemonių bei aiškių atsakymų, visų pirma, kaip valstybė pasirūpins atleistais iš darbo žmonėmis.

 Valstybės valdomi ir prižiūrimi miškai yra milžiniškas turtas. Miškininkystės sektoriuje veikia 43 valstybės įmonės: 42 miškų urėdijos, patikėjimo teise valdančios ir naudojančios joms skirtus valstybinius miškus, jų veiklą prižiūrinti Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinis miškotvarkos institutas, atliekantis miškotvarkos darbus ir rengiantis žemės reformos žemėtvarkos projektus.

 Didžiausios yra Švenčionėlių (42 tūkst. hektarų) ir Panevėžio (38 tūkst. hektarų) miškų urėdijos, o mažiau nei po 15 tūkst. hektarų valdo Dubravos, Kupiškio ir Zarasų miškų urėdijos.

 „Verslas ir politika“  kreipėsi į Biržų miškų urėdijos darbuotojus ir paprašė jų išsakyti savo nuomonę dėl Aplinkos ministerijos kaltinimų bei  pateikti konkrečius skaičius ir faktus dėl urėdijos veiklos.

Valstybės įmonės Biržų miškų urėdijos vyr. buhalterė Lina Žilienė:  ,,VĮ Biržų miškų urėdija administruoja Biržų ir Pasvalio rajono miškus. Urėdija vykdo visus GMU prie Aplinkos ministerijos nustatytus rodiklius, sumoka visus mokesčius. VĮ Biržų miškų urėdijos grynasis pelnas 2015 m. sudarė 230,4 tūkst. Eur, 2016 m. – 303,8 tūkst. Eur.

  Pateikiami  VĮ Biržų miškų urėdijos valstybės turto (kapitalo) grąžos rodikliai

 

Rodiklio pavadinimas	2016 metai	2015 metai	Pastabos
Valstybės valdomo ilgalaikio turto grąža, proc.	20,8	18,7	Valstybės valdomo ilgalaikio turto grąža = grynasis pelnas (padidintas mokesčiais už patikėjimo teise valdomą valstybės turtą ir specialiaisiais mokesčiais, atskaičius pelno mokestį) / ilgalaikis turtas (padidintas metine faktiškai iškirsto miško verte nenukirsto valstybinio miško kainomis)
Valstybės valdomo nuosavo kapitalo grąža, proc.	20,7	18,7	Valstybės valdomo nuosavo kapitalo grąža = grynasis pelnas (padidintas mokesčiais už patikėjimo teise valdomą valstybės turtą ir specialiaisiais mokesčiais, atskaičius pelno mokestį) / nuosavas kapitalas (padidintas metine faktiškai iškirsto miško verte nenukirsto valstybinio miško kainomis)
ROA, proc.	7	5,6	Turto grąža = grynasis pelnas / visas turtas
ROE, proc.	8,2	6,5	Nuosavo kapitalo grąža = grynasis pelnas / nuosavas kapitalas
Pelningumo norma, proc.	8	5,6	Pelnas prieš apmokestinimą / pardavimo pajamos
Grynoji marža (grynasis pelningumas)	6,7	5,1	Grynasis pelnas / Pajamos

Pelnas ir mokesčiai, tūkst. Eur.

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	2016 metai	2015 metai
1.	Grynasis pelnas	303,8	230,4
2.	Pelno mokestis	57,7	20,8
3.	Turto mokestis už valstybės kapitalo naudojimą	54,5	53,1
4.	Privalomieji atskaitymai nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą valstybinį mišką bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti (5 proc.)	221,8	217,5
5.	Privalomieji atskaitymai nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą valstybinį mišką valstybės biudžeto reikmėms tenkinti	443,7	435,1
6.	Kiti mokesčiai	11,3	18,9
7.	Įmokama į valstybės biudžetą pelno įmoka (50 proc. grynojo pelno)	151,9	115,2
8.	Privalomosios socialinio draudimo įmokos ir GPM	548,6	484,5
9.	Sumokėtas PVM	493,7	457,5
Iš viso mokesčių (2-10 eil.):		1983,2	1802,6
Mokesčių procentas nuo visų pajamų, %		43,6	40,1
Mokesčių procentas nuo visų išlaidų, %		47,3	42,5

Išskirtinumai lyginant su kitomis Lietuvoje veikiančiomis valstybės įmonėmis:

VĮ miškų urėdijos į valstybės biudžetą moka 15 proc. privalomuosius atskaitymus iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalis. Apskaičiuojami ir sumokami:

– privalomieji 5 procentai bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti;

– privalomieji 10 procentų valstybės biudžeto reikmėms tenkinti.

Turto mokestis už valstybės kapitalo naudojimą sudaro 2 proc. nuo VĮ miškų urėdijos savininko kapitalo dydžio mokestinio laikotarpio pirmai dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 15 str., VĮ miškų urėdijos moka į valstybės biudžetą pelno įmoką, kuri sudaro 50 proc. grynojo pelno.Iš viso urėdija 2016 m. sumokėjo 47,3 proc. mokesčių nuo visų išlaidų.

VĮ Biržų miškų urėdijos darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 920 eurų ir, manau, jis yra tikrai konkurencingas lyginant su šalies vidutiniu atlyginimu.

VĮ Biržų miškų urėdijos Buhalterinės apskaitos ir ekonominės tarnybos sąnaudos sudaro 1,92 proc. nuo visų urėdijos sąnaudų. VĮ Biržų miškų urėdijos visa veikla, pradedant nuo pasiruošimo miško kirtimams, įveisimui ir t. t. iki finansinio balanso, visiškai automatizuota vieningoje informacinėje sistemoje „Eglutė” ir už jokius aptarnavimus papildomai nėra niekam mokama. Vieninga informacinė sistema „Eglutė” yra sukurta visų sričių VĮ Biržų miškų urėdijos specialistų pastangomis.

Ar Buhalterinės apskaitos ir ekonominės tarnybos panaikinimas regione ir sukūrimas vienoje įmonėje pakels Lietuvos valstybės ekonomikos lygį iki aukštumų? Kaip tai pagerins regionų plėtrą ir socialinės atskirties mažinimą, lieka neaišku. Aišku tik tiek, kad nukentės kvalifikuoti šios srities regiono darbuotojai, o Vilniuje bus priimti nauji.

Kodėl neįvardinama, kad dalis buhalterijos darbo krūvio bus perkeliama kitiems darbuotojams ir taip padidinamas jų darbo krūvis. Tai kuo pasireiškia ekonomija?

Kodėl neįvardinami skaičiai, kiek kainuos ši reforma: naujų darbo vietų įkūrimas, kompiuterinės apskaitos sistemos sukūrimas ir įdiegimas.”

Miškų urėdas Romanas Gaudiešius:„Urėdijoje tiesiogiai dirba 81 darbuotojas, iš jų 54 tarnautojai, 27 darbininkai. Urėdija valdo 31 tūkst. ha. valstybinių miškų. 2017 m. sausio mėn. valstybinių miškų reformos pristatyme Aplinkos ministras teigė, kad reforma prisidėtų prie regionų plėtros ir socialinės atskirties mažinimo, 1 tūkst. ha. liks 1 specialistas. Vadinasi, iš 54 tarnautojų liks 31, o 23 bus „išmesti“ į gatvę.

Kaip teigiama pristatyme, tiesiogiai miške dirbančių specialistų skaičius išliks toks pat. Sudaromas įspūdis, kad girininkų, girininkų pavaduotojų ir eigulių reforma nepalies. Bet tai yra melas ir paslėptas noras suskaldyti miškininkų bendruomenę.

Reforma palies visus. Urėdijų administracijose dirba specialistai su aukštuoju išsilavinimu: magistrai ir bakalaurai, baigę LŽŪA arba ASU. Girininkijose dauguma specialistų yra baigę Kauno miškų technikumą ar miškų kolegiją, kai kur eiguliai turi vidurinį išsilavinimą, baigę eigulių kursus.

Negi grįšime į Stalino laikus ir kvalifikuočiausius darbuotojus „tremsime“ į gatvę, o miškų ūkiui paliksime vadovauti žemesnės kvalifikacijos žmones? Kas laukia tų darbuotojų, kurie liks be darbo, niekas nekalba.“

Vyr. inžinierius Alvidas Kurklietis : „Šiuo metu miškų urėdija miškų ūkio ir medienos ruošos paslaugų teikimui Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka yra sudariusi paslaugų teikimo sutartis su 12 vietinių smulkių įmonių ir 4 fiziniais asmenimis, miškų ūkio ir medienos ruošos paslaugas teikia ne mažiau kaip 100 darbuotojų.

Urėdija turi medelyną. Jame nuolat dirba 3 žmonės. Balandžio–gegužės mėn. papildomai įdarbiname 48 žmones, o gegužės–spalio mėn. – 20 žmonių. Įsteigus vieną įmonę, medelynai taip pat bus centralizuoti ir tie žmonės liks be darbo.

Urėdijos administruojamoje teritorijoje yra registruotos 9 nedidelės lentpjūvės, kurios perka medieną konkurso būdu per AMEPS sistemą. Jose dirba apie 118 darbuotojų. Įsteigus vieną įmonę, medienos pardavimas taip pat bus centralizuotas.

Centralizavus visus darbus ir pardavimus, urėdijoje nebeliks darbo ir 27 darbininkams, nes urėdija dalį medienos ruošos ir medienos išvežimo darbų, kad rangovai, nesant konkurencijos, nepakeltų įkainių, atlieka savo jėgomis su moderniausia technika: 2 medvežėmis, 1 medkirte, 2 medienvežėmis.

Centralizavus visų paslaugų pirkimus ir medienos pardavimą Latvijoje ir Suomijoje smulkiems rangovams, medienos vežėjams ir smulkioms lentpjūvėms neliko vietos, nes visos sąlygos yra sudaromos stambiesiems, o smulkieji arba užsidaro, arba priversti balansuoti ant bankroto ribos slėpdami mokesčius ir dirbdami kaip subrangovai su 15–20 proc. mažesniais įkainiais.

Savo pasisakymuose ministras teigia, kad medienos pardavimą reikia centralizuoti, nes stambiosios medienos perdirbimo įmonės nesugeba sukaupti reikiamo medienos kiekio. Ir čia pat ramina, kad sukūrus vieną įmonę miškai nebus kertami labiau, nes kirtimo normą nustato Vyriausybė.

Tai jei nebus didinama kirtimo norma, tai ir medienos nepadaugės. Jos bus tiek pat, kiek yra dabar. Kad stambieji perdirbėjai galėtų sukaupti reikiamą medienos kiekį, ją reikės iš kažko atimti. O tas kažkas, aišku, bus smulkusis verslas, kuris bus nuvarytas į bankrotą. Tai kam tarnaus ministro siūloma valstybinių miškų reforma?

Smulkiojo verslo skatinimui ir regionų plėtrai ar stambiajam verslui? Ne paslaptis, kad vienos iš stambiausių medienos perdirbimo įmonių UAB „Likmerė“ („Latvijas Finieris“ padalinio Lietuvoje) vadovas yra ministro pusbrolis Mindaugas Kasmauskis, kuris skundžiasi medienos trūkumu ir kaltina urėdijas neskaidria prekyba.

Iš viso vien VĮ Biržų miškų urėdijos administruojamoje teritorijoje darbo netektų apie 300 žmonių, o visos Lietuvos mastu 10–13 tūkst. Aišku, dalis pereis į stambiąsias įmones, bet jų darbo vieta bus visa Lietuva. Tai nepadės šeimų gerovei ir šeimos santykių stiprinimui. Todėl, manau, dauguma emigruos.

O jei pridėsime darbuotojų antrąsias puses, jų vaikų neišsipildžiusias svajones, tai kiek žmonių patirs stresą ir bus traumuoti? Trigubai. Deklaruojama, kad žmogus yra valstybės brangiausias turtas, bet, pasirodo, žmonės Lietuvai nelabai reikalingi. Urėdai gina ne savo kėdes, o urėdijos darbuotojų ir verslo partnerių regionuose interesus. Jei Vilniuje ar Kaune darbą už minimalią algą gali gauti, tai Biržuose ar Pasvalyje tokį darbą gausi, jei nusišypsos laimė.”

Tamošiūnų girininkijos girininkas Rimantas Šarkanas:„Ministras teigia, kad neužtikrinama derama aplinkosauga ir miškų ekologinių funkcijų palaikymas. Urėdijų miškai yra sertifikuoti pagal griežčiausią tarptautinį FSC standartą.

Jei ekologinė, aplinkosauginė ir socialinė miškų būklė būtų bloga, tai sertifikatai, kurie atnaujinami kasmet, seniai būtų atimti, kas buvo padaryta Latvijoje prieš 4 metus.“

Vyr. buhalterė Lina Žilienė:„Ministro pristatyme teigiama, kad bus padidinti miške dirbančių darbuotojų atlyginimai. Atlyginimai bus padidinti tik ekonomiškai blogiau gyvenančių miškų urėdijų darbuotojams. O tų urėdijų, kuriose atlyginimai yra didžiausi, darbuotojai jokio padidėjimo nepajus, nes juos reikia suvienodinti.

Atlyginimus galima suvienodinti ir smulkesnes urėdijas prijungus prie stambesnių, nedarant jokių revoliucijų ir nesukeliant žmonėms streso ir traumų.

Biurokratiją sukūrė ne urėdijų administracija o Vilnius, taip pat ir Aplinkos ministerija. Jei būtų reikalaujama mažiau popierizmo, tai ir urėdijų administracija savaime sumažėtų.

O miške dirbančių darbuotojų skaičių mažinome evoliuciškai, o ne revoliucijų keliu, sudarydami palankesnes ir pažangesnes darbui sąlygas: girininkijų darbuotojai aprūpinti mini nešiojamais kompiuteriais, įdiegta ir kasdien tobulinama puikiai veikianti informacinė sistema, kuri veikia realiu laiku, popierinių dokumentų miške nebenaudojame, nereikia iš naujo suvedinėti duomenų, girininkijos aprūpintos automobiliais, mobiliaisiais telefonais, visa pažangiausia įranga, technologijomis ir t. t. Administracijos aparatą taip pat sumažinome 5 darbuotojais.

Daugiau negalime mažinti, nes reikia kurti niekam nereikalingas vizijas, strategijas, prie kurių sugaištama mėnesiais, o paskui, kaip šiuo atveju, išmetamos į šiukšlinę. Nė viena urėdija savo vizijose ir strategijose nebuvo numačiusios revoliucinių perversmų, kaip ir partijos savo priešrinkiminėse programose. Kiek teikiame nereikalingų ataskaitų? Tai gal optimizavimą pradėkime nuo ministerijos.“

Vyr. miškininkas Juozas Šuminas: „Aplinkos viceministras Martynas Norbutas teigia, kad miškų ūkio privalomiesiems darbams skiriama vis mažiau lėšų. Ar kokie nors privalomi darbai buvo nepadaryti? Ar tuos pačius darbus reikėjo padaryti dvigubai brangiau, neskiriant pinigų kitoms investicijoms. Tada, matyt, viceministras teigtų, kad labai gerai, nes pinigai buvo paleisti vėjais.

Manau, kad turėtų būtiįvertinta, ar visi darbai padaryti, o po to aiškinti, kiek išleista pinigų, nes tą patį darbą galima padaryti ir už 100, ir už 200 Eur. Mažesnis pinigų išleidimas yra ne trūkumas, o privalumas, nes sugebėjome atlikti visus darbus, sutaupyti pinigų ir juos skirti kitoms investicijoms gerindami darbo sąlygas, pirkdami pažangiausią techniką, keldami atlyginimus ir t. t.“

Vyr. buhalterė Lina Žilienė:„Ministro pristatyme teigiama, kad bus užtikrinta didesnė nei iki šiol finansinė grąža valstybei už valstybinio turto naudojimą.

Ką reiškia didesnė? 100 Eur, 1000 Eur, 10000 Eur, 100000 Eur ar 1 mln. Eur? Jei užtenka 100 Eur ir vizija bus įgyvendinta, ar reikalinga revoliucija?

Ministras  nekalba, kiek iš valstybės lėšų bus panaudota atlyginimams žmonių, perėjusių dirbti į miškų tarnybą, jų darbo vietų sukūrimui, bedarbių pašalpoms, perkvalifikavimui, kiek atleisti žmonės nesumokės GPM ir SODRai, kokią patirs moralinę žalą. Viską sudėjus paaiškės, kad grąža nepadidės, o dar sumažės.“

Miškų urėdas Romanas Gaudiešius:„Ir dar retorinis klausimas: kas yra valstybė – rinkėjai ar išrinktieji. Ar 10–13 tūkst. žmonių, kurie liks be darbo, yra mažesnė valstybės dalis negu 200 išrinktųjų, kurie apie miškų žinyboje reikalingą revoliucinį perversmą net nebuvo užsiminę.

Nė vienos partijos programoje apie miškų žinybos pertvarkymą į vieną įmonę nebuvo kalbama. Visos partijos teigė, kad miškų sistema veikia stabiliai ir jokių esminių pakeitimų nereikia. Jei valstybinių miškų reforma įvyks, politikai bus apgavę tūkstančius rinkėjų ir apgaulės būdu gavę daugiau balsų.

Viską centralizavus nebeliks stimulo kažką tobulinti, nes viską spręs Vilnius, o vietose gausime tik nurodymus. Nesvarbu bus, kiek uždirbsime į bendrą katilą pinigų. Svarbu bus, kaip iš katilo daugiau gauti.

Todėl miškininkų bendruomenė pritaria socialdemokratų J. Oleko ir R. Sinkevičiaus užregistruotoms Miškų įstatymo pataisoms, kuriose numatomas urėdijų konsolidavimas, smulkesnes urėdijas prijungiant prie ekonomiškai stipresnių, paliekant savarankišką valstybės įmonės statusą ir taip pakeliant mažiau uždirbantiems žmonėms atlyginimus.“