Pristatyta I. Šimonytės kandidatūra į Ministro Pirmininko pareigas

www.siandien.info, lrs.lt

Seimo posėdyje Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pristatė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderės Ingridos Šimonytės kandidatūrą į Ministro Pirmininko pareigas.

• 

Per pirmąjį šios Seimo kadencijos posėdį buvo paskelbta politinė deklaracija dėl valdančiosios koalicijos sudarymo, pagal kurią Seimo nariai, priklausantys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės frakcijoms, jungiasi į koaliciją.

Didžiausiai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai šiuo metu priklauso 50 Seimo narių, Liberalų sąjūdžio frakcijai – 12, Laisvės frakcijai – 11.

Remiantis Konstitucija, Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas.

Kaip svarstoma Ministro Pirmininko kandidatūra?

Seimo statute įtvirtinta, kad Seimas, gavęs Respublikos Prezidento teikimą dėl Ministro Pirmininko kandidatūros, artimiausiame posėdyje suteikia galimybę šalies vadovui pristatyti pretendentą.

Respublikos Prezidentui po Ministro Pirmininko kandidatūros pristatymo klausimai nėra užduodami.

Pretendentui į Ministro Pirmininko pareigas bus suteikiamas žodis prisistatymui (iki 30 min.), po kurio jis atsakys į Seimo narių klausimus (iki 40 min.).

Po to prisistatymo Ministro Pirmininko kandidatūra bus perduodama svarstyti Seimo narių frakcijoms. Frakcijos turi teisę su pretendentu suderintu laiku pakviesti jį į savo posėdžius ir užduoti jam klausimų. Frakcijos Ministro Pirmininko kandidatūrą turi apsvarstyti ne vėliau kaip per 2 darbo dienas.

Ne vėliau kaip per savaitę nuo Ministro Pirmininko kandidatūros pristatymo turės būti surengtas kitas Seimo posėdis sprendimui dėl pateiktos kandidatūros priimti. Šiame posėdyje pirmiausia išklausomos frakcijų išvados pradedant didžiausia ir baigiant mažiausia frakcija.

• 

Po to rengiama diskusija, kurios pabaigoje suteikiamas žodis pretendentui (iki 20 min.), taip pat galimybė jam dar kartą atsakyti į Seimo narių klausimus (iki 30 min.).

Pretendentui baigus atsakinėti į klausimus, balsuojama, ar pritarti pateiktai Ministro Pirmininko kandidatūrai.

Pagal Seimo statutą, Respublikos Prezidentas turi teisę atšaukti pristatytą kandidatūrą bet kuriuo metu iki balsavimo dėl pritarimo jai pradžios.

Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo Seimui turės pristatyti savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikti svarstyti šios Vyriausybės programą.

Kas ji, būsimoji premjerė?

Ingrida Šimonytė (g. 1974 m. lapkričio 15 d. Vilniuje) – Lietuvos ekonomistė, politikė, Lietuvos Respublikos finansų ministrė (2009-2012 m.), Seimo narė, skiriamoji 18-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministrė Pirmininkė.

Biografija

1984 m. su tėvais persikraustė gyventi į Antakalnį, kuriame praleido vaikystę ir jaunystę. 1992 m. sidabro medaliu baigė Vilniaus 7-ąją vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą. 1996 m. įgijo verslo administravimo ir vadybos bakalauro laipsnį, 1998 m. – ekonomikos magistro laipsnį.

1997–1998 m. LR finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento Mokesčių skyriaus vyr. ekonomistė, 1998–2001 m. ministerijos Mokesčių departamento Netiesioginių mokesčių skyriaus vedėja, 2002–2004 m. ministerijos Mokesčių departamento direktorė.

2004–2009 m. LR finansų ministerijos sekretorė, 2009 m. viceministrė. 2009–2012 m. Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje – LR finansų ministrė. [2] 2013–2016 m. Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko pavaduotoja.

• 

2013–2016 m. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja. 2014–2016 m. Vilniaus universiteto Tarybos pirmininkė. Nuo 2016 m. LR Seimo narė, išrinkta Antakalnio vienmandatėje apygardoje.

2018 m. rugsėjo 24 d. paskelbė, kad sieks dalyvauti prezidento rinkimuose.

2018 m. lapkričio 4 d. laimėjo TS-LKD organizuojamus pirminius rinkimus, kuriuose kartu su Vygaudu Ušacku buvo iškelta partijos skyrių. Pirminiai rinkimai buvo atviri visai visuomenei, juose be partijos narių (15 080) dalyvavo ir iš anksto užsiregistravę, partijai nepriklausantys asmenys (18 259). Už Ingridą Šimonytę balsavo 79 % (16 418) konservatorių ir besiregistravusių nepartinių rėmėjų, už buvusį diplomatą V. Ušacką – 21 % (4441).
2019 m. gegužės 12 d. nugalėjusi pirmajame prezidento rinkimų ture (31,31 % balsų), kartu su Gitanu Nausėda pateko į antrąjį prezidento rinkimų turą. [6]
2020 m. spalį vedė TS–LKD sąrašą Seimo rinkimuose ir Antakalnio apygardoje laimėjo Seimo mandatą pirmame rinkimų ture, surinkusi 61,17 % rinkėjų balsų.

Nurodo kalbanti lietuvių, anglų, lenkų, rusų kalbomis, turinti švedų kalbos pagrindus.

Veikla, politinės pažiūros

Per 2018 m. spalio 18 d. vykusius užsienio politikai skirtus Tėvynės Sąjungos pirminių rinkimų debatus Šimonytė teigė, kad reikia didinti krašto apsaugai skiriamą biudžeto dalį.

Rusija, kaip „valstybė, kuri sulaužė visus tarptautinius susitarimus“, laikytina grėsme. Lenkija yra svarbus partneris. Teigdama, kad pasitiki mokslininkų aiškinimu apie klimato kaitą, Donaldo Trumpo sprendimą pasitraukti iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo ji pavadino klaida.

Per 2018 m. spalio 22 d. vykusius vidaus politikai skirtus Tėvynės Sąjungos pirminių rinkimų debatus Šimonytė teigė, kad neprieštarauja partnerysčių instituto įvedimui, dėl ko susilaukė palaikymo iš LGBT aktyvistų bei kritikos iš jaunimo sambūrio „Pro Patria“.

Ji teigė, kad pati niekada nepriimtų sprendimo daryti aborto, tačiau niekada nesmerktų moterų, kurios tokį sprendimą priima.

Jos teigimu, daug sveikatos apsaugos bei švietimo problemų galima būtų išspręsti, jei nebūtų buvę sumažinti mokesčiai.

Lietuvos žydų bendruomenė ją kritikavo dėl nenoro pašalinti atminimo lentą Lietuvos karininkui Jonui Noreikai, pasirašiusiam įsakymą dėl žydų getų steigimo.

• 

Įvertinimas

2012 m. „Baltoji banga“ apdovanojimas „Už skaidrią ir atsakingą“ veiklą
2015 m. Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius [14]
Šaltinis: Vikepedija