Romas BEIŠTRAKIS

• 

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019 metais sukanka 100 metų, kai 1919 m. sausio 2 d. iš okupuoto Vilniaus pasitraukė Laikinoji Vyriausybė ir Kaunas de facto tapo Lietuvos Valstybės institucijų darbo vieta, paskelbė 2019 metus Laikinosios sostinės atminimo metais.

Kauno miestas 1919–1939 metų laikotarpiu įnešė itin svarų indėlį į Lietuvos istoriją. Jame 1920 m. susirinko Steigiamasis Seimas bei dirbo kitos valdžios institucijos, jis buvo tikras Lietuvos valstybės išlikimo garantas. Jame formavosi moderniosios Lietuvos istorijos, lietuvių kalbos, kultūros, mokslo, paveldo tradicijos ir stiprėjo tautinės tapatybės suvokimas, susiformavo modernizmo architektūros tendencijos.

Kaunas – antrasis pagal dydį (apie 290 tūkst. gyventojų) Lietuvos miestas, beveik pačiame Lietuvos centre. Svarbus pramonės, transporto, mokslo ir kultūros centras. Verta pridurti – ir krepšinio ! Jame sukuriama apie 20 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

Sunku pervertinti Kauno reikšmę Lietuvai. Kaip sakoma, – Kaunas yra Kaunas. Bet vis dėlto…

Pavadinimo kilmė

Šiuo metu vyrauja kalbininkų nuomonė, kad miesto pavadinimas kilęs iš asmenvardžio Kaunas. Kas buvo tas Kaunas – nežinoma, svarstoma, kad veikiausiai tai galėjęs būti pilies valdovas.

• 

Pats asmenvardis Kaunas kildinamas iš būdvardžio kaunus – „kuris mėgsta muštis, kautis“. Vokiečių kalbininkas G. Študerus iškėlė hipotezę, kad Kauno pirminė reikšmė galėjusi būti ‘gilus’, ‘žemas’, ‘slėnyje esąs’. Jo nuomone, šaknis kaun- kilusi iš indoeuropiečių šaknies kau-, keu- ‘lenkti(s)’, ‘linkti’; iš čia išsirutuliojo ir reikšmė ‘žemas’ bei su ja susijusios kitos reikšmės.

Legendoje apie Palemoną (Bychovco kronika, XVI a.) Kauno vardas kildinamas iš Palemono viduriniojo sūnaus Kūno vardo: esą šis įkūręs miestą, kurį pavadinęs savo vardu. Istorikas Teodoras Narbutas XIX a. yra užrašęs (o gal sukūręs) legendą, jog lietuviai garbinę dievaitį Kaunį, primenantį graikų Apoloną.

• 

Didžiulė Kaunio statula esą stovėjusi Nemuno pakrantėje. ,Kaunį savo globėju laikę sielininkai, todėl audros metu šiam dievaičiui aukoję augalų ūglių, šaknų, avinų.

Žiupsnelis istorijos

Gyvenvietė Neries ir Nemuno santakoje buvo įkurta vėliausiai X a. Manoma, kad Kaunas minimas 1030 m. arabų aprašymuose. Santakos gyvenvietės teritorijoje XIV a. viduryje buvo pastatyta mūrinė Kauno pilis. Kryžiuočių heroldo Vygando Marburgiečio kronikoje Kauno gyvenvietė pirmą kartą paminėta 1361 m.

Miestui 1408 m. suteiktos Magdeburgo teisės, įkurta Hanzos kontora. Tai paskatino prekybos ir amatų plėtrą. XVI a. pabaigoje Kaunas tapo vienu iš geriausiai suformuotų LDK miestų.

• 

Dėl XVII a. viduryje prasidėjusių karų ir epidemijų, Kauno plėtra sulėtėjo. Miesto ekonomika atsigavo XIX a., 1843 m. tapus Rusijos gubernijos centru, nutiesus geležinkelį ir pradėjus veikti pirmajai elektrinei.

Kultūrinis gyvenimas pagyvėjo 1864 m. iš Varnių atkėlus Žemaičių vyskupijos centrą ir kunigų seminariją. 1876 m. gatvės apšviestos žibalinėmis lempomis, 1899 m. – elektra. 1892 m. įkuriamas teatras, o 1898 m. – miesto muziejus.

1919 m. Kaune pradėjo veikti pirmoji radijo stotis Lietuvoje. XX a. tarpukario metais miestas išsiplėtė ir tapo svarbiausiu Lietuvos visuomeninio gyvenimo centru.

• 

1940 m. birželio 15 d. Raudonoji armija užėmė Kauną. 1941 m. birželio 22 d. Kaune prasidėjo lietuvių aktyvistų fronto organizuotas sukilimas prieš okupacinį režimą. Buvo sudaryta Laikinoji vyriausybė, kuri birželio 23 d. paskelbė atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. Birželio 25 d. į Kauną įžengę vermachto daliniai rado jį išlaisvintą nuo okupantų, tačiau Laikinąją vyriausybę toleravo tik pusantro mėnesio.

Po Antrojo pasaulinio karo okupacinė valdžia Kauną pavertė uždaru pramonės miestu. Tik prasidėjus Atgimimui mieste buvo atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas, pradėti atstatyti paminklai, grąžinti istoriniai viešųjų erdvių, įstaigų, gatvių pavadinimai.

1991 m. sausio įvykių metu sovietų kariuomenei pasikėsinus į Lietuvos valstybingumą, Kaune, taip pat prie Sitkūnų radijo ir televizijos siųstuvų, budėjo žmonės, pasiryžę paaukoti už ją savo gyvybes.

Okupavus Lietuvos televizijos pastatus Vilniuje, iš Kauno buvo transliuojama vienintelė lietuviška televizijos programa. Atkūrus Lietuvos valstybingumą, 1993 m. patvirtintas naujasis Kauno herbas.

Didžioji Lietuvos kryžkelė

• 

Kaunas yra lengvai pasiekiamas įvairiomis transporto priemonėmis. Seniausias, veikiantis nuo viduramžių – vandens transportas Nemunu. Mieste veikia seniausia Lietuvoje autobusų stotis, keleivių upių uostai, oro uostai. Na, ir du funikulieriai, paskelbti technikos paminklais. 1988 m. Kauno oro uostas buvo perkeltas iš Aleksoto į Karmėlavą.

Per jį pervežama apie du trečdaliai krovinių, gabenamų oro transportu Lietuvoje, jis stambiausias krovinių pervežimo centras Baltijos valstybėse. Nuo 1915 m. Kaune veikia ir seniausias Lietuvoje S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas, šiuo metu daugiausiai naudojamas sportinės ir turizmo aviacijos.

Kaunas – stambus geležinkelio mazgas. 1861 m. įrengta Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio atšaka į Karaliaučių su visa geležinkelio infrastruktūra. Geležinkelio tiesimo metu, Kaune pastatyta keleivių tarpmiestinė/priemiestinė geležinkelio stotis. Šalia Kauno geležinkelio stoties 1862 m. paleistas eismas vieninteliu veikiančiu Baltijos valstybėse geležinkelio tuneliu

• 

Nuo 1975 m. geležinkeliu Naujoji Vilnia–Vilnius–Kaunas kursuoja elektriniai keleiviniai traukiniai.

Pirmieji keliai, jungiantys Kauną su Vilniumi, Ryga ir Varšuva atsirado viduramžiais. 1836 m. buvo baigtas tiesti Sankt Peterburgo-Varšuvos plento Zarasų-Kauno ruožas, pirmasis Lietuvoje turintis grindinį – kietą suplūkto žvyro dangą. 1939 m. baigtas pirmasis Lietuvoje asfaltuotas Žemaičių plentas, sujungęs Kauną su Klaipėda.

Pirmoji Kaune viešojo transporto priemonė – arklių tramvajus, vadintas konke, veikė nuo 1892 m. iki 1929 m. Laikotarpiu nuo 1915 m. iki 1935 m. viešojo transporto paslaugas teikė ir civilinės paskirties siaurasis geležinkelis.

1965 m. gruodžio 31 d. Kaune pradėjo kursuoti troleibusai.
Miestas statėsi dviejų didžiųjų Lietuvos upių – Nemuno ir Neries – santakoje ir jungėsi tiltais su kitomis dalimis centrinėje ir senamiesčio zonoje.

Iš viso Kaune yra daugiai kaip 30 automobilių, geležinkelių ir pėsčiųjų tiltų bei viadukų. Ateityje numatyta pastatyti dar kelis tiltus: per Nerį, per Nemuną, taip pat pastatyti naują pėsčiųjų tiltą iš Aleksoto į Nemuno salą.