Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Priėmė rezoliuciją dėl Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Abiejų Tautų Tarpusavio įžado priėmimo 230-ųjų metinių minėjimo

Priėmė rezoliuciją dėl Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Abiejų Tautų Tarpusavio įžado priėmimo 230-ųjų metinių minėjimo


www.siandien.info

Lietuvos Respublikos Seimas ir Lenkijos Respublikos Seimas ir Senatas reiškia įsitikinimą, kad Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado idėjos tapo valstybių – Abiejų Tautų Respublikos įpėdinių – piliečių politinio identiteto pagrindu. Taip teigiama šiandien Seimo priimtoje rezoliucijoje, kurioje pabrėžiama išskirtinė 1791 m. akto svarba lenkų ir lietuvių tautoms ir atiduodama pagarba šiuolaikinio konstitucionalizmo paveldui.

Šis dokumentas parašytas bendradarbiaujant Lietuvos Respublikos Seimui ir Lenkijos Respublikos Seimui ir Senatui. Identišką rezoliuciją jau prieš keletą savaičių priėmė Lenkijos Seimas ir Senatas. Taip tęsiama graži tradicija, pradėta praėjusiais metais, kai minint Liublino unijos 450 metų sukaktį buvo priimta rezoliucija abiejuose parlamentuose, pažymint abiem tautoms svarbias ir reikšmingas datas.

Kaip primenama Seimo priimtame dokumente, prieš 230 metų Varšuvos karališkosios pilies, Abiejų Tautų Respublikos valdovų rezidencijos, Senatorių salėje buvo priimta Gegužės 3-iosios Konstitucija – pirmoji rašytinė konstitucija Europoje. 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucija yra Ketverių metų seimo reformų rezultatas.

Seimo rezoliucijoje akcentuojama, kad Gegužės 3-iosios Konstitucijos priėmimas įrodė Lenkijos ir Lietuvos elito politinę atsakomybę ir novatoriškos visuomeninės santvarkos teisinės minties pergalę. Šios vertybės buvo nurodytos Abiejų Tautų tarpusavio įžade – Konstituciją įgyvendinančiame įstatyme, kurį Ketverių metų seimas priėmė 1791 m. spalio 20 d. Juo buvo patvirtinta daugiatautės, respublikai palankių pažiūrų pagrindu sukurtos bendruomenės jėga.

„Valdymo Įstatymas buvo grindžiamas visuomenės santykių demokratizavimo samprata ir valdžių padalijimo principu. Tai buvo siekio sukurti stiprią valstybę išraiška. Šis įstatymas buvo visuomenės sutarties, pagrįstos įsitikinimu, kad, kaip teigiama Konstitucijos V straipsnyje, „visa žmonių visuomenės valdžia kyla iš tautos valios“, forma. Pagarba asmens teisėms ir pilietinio etoso įtvirtinimas turėjo garantuoti šalies didybę. Valdymo Įstatymas įteisino konstitucinę monarchiją – sistemą, kuri daugelyje Europos valstybių buvo sukurta tik vėlesniame amžiuje. Konstitucija buvo aiški politinio suvereniteto išraiška, nepriklausomybės nuo kaimyninių galių demonstravimas ir raginimas atnaujinti Abiejų Tautų Respubliką“, – rašoma Seimo rezoliucijoje.

Parašykite komentarą

Top