Bendradarbiaujant su LR Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos ambasada Sakartvele ir remiant Vystomojo bendradarbiavimo lėšomis, įgyvendinamas projektas „Regionų darnaus vystymosi strateginių ir sisteminių prieigų formavimas socialiai orientuotos žaliosios ekonomikos kontekste“

Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus Daliaus Serafino, Sakartvele, kaip ir Lietuvoje, nemažai žmonių, kurie jaučia nepriteklių ir didelę socialinę atskirtį.

Projekto tikslas – prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo Sakartvele, prioritetą teikiant sektorinei vystomojo bendradarbiavimo krypčiai – panaikinti visų formų skurdą visose šalyse (1 tikslas) .

• 

Sakartvelas – šalis, turinti didelę gamtinę įvairovę ir sąlygas, dėl kurių žemės ūkyje dirba beveik 50 proc. gyventojų, tačiau žemės ūkis sudaro tik 10 proc. BVP.

Šis neatitikimas siejamas su žemės plotų susiskaidymu, prasta prieiga prie vartotojų (neišvystytos trumposios maisto tiekimo grandinės, daug maisto produktų importuojama) ir blogėjančia kaimo infrastruktūra.

Ekonomikos augimas labiau susijęs su užsienio investicijomis į nekilnojamąjį turtą ir bankininkystę, nei su žemės ūkiu, kurio mažėjimo
lėmė vis didesnį kaimo skurdą.

• 

Šalies ekonomikos pagrindas – turizmas (Juodosios jūros kurortai), citrusinių vaisių, arbatos bei vynuogių auginimas, mangano ir vario kasyba. Nedideliame pramonės sektoriuje gaminamas vynas, metalai, chemikalai, tekstilė.

Energijos poreikiai tenkinami importuojant dujas bei naftą. Nuo 1995 metų ekonomika auga, infliacija mažėja, nors dėl nesurenkamų mokesčių išlieka didelis biudžeto deficitas.

• 

Beveik 50 proc. bedarbių gyventojų neturi galimybės naudotis kokybiškomis socialinėmis paslaugomis. Švietimas nepakankamai finansuojamas. Sveikatos priežiūra taip pat tampa beveik neįperkama – beveik 65 proc. išlaidų dengiama iš nuosavų lėšų.

Gamtinis Sakartvelo potencialas galėtų būti efektyviau išnaudotas, kuriant didesnę socialinę – ekonominę vertę ir taip sprendžiant skurdo problemas kaimiškuosiuose regionuose.

• 

Per dvi intensyvios strateginės sesijos dienas VU prof. Dalius Serafinas dalyvius supažindino su Socialiai orientuotos žaliosios ekonomikos koncepcija ir praktiniais įgyvendinimo žingsniais, buvo aptarti palankūs ir nepalankūs politinės, socialinės, ekonominės, ekologinės aplinkos veiksniai, įvardintos Sakartvelo regionų stiprybės ir silpnybės, sudarytas veiksmų planas, koordinacinė grupė ir paskirtas koordinatorius.

Socialiai orietuotos žaliosios ekonomikos įgyvendinimas, siekiant regionų darnaus vystymosi, reikalauja gero įvairių politikos sričių koordinavimo ir sisteminės prieigos, sprendžiant tokias kompleksines problemas, kaip skurdas.

• 

Sprendimai turi būti priimami bendrai su žemės ūkio, švietimo, susisiekimo, ekonomikos, aplinkos, sveikatos, socialinės apsaugos ir kitų sričių centrinės valdžios, savivaldos, verslo ir NVO atstovų.

Todėl šis projektas tiesiogiai prisideda prie geresnio valdymo ir demokratijos principų, į sprendimo darymą įtraukiant suinteresuotųjų šalių atstovus, įtvirtinimą.

Socialiai orientuotos žaliosios ekonomikos tiksluose prioritetas teikiamas tikslinių grupių (pagyvenusių žmonių, neįgaliųjų, vaikų ir kitų labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių) socialinių problemų sprendimui, o ekonominiai mechanizmai ir turtas (ypač valstybinis, bendruomenių) yra kaip priemonė socialiniams – ekologiniams tikslams pasiekti.
Remiantis įvairiais statistiniais duomenimis, virš 20 proc. Sakartvelo gyventojų gyvena žemiau absoliučios skurdo ribos.

Nurodomos dvi pagrindinės skurdo priežastys – žemės ūkio stagnacija ir prastos socialinės paslaugos.

Tuo pačiu – socialinė atskirtis įsuko masinės emigracijos smagratį – tikslios statistikos nėra, tačiau regionų merai teigia, kad emigravo iki 2 mln. žmonių. Tai yra didelė netektis ne tik kaip tautai, kultūrai, bet ir ekonomikai. Iš to išplaukia kitos priežastys – tautos susiskaldymas, vidinė konkurencija – kooperacijos trūkumas, išorės grėsmės.

Susitikime dalyvavo šių Sakartvelo regioninių savivaldybių atstovai – Achmeta, Chašuri, Dedoplistskaro, Dušeti, Gurdžaani, Rustavi, Signahi, Telavi ir Tianeti . Jie aiškinosi kaip strateginio ir sisteminio požiūrio taikymas gali prisidėti prie darnios Sakartvelo regionų plėtros.

Lietuvos ambasda dėkoja Dušeti merui Zurab Sekhniashvili, kuris padėjo įgyvendinti šį svarbų sumanymą, Signagi merui Giorgi Gogilashvili už sutikimą koordinuoti įgyvendinimo procesus. Taip pat – visiems strateginės sesijos dalyviams, kurie aktyviai prisidėjo savo įžvalgomis – Irakli Kuchava, Nino Kavtaradze, Avtandil Osephaishvili, Tatyana Bockuchava, Levan Shalamberidze, Otar Makharashvili, Tamaz Mechiauri, Malkhaz Merabishili, Zaza Migriauli, Simon Kochorashvili, Ekaterina
Khutishvili, Tubo Turashvili, Zura Mosiashvili, Tinatin Tsotskhalashvili, Zurab Kotchiuri.

Parengta pagal laikraštį ŠIANDIEN.