verslaspolitika.lt, DNB, Povilas Stankevičius

Centristas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) ir kraštutinių dešiniųjų lyderė Marin Le Pen (Marine Le Pen) laimėjo pirmąjį Prancūzijos prezidento rinkimų turą ir susirungs gegužės 7-ąją vyksiančiame antrajame ture, informuoja BBC.

Suskaičiavus 96 proc. balsų paaiškėjo, kad sekmadienį vykusiame pirmajame ture E. Makronas surinko 23,9 proc. balsų, o M. Le Pen pelnė 21,4 proc. balsų. Viešosios nuomonės apklausose pergalė nuolatos buvo prognozuojama E. Makronui. Remiantis jomis, politikas turėtų gegužės 7-ąją įveikti varžovę M. Le Pen.

Į antrąjį turą nepateko konservatorius buvęs premjeras Fransua Fijonas (Francois Fillon) ir Kairės partijos įkūrėjas Žanas Liukas Melenšonas (Jean-Lu Melenchon), surinkę po 19,5 proc. balsų. Nepaisant to, kas laimės antrąjį prezidento rinkimų turą, šie rinkimai žymi pasikeitimus Prancūzijos politikoje – perėjimą nuo dešimtmečius dominavusių kairiųjų ir centro dešiniųjų partijų.

Jau seniai buvo tikimasi, kad M. Le Pen pateks į antrąjį rinkimų turą, tačiau centristo E. Makrono iškilimas buvo greitas. Rezultatais besidžiaugiantiems savo šalininkams E. Makronas sakė, kad „mes per vienerius metus pakeitėme Prancūzijos politinio gyvenimo veidą”, ir ragino žmones priešintis nacionalistams.

Buvęs bankininkas E. Makronas prezidentaujant Fransua Olandui (Francois Hollande) ėjo ekonomikos ministro pareigas. Politikas dar niekada nesiekė prezidento kadencijos, o laimėjus jis taptų jauniausiu kada nors Prancūzijos prezidentu. Pirmą kartą per šešis dešimtmečius į antrąjį Prancūzijos prezidento rinkimų turą nepateko kandidatai iš pagrindinių Respublikonų ir Socialistų partijų.

Macrono pergalė – ar ne per anksti džiaugtis?

Emmanuelis Macronas surinko daugiausia balsų pirmame Prancūzijos prezidento rinkimų ture ir
toliau kovos su euroskeptike Marine Le Pen. Apklausų duomenimis antrame rinkimų ture Le Pen
beveik neturi šansų laimėti – dauguma prancūzų, balsavusių už iškritusius kandidatus,
tikriausiai skirs savo balsą Macronui, protestuodami prieš populistines Le Pen idėjas.

Pastaruoju metu į pozityvumą linkusios rinkos pirmo turo rezultatus vertina teigiamai – euro
kursas ir akcijų kainos kyla. Vis dėlto, nors dauguma rinkų dalyvių tikisi Macrono pergalės, šiuo
metu Europai itin reikalingą populizmo pralaimėjimą skelbti dar per anksti.

Finansų rinkose ilgą laiką tvyrojo nerimas dėl Prancūzijos rinkimų baigties. Rizika, jog Le Pen pergalė
gali reikšti Frexit – Prancūzijos išstojimą iš euro zonos ir ES – laikė žemai prispaudusi euro kursą, o
investuotojų rizikos apetitas buvo ribotas.

Daugumai rinkėjų apklausų rodant, jog antrame ture Macronas garantuotai laimės prieš Le Pen, rinkų dalyviai mano, jog politinė rizika visoje Europoje sumažėjo. Todėl kyla euro kursas, pinga saugumo užuovėjomis laikomos Vokietijos obligacijos, o Prancūzijos vyriausybės skolinimosi kaštai krenta. Taip pat padidėjęs investuotojų rizikos apetitas artimiausiu metu gali pakelti akcijų kainas.

Nors pirmo rinkimų turo rezultatai ir politinės prognozės nuteikia optimistiškai, džiaugtis gali būti
ankstoka. Pagal Ifop apklausas ir pirmo turo rezultatų projekcijas Emmanuelis Macronas antrame ture
turėtų surinkti virš 60 proc. rinkėjų balsų.

Vis dėlto, ši prognozė remiasi prielaida, jog net pusė iš 7 milijonų rinkėjų, balsavusių už kitą euro skeptiką Jean-Luc Mélenchoną skirtų savo balsą Macronui, o tik 12 proc. šių rinkėjų perbėgtų į Le Pen pusę.

Tolimosios kairės atstovas Mélenchonas ilgą laiką buvo laikomas „mirtinu“ ultra dešiniosios Le Pen
priešu. Todėl apklausų vertintojai nesitiki, jog antrame ture Le Pen pavyks privilioti į socializmą
rinkusius Mélenchono rinkėjus.

Vis dėlto, pastaruoju metu visame pasaulyje galėjome stebėti augančią tendenciją rinkimuose arba referendumuose balsuoti ne už ideologiją, bet už pokyčius žadančius politikus. Verta pasvarstyti, ar prielaida, jog į kraštutinumus linkę rinkėjai liks ištikimi politinei ideologijai ir nebus suvilioti žadamais pokyčiais, iš tiesų yra teisinga, o Macrono pergalė – garantuota.

Le Pen pralaimėjimas ir Prancūzijos triumfas prieš populizmą yra itin reikalingas dabartinei Europai.
Kylant geopolitinei įtampai bei oficialiai prasidėjus Brexit procesui tampa svarbu, jog Europos Sąjunga ir
euro zona išliktų vieningos ir tęstų ekonominę bei socialinę šalių integraciją.

Vienybė Europoje reikštų ne tik teigiamas rinkų dalyvių emocijas artimuoju laikotarpiu bet ir ilgalaikį stabilumą. Belieka tikėtis, kad Emmanuelio Macrono žadamos reformos privilios daugiau į kraštutinumus linkusių rinkėjų, nei Le Pen populizmas.
——-

39 metų Emanuelis Žanas Mišelis Makronas (Emmanuel Jean-Michel Frédéric Macron) dirba banke Rothschild & Cie Banque, yra vedęs 64 metų Bridžit Trognio (Brigitte Trogneux), savo buvusią vidurinės mokyklos mokytoją iš gimtojo Amjeno miesto. Jie pirmąsyk susitiko, kai E. Makronui buvo 15 metų, o pora tapo, kai jam sukako 18, – teigia Wikipedia.