Jūs esate
Pagrindinis > Interviu > Suomijos ir Švedijos narystė NATO savaime neišspręs Baltijos regiono saugumo iššūkius 

Suomijos ir Švedijos narystė NATO savaime neišspręs Baltijos regiono saugumo iššūkius 

lrp.lt nuotr

www.siandien.info

„Rusija išliks ilgalaike karine grėsme NATO, todėl Aljansas privalo imtis būtinų priemonių ženkliai stiprinti savo saugumą, ypač Baltijos regione“, – šiandien Madride prasidėjusiame NATO viršūnių susitikime sakė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Kreipdamasis į NATO valstybių vadovus, Lietuvos Prezidentas įvardijo 5 žingsnius, kurie būtini siekiant atremti ekspansinę Rusijos politiką.

„Pirmiausia mes turime aiškiai įvardyti problemą. Pažymėtina, kad naujoji Strateginė koncepcija apibrėžia Rusiją kaip tiesioginę karinę grėsmę Aljansui, reikalaujančią didesnio dėmesio mūsų kolektyvinei gynybai“, – sakė Lietuvos vadovas.

Antru privalomu žingsniu Prezidentas įvardijo perėjimą prie šiuolaikinės priešakinės gynybos.

„Mums reikia papildomų NATO pajėgų sausumoje, ore ir jūroje. Mums reikia, kad priešakinių pajėgų batalionas išaugtų iki brigados. Mums reikia oro policijos misiją pakeisti oro gynyba“, – pabrėžė Prezidentas.

Trečias svarbus sprendimas, kurį turėtų priimti NATO narės, yra gynybos biudžetų didinimas. „Lietuva šiuo metu gynybos finansavimui skiria 2,5 proc. BVP ir esame pasirengę investuoti dar daugiau, ypač į papildomoms Aljanso pajėgoms priimti reikalingą infrastruktūrą“, – NATO valstybių vadovams sakė Prezidentas.

Ketvirtas Aljanso sustiprinimo žingsnis yra Suomijos ir Švedijos narystė NATO, kuri reikšmingai sustiprintų saugumą Baltijos jūros regione.

„Penktasis ir šiuo metu svarbiausias žingsnis – visapusiškos pagalbos Ukrainai tęsimas ir stiprinimas“, – teigė Lietuvos valstybės vadovas.

„Ukraina kaunasi už kiekvieną iš mūsų. Kiekvieną dieną ukrainiečių krauju ji patvirtina, kad yra atkakliausia Vakarų vertybių gynėja. Ukrainai turime padėti visomis priemonėmis, įskaitant karines. Ypač svarbu užtikrinti greitą ir ilgalaikį ginklų bei amunicijos tiekimą Ukrainai“, – sakė Prezidentas.

Lietuvos vadovas pakvietė NATO valstybių lyderius 2023 m. pratęsti strategines kolektyvinės gynybos diskusijas Vilniuje, kur vyks kitas Aljanso viršūnių susitikimas.

„Suomijos ir Švedijos sprendimas siekti narystės NATO yra strategiškai svarbus Baltijos jūros regionui. Šių šalių narystė NATO reikšmingai sustiprins ir Aljansą, ir saugumą Europoje. Kartu tai yra ir NATO atvirų durų politikos gyvybingumo patvirtinimas, kuris itin svarbus transatlantinę ateitį norinčioms kurti Europos valstybėms kaip Ukraina ir Sakartvelas“, – NATO viršūnių susitikime sakė Prezidentas.

Kartu Lietuvos vadovas pabrėžė, kad nereikėtų manyti, jog Suomijos ir Švedijos narystė NATO savaime išspręs Baltijos regiono saugumo iššūkius. 

„Militarizuota Kaliningrado sritis ir Rusijos bei Baltarusijos karinė integracija kelia papildomų įtampų, todėl NATO privalo priimti skubius sprendimus, kurie reikšmingai sustiprintų regiono gynybinius pajėgumus ir stiprintų mūsų saugumą jau dabar“, – teigė Lietuvos vadovas.

Popietinėje NATO viršūnių susitikimo Madride sesijoje Prezidentas su Aljanso valstybių, Australijos, Japonijos, Pietų Korėjos, Naujosios Zelandijos, Suomijos, Švedijos, Sakartvelo, Europos Vadovų Tarybos bei Europos Komisijos vadovais taip pat aptarė globalią geopolitinę situaciją, įskaitant augančią Kinijos galią ir jos implikacijas saugumui.

Parašykite komentarą

Top