Romualdas ABUGELIS

9

• 

Lietuva paminėjo pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos gimimo 145 – ąsias metines.Septynios valandos praleistos šventėje prabėgo nepastebimai. Gal todėl, kad joje vyravo bendrystės dvasia, puikiai derėjo linksmumas ir pilietiškumas, bičiulystė ir patriotiškumas.

  Pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos gimimo 145 metų paminėjimas prasidėjo rugpjūčio 9 d. Ukmergės rajono Lėno Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje Šv. mišiomis už Lietuvą, kurias aukojo vyskupas emeritas Jonas Kauneckas ir vietinių parapijų klebonai. Joje įvyko ir monospektaklis „Lietuvą ir lietuvius mylėjau“, skirtas A. Smetonai. 

                      Užugiryje atidengtas paminklas

• 

Kitos dienos vidurdienyje prie Užugirio mokyklos – muziejaus buvo iškilmingai atidengtas paminklas prezidentui Antanui Smetonai (autorius – skulptorius Antanas Žukauskas). Pagerbti pirmojo mūsų valstybės prezidento atminimo atvyko devintasis prezidentas Gitanas Nausėda.

Kalbėdamas prie paminklo jis apibūdino A. Smetoną kaip gerbtiną valstybės simbolį, prisiminė ir vaikystėje girdėtą eilėraštuką: “Geltona, žalia, raudona – tai mūs trispalvė vėliava. Sugrįš iš užsienio Smetona, ir vėl bus laisva Lietuva“. Paminklą pašventino vyskupas J. Kauneckas. Iškilmėse dalyvavęs Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas nuoširdžiai padėkojo visiems, prisidėjusiems prie naujo paminklo iškilimo.

                      Atidaryta Ąžuolų alėja signatarams atminti

• 

      Smetoninių renginiai, į kuriuos sugužėjo tūkstančiai žmonių iš visos Lietuvos, tęsėsi prezidento A. Smetonos vasaros rezidencijos – dvaro parke.

Čia buvo atidaryta Ąžuolų alėja, skirta Vasario 16 – osios Nepriklausomybės akto signatarams atminti. Po to prasidėjo teatralizuota gimtadienio šventė, kurią šmaikščiai ir išradingai vedė aktorius Marius Jampolskis.

• 

Šventės  dalyviai, kurių dalis buvo pasipuošę retro stiliaus drabužiais, audringais plojimais pasitiko atvykusį A. Smetoną ir dėmesingai išklausė jo sveikinimo kalbą iš puošnaus dvaro balkono.

A. Smetona, nusileidęs žemyn kartu su burmistru prisijungė prie puotos dalyvių, susėdusių prie baltomis staltiesėmis dengtų stalų, kad galėtų drauge pasižiūrėti koncertą.

Žiūrovus smagiomis dainomis džiugino Marius Jampolskis ir Irūna Puzaraitė – Čepononienė, „Alytaus miestelėnai“ demonstravo užburiančius šokius, vyko Ponių rinkimai ir dar daug kitų linksmų žaidimų.

                      Mugė, parodos, žaidimai, pramogos ant vandens…

  Kunkuliavo, šurmuliavo visa dvarvietė. Vyko didžiulė mugė su čia pat rūkomos žuvies, lašinių, troškintų kopūstų ir dešrelių, kavos, saldumynų ir kitais viliojančiais kvapais.

• 

Net ir cepelinų buvo. Norintys pasmaguriauti smetoniškos silkutės su karštomis bulvėmis ir kitų ano meto patiekalų galėjo užsukti į A. Smetonos vasaros rezidencijos restoraną.

Ir aš ten buvau, skanią girą gėriau, per barzdą varvėjo, bet ir burnoj jos turėjau… Mugėje buvo galima ne tik įsigyti medinių, molinių, lininių ir kitokių tautinio paveldo produktų, bet ir pasimokyti austi, lieti žvakes ir dalyvauti kitose tautodailininkų pamokėlėse. 

• 

                      Praeivius kvietė tarpukario fotoateljė, kurioje kaip mat buvo galima tapti ponia ar ponaičiu. Vaikai dūko smetoniškoje žaidimų aikštelėje, jie galėjo atsisėdę į senovinį mokyklinį suolą ir laišką prezidentui A. Smetonai parašyti.

Muziejuje veikė Vytauto Didžiojo karo muziejaus kilnojamoji paroda „Prezidentas Antanas Smetona – vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas“, po dvarą zujo gidų vedamos ekskursijos. Buvo galima ne tik prezidento darbo stalą pamatyti, bet ir ponios Sofijos patalpas apžiūrėti. Visiems, auka prisidėjusiems prie paminklo prezidentui, muziejuje buvo įteikti solidūs padėkos lakštai.

Taip pat buvo galima pažaisti gigantiškais lauko šachmatais, pajodinėti grakščiais žirgais, o vaikučiams – poni, iš arčiau susipažinti su „Skautų slėniu“, klubo „Miško broliai“ veikla. Nusiteikę romantiškiau laiveliais plaukiojo Lėno ežere ar tiesiog ramiai vaikščiojo atnaujintame parke tarp šimtamečių ąžuolų.  

                      Naujos šventės laukimas

         

• 

Na, ir gamta šia proga nepašykštėjo gero oro. Belieka nekantriai laukti Smetoninių – 2020. Kitąmet į jas vyksiu su dar didesniu būriu bičiulių ir giminaičių. Netruks praeiti ir penkeri metai. Tuomet Lietuva minės pirmojo Lietuvos prezidento gimimo 150 – ąsias metines. Gal jau bus sutvarkyti visi dvarvietės pastatai?