Lietuvos politiniame gyvenime pastaruoju metu netrūksta politinių skandalų. Deja, kai kurie iš jų, atveriantys šalies politinės ir teisinės sistemos ydas, patyrusius šalies politikus itin neramina. Ryškus to pavyzdys, – Seimo nariui Mindaugui Basčiui inicijuotas apkaltos procesas.

Kalbiname Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signatarą, vieną iš aktyviausių LR Konstitucijos autorių ir Konstitucinio teismo doktrinos ugdytojų Vytenį Povilą Andriukaitį.

Jūs esate daugelio Konstitucinio teismo procesų bei apkaltų Lietuvoje organizavimo dalyvis. Beje, iš visų Seimo narių laimėjote daugiausia Konstitucinio teismo bylų. Kaip gi Jūs, konstitucinės teisės žinovas, vertinate Seimo nariui Mindaugui Basčiui inicijuotą apkaltos procesą?

Aš jau anksčiau esu pasisakęs prieš Seimo apkaltos komisijos išvadas dėl Seimo nario Mindaugo Basčio veiklos. Visas šis procesas iš tiesų man kelia labai daug abejonių ir klausimų, kadangi jame yra itin daug pigaus politikavimo, insinuacijų ir politinės konjunktūros. Kas man krenta į akis skaitant apkaltinamąją išvadą?

Viskas traktuojama labai išplėtotai. Komisija labai paprastus faktus įdeda į neišpasakytai platų aiškinamąjį interpretacijų kontekstą. Tuomet skaitai ir atrodo, kad Mindaugas Bastys šioje kadencijoje buvo iš anksto nusistatęs atlikti kažkokius planuotus nusikaltimus.

Tačiau kada nagrinėji Lietuvos Respublikos Konstituciją, puikiai supranti, kad mūsų Konstitucijoje yra įtvirtintas valstybės pamatinis teisinis principas, – visų asmenų lygybės prieš įstatymą, žmogaus orumo gerbimo principas, įtvirtinta viena iš svarbiausių konstitucinių valstybės nuostatų, – nekaltumo prezumpcijos nuostata.

Žmogus nekaltas tol, kol jo kaltės neįrodė nešališkas nesuinteresuotas, apsaugotas nuo bet kokių politinių įtakų teismas. Seimas nėra tokia institucija. Seimas yra politinė teisėkūros institucija, kurioje politikavimo yra labai daug ir kurioje nemažai įstatymų turi politinį „pamušalą“.

Noriu atkreipti dėmesį ir į tai, kad tarptautinės sutartys galioja tol, kol nėra denonsuotos. Pavyzdžiui, Lietuvos ir Rusijos 1990 – ųjų metų sutartis galioja iki šių dienų. Negirdėjau Seime nė vienos iniciatyvos, kad būtų siūloma bent vieną šios sutarties straipsnį pataisyti ar atšaukti pačią sutartį.

Negaliu suprasti, kodėl nėra aiškių veiksmų, kurie leistų suvokti, kaip interpretuoti Rusijos ir Lietuvos santykius. Kiek žinau, mūsų Prezidentė ir Užsienio reikalų ministerija turi labai radikalų požiūrį į Lietuvos ir Rusijos santykius, – daug radikalesnį nei mūsų kaimynai latviai ir estai, taip pat radikalesnį net už suomius ar lenkus.

Kiek keistai atrodo tai, kad Lietuvos užsienio politikos architektai itin išsiskiria tokia savo retorika. Keista ir tai, kad ši rusofobinė retorika persimeta į dalį visuomenės bei žiniasklaidos. Nemažas dalis žiniasklaidos tiesiog tarnauja šiai propagandinei atmosferai kurstyti ir sudaro sąlygas visuomenėje sukelti tam tikras baimes ir fobijas.

Visame šiame kontekste neišpasakytai svarbu suvokti, ar ši Lietuvoje tvyranti psichologinė atmosfera neprisideda prie nekaltumo prezumpcijos pažeidinėjimo, prie nešališko teismo ir nešališkos Valstybės saugumo departamento veiklos laužymo, įtakodama bendrą psichologinę atmosferą.

Dabar, kada Mindaugo Basčio apkaltos procesas atiduotas į Konstitucinio teismo rankas, galiu drąsiai pasakyti, jog tikiu Lietuvos konstitucinio teismo nešališkumu, neutralumu, politiniu neangažuotumu. Norėčiau ir toliau tuo tikėti.

Ar vykdant tyrimą dėl M. Basčio veiklos, Jūsų manymu, buvo laikomasi nešališkumo ir teisingumo principų? O gal atvirkščiai, sąmoningai formuota išankstinė neigiama nuostata?

Aš gerai pažįstu buvusį Konstitucinio teismo teisėją, dabar jau profesorių Vytautą Sinkevičių, vertinu ir gerbiu jo žinias, tačiau mane nustebino viešų jo komentarų nenuoseklumas. Štai paskutinėse savo interpretacijose jis pateikė apibendrinančias išvadas. Pacituosiu tai, ką skaičiau „Delfi“ portale („Delfi“ žinios, 2017-06-05 – aut. pastaba).

Kalbėdamas tiek apie Seimo narį Kęstutį Pūką, tiek apie Mindaugą Bastį, jis pateikia tokią interpretaciją: „Abu jie savo veiksmais diskredituoja valdžios autoritetą, menkina Seimo autoritetą, bet abu nenori trauktis iš pareigų, sako palauksim Konstitucinio Teismo išvados, ar tikrai šiurkščiai sulaužėm Konstituciją ar pažeidėm priesaiką.

Na ir abu turbūt užmiršta, kad yra ne tik teisinė atsakomybė, bet yra ir politinė, moralinė, etinė atsakomybė ir paaiškėjus, kad atliko tuos veiksmus, tai akivaizdu, kad jie turi patys trauktis iš Seimo, nelaukdami nei Konstitucinio Teismo išvados, nei balsavimo Seime“.

Taigi, visiškai akivaizdu, kad tai yra jau ne tik nuomonė, bet ir toks pasisakymas, kuris smarkiai gali įtakoti viešąją opiniją. Profesorius V. Sinkevičius išsako dar vieną svarbią mintį.

Jis teigia:„Šiuo atveju kalbama apie tai, kad Seimo narys siekia savo neteisėtais veiksmais įgyti teisę disponuoti informacija, kuri yra slapta. Kitaip tariant, jis pildydamas klausimyną neatsakė į kai kuriuos klausimus, o jeigu būtų į juos atsakęs, jis nebūtų gavęs to leidimo. Tai toks veiksmas, kuris turėtų būti vertinamas“.

Norėčiau paklausti prof. Vytauto Sinkevičiaus, ar iš tiesų jis, kaip teisininkas, galėtų pasakyti, kad Seimo narys M.Bastys tai daryti siekė neteisėtais savo veiksmais? Norint atsakyti į šį klausimą reikia, kad V. Sinkevičius išnagrinėtų visas prielaidas, – ar tai buvo neteisėti veiksmai, ar tai buvo netyčinė klaida, ar tai buvo apsirikimas. Būtinas nešališkas tyrimas.

Faktinė aplinkybė yra ta, kad M. Bastys, išrinktas į Seimą, negalėjo žinoti, kad socialdemokratai bus koalicijoje su valstiečiais, kad vyks diskusijos ir bus balsuojama, ką siūlyti į vicepirmininkus, o jis būtent ir taps Seimo pirmininko pavaduotoju. Taigi, noriu paklausti, ar Mindaugas Bastys iš tikrųjų norėjo slapta įgyti teisę disponuoti slapta informacija ir todėl slapta siekė, kad būtų išrinktas Seimo vicepirmininku? Tokiu atveju, jo veiksmai turėjo būti sąmoningi.

O kas toliau? Kada jis išrenkamas Seimo pirmininko pavaduotoju, jam reikia pildyti anketą dėl to, kad jis jau yra pavaduotojas. Jei ir toliau būtų buvęs paprastu Seimo nariu, su šia problema nebūtų susidūręs.

Taigi, ar Vytautas Sinkevičius vis tiek mano, kad M.Bastys sąmoningai siekė daryti nusikaltimą ir sąmoningai turėjo slaptą planą? Skaitydamas Seimo apkaltos komisijos išvadą aš matau, jog tai nuo pat pradžių yra kaltinamoji išvada, kuri visai nenagrinėja išteisinamųjų aplinkybių. Iš karto aišku, kad didžioji dauguma komisijos narių jau iš anksto buvo nusistatę balsuoti už M. Basčiui nepalankią išvadą.

Be to, turi būti nagrinėjamas ir proporcingumo principas. Man teko būti apkaltos komisijos nariu, nagrinėjant Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus apkaltas. Tuomet aš iš karto pabrėžiau, kad komisija turi laikytis neutralumo, nešališkumo, objektyvumo bei fakto analizės.

M.Basčio atveju aš pasigendu būtent nešališko tyrimo. Prof. Vytautas Sinkevičius taip pat turėtų pasvarstyti, ar Seimo apkaltos komisija nebuvo per daug politizuota? Mano manymu, politinio proceso elementas čia yra labai ryškus.

Kaip vertinate Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako viešus pasisakymus ir teiginius, kad parlamentaro M. Basčio ryšiai kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui?

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako pareikšti vieši teiginiai yra tiesiog išankstinės insinuacijos, kai kur prasilenkiančios net su elementaria logika.

Cituoju „Delfyje“ publikuotas V. Bako mintis: „Jeigu ponui Basčiui, sakysim, jo projektas būtų pavykęs, kuris tarsi, taip pavadinčiau, buvo lobuojamas – mes šiandien neturėtumėm galimybės rinktis nei iš ko pirkti dujas, nei iš ko pirkti elektrą.

Mes turėtumėm vieną šaltinį ir tai yra Rusijos ištekliai, ir ta kaina būtų šiandien žymiai didesnė. Šiuo atveju pasisekė, kad tarnybos dirbo savo darbą, kad buvo politikų, kurie tiesiog užkirto kelią šitiems sumanymams“.

Ar galite įsivaizduoti, kad tokią poziciją dėsto ne koks eilinis pilietis, ne profsąjungų veikėjas ar žmogus, norintis būti kuo nors išrinktas ir garsiai grojantis rusofobijos korta, bet Lietuvos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Jis teigia, kad vienas Seimo narys galėjo pridaryti tiek, kad visa Lietuva negalėtų rinktis iš ko pirkti nei dujas, nei elektrą.

Ką tai reiškia? Ar Mindaugas Bastys yra toks galingas, ar jis šalies Prezidentas, o gal energetikos ministerijos ministras? Mano minėta Seimo komisijos pirmininko Vytauto Bako citata yra tiesiog insinuacijų „aukso fondas“, viršūnių viršūnė, atspindinti šio žmogaus mąstymo lygį.

Todėl aš pasiūlyčiau Vytautui Bakui dar paskaityti ir apie tai, kaip stalinizmo laikais vienas Maskvoje tardomas pilietis prisipažino, jog jis kasė tunelį iš Maskvos į Bombėjų, kad iš Bombėjaus anglų kariuomenė įsiveržtų į Maskvą ir ją užimtų…

Taip pat norėčiau paklausti prof. V. Sinkevičiaus, gal jis galėtų pakomentuoti mano pacituotus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako teiginius?

Kodėl gi užmirštama, kad yra teisinė, politinė, moralinė ir etinė atsakomybė. Ar ši atsakomybės forma Vytautui Bakui jau netaikoma, kad jis gali sau leisti pliurpti tokius niekus spaudoje? Juk jis yra aukščiausios politinės institucijos komiteto pirmininkas. Manau, jog dėl tokio viešo pasisakymo reikėtų kelti Vytauto Bako kompetencijos stokos klausimą.

Kaip žinome, Lietuvoje yra valdžios galių ir atsvarų balansai. Yra Prezidento institucija, Seimas, teismai, viešoji žiniasklaida, kiti demokratiniai institutai.

Kaip gali būti, kad veikiant visiems demokratiniams institutams vienas pilietis, Seimo narys Mindaugas Bastys, gali užkirsti kelią Lietuvai pasirinkti, iš kur pirkti dujas ar elektrą?

Vien mano cituotas Vytauto Bako pasisakymas nuginkluoja ir apnuogina visą apkaltos procesą. Didžiausia nelaimė yra ta, kad politikui kalbant tokius niekus, šiandien elektra mūsų tinklais teka ir iš Rusijos.

Mano siūlymas būtų ponui Bakui išjungti elektrą namuose, nes tai juk baisu, – ji rusiška. Dar baisiau, – juk ir dujos iš Rusijos. Gal visoje Lietuvoje reikia nustoti naudoti elektrą ir dujas, nes jos atkeliauja iš Rusijos?

Pabandykime tiesiog visi garsiai pasijuokti… Ko gero Mindaugas Bastys galvojo ne tik apriboti mums galimybes pirkti dujas ir elektrą, bet ir greičiausiai planavo, kad reikia kasti tunelį iš Vilniaus į Maskvą ir juo įleisti Rusijos kariuomenę į Lietuvą…

Noriu pabrėžti dar vieną dalyką. Visi Seimo nariai yra lygūs. Kiekvienas Seimo narys įgyja visas teises po priesaikos. Jis turi laisvą mandatą, jo veikla negali būti persekiojama, jis neturi bijoti reikšti savo minčių.

Amžinatilsį Seimo narys Julius Veselka kritikavo Lietuvą už stojimą į NATO ir Europos Sąjungą. Jis visą laiką tą darė viešai per Seimo posėdžius. Taigi, ar Seimo narys Julius Veselka kenkė Lietuvos interesams, išdavinėjo Lietuvą ir veikė prieš Lietuvos interesus?

Gal ir jam tuomet reikėjo taikyti apkaltos procesą? Šis žmogus buvo drąsus, atvirai dėstė savo mintis ir gynė savo pozicijas. Žinoma, jo pažiūroms aš nepritariu, bet gerbiu jį kaip politinį oponentą.

Mes turime teisę kritikuoti ir Lietuvos nacionalinę energetikos strategiją, kuriai taikomas keistas terminas „energetinė nepriklausomybė“. Manau, kad tokio termino apskritai negali būti.

Yra tik energetinis saugumas. Privalu užtikrinti mums galimybę turėti įvairius alternatyvius energetinius šaltinius, garantuoti kuo mažesnes kainas ir galimybę nebūti priklausomiems nuo vieno tiekėjo. Kadangi šiuo metu mes turime galimybę turėti įvairius tiekėjus, manęs visiškai nebaugina nei Rusijos nafta, dujos, nei rusiškas benzinas.

Kuo energetiniai resursai bus pigesni, tuo visiems mums bus tik geriau. Tad kodėl energetinis saugumas painiojamas su taip vadinama energetine nepriklausomybe? Šį iš konservatorių leksikono paimtą terminą daugelis politikų lyg papūgos kartoja net nepagalvodami, kad tauškia niekus.

Energetinis saugumas ir vieninga energetinė Europos Sąjungos rinka yra labai rimta problema. Tačiau Europos Sąjunga taip pat nežada atsijungti nuo energetinių šaltinių iš trečiųjų šalių.

Aš apie tai negirdėjau, nebent ponas Bakas turi tokių žinių. Nesuprantu, kodėl painiojama rusofobija su praktiniais dalykais, nuo kurių priklauso visų žmonių gyvenimas.

Rusijos bendrovė „Rosatom“ ir dabar dirba Lietuvoje, vykdydama Visagino atominės elektrinės uždarymo darbus. Kodėl gi Seimo nario M. Basčio bendravimas su žmonėmis, susijusiais su šia įmone, yra laikomas valstybės interesų išdavimu?

Taip, „Rosatom“ dirba Lietuvoje, taip pat yra pasirašiusi sutartį su Suomijos institucijomis, nes čia stato naują atominę elektrinę. Aš negirdėjau, kad Suomija būtų paskelbusi „Rosatom“ už įstatymo ribų. Kuo remiantis tokia isterija daroma dėl šios bendrovės Lietuvoje ?

Pateiksiu paprastą paralelę. Neseniai Vladimiras Putinas lankėsi Kaliningrade. Gal čia irgi yra M. Basčio įtakos rezultatas, nes Šakiai, Seimo nario rinkimų apygarda, visai netoli Kaliningrado?

Tačiau dėmesį noriu atkreipti į ką kita. V. Putinas, lankydamasis Kaliningrade pareiškė, kad reikia daryti viską, jog baltarusiškos prekės bei benzinas keliautų ne per Klaipėdos uostą, o per Rusijos uostus, nes būtent Rusija tiekia naftą Baltarusijai palankiomis kainomis.

Ir štai skaitau komentarą „Delfyje“, jog ne, nereikia čia painioti politikos, nes būtų baisu, jeigu Baltarusija nuspręstų neeksportuoti savo produkcijos per Klaipėdos uostą. Ne, negalima painioti politikos su ekonomika.

Tad kodėl taikomi tokie dvigubi standartai? Gi profesorius Vytautas Lansbergis vėl prabunda ir ima kalbėti, jog reikia kariauti prieš Astravo atominės elektrinės statybą. Aš nekalbėsiu plačiau apie tai, kad būtent Baltarusija labiausiai nukentėjo nuo Černobylio avarijos ir todėl puikiai žino, ką reiškia atominės elektrinės saugumas. Tačiau apie tai mes nutylim.

Garsiai rėkiame tik apie tai, kad būtų užtikrintas Astravo elektrinės saugumas, tačiau tuo pačiu galvojame, kad tik nesustabdytų Baltarusija savo prekių vežimo per Klaipėdos uostą. Tai kur gi prasideda ir baigiasi politika, o kur ekonomika? Kur mūsų politikų nuoseklumas?

Kaip jau minėjote, kiekvienas Seimo narys įgyja visas teises po Seime duotos priesaikos. Kokias gi galias įgyja Seimo narys po šios priesaikos?

Lietuvoje yra daugiau nei trisdešimt įvairių priesaikos rūšių,– Prezidento, Premjero, Vyriausybės narių, Seimo nario priesaika, teisėjų priesaikos ir kitos. Šių priesaikų teisinis svoris yra skirtingas.

Aukščiausias svoris tenka Prezidento priesaikai. Prisiminkime, Rolandas Paksas sulaužė Prezidento priesaiką. Europos žmogaus teisių teismas išnagrinėjo bylą ir pripažino, kad Rolando Pakso priesaikos sulaužymas įrodytas ir apkalta įvykdyta teisėtai.

Tačiau šis teismas pripažino ir kitą dalyką. Lietuvos pritaikyta konstitucinė sankcija neleisti jam būti renkamam į Seimą ir būti Seimo nariu yra neproporcinga. Europos žmogaus teisių teismas pasisakė už tai, kad toks žmogus, kuris sulaužė Prezidento priesaiką, po tam tikro laiko gali būti renkamas Seimo nariu.

Kalbant apie Seimo nario galią ir atsakant į klausimą, ar jis gali padaryti tai, apie ką kalba Vytautas Bakas,– užkirsti kelią iš tam tikrų šaltinių pirkti dujas ar elektrą, atsakymas aiškus, – negali. Seimo nario galios kur kas mažesnės nei Prezidento.

Jeigu net aukščiausią priesaikos galią turinčiam žmogui ją sulaužius leidžiama būti išrinktam Seimo nariu, vadinasi, kalbant apie apkaltos procesą labai aiškiai iškyla sankcijos proporcingumo klausimas.

Todėl aš lauksiu Konstitucinio teismo išvadų būtent dėl sankcijų, nes teismas turės nagrinėti proporcingumo, nešališkumo ir objektyvumo klausimus.

Mano manymu, M. Basčio atveju Seime buvo galima kalbėti tiesiog apie jo, kaip politiko, reputacijos klausimus. Tokios išplėstos Seimo komisijos išvadų interpretacijos, jog M.Bastys kažką pažinojęs ir to nepasakęs vos nesukėlė pasaulio pabaigos, yra mažių mažiausiai juokingos.

Yra ir dar vienas dalykas. Seimo narys turi teisę į nešališką gynybą ir objektyvų klausimų nagrinėjimą. Tai, kad apkaltos komisija neatsižvelgė į M. Basčio keltus klausimus apkaltos proceso metu, yra rimtas šios komisijos darbo trūkumas.

Jau senokai yra priimtas Lietuvos konstitucinio teismo išaiškinimas, kad norint įgyvendinti Europos žmogaus teisių teismo priimtą sprendimą Rolando Pakso atžvilgiu, būtina keisti Lietuvos konstitucinį teisės aktų reguliavimą. Iki šiol Lietuva to nepadarė. Ką Jūs manote apie tokią situaciją?

Vadinasi, Lietuvoje nevykdomas nei Europos žmogaus teisių teismo, nei LR Konstitucinio teismo išaiškinimas, jog būtina keisti tam tikras mūsų Konstitucijos nuostatas. Tiek Arvydas Anušauskas, Rasa Juknevičienė, tiek Vytautas Bakas ir kiti to nedaro sąmoningai.

Argi jiems kaip Seimo nariams nekyla teisėta pareiga įvykdyti šiuos teismų sprendimus? Ar ir toliau tai ignoruojant neatsiranda žmogaus teisių pažeidimas ir Lietuvos valstybei duotos priesaikos laužymas?

Deja, į visa tai dėmesio nekreipiama. Vadinasi, kiekvienam metančiam akmenį į Mindaugą Bastį reikėtų pirmiausia žvilgtelėti ir į savo paties veiksmus.

Kalbant apie piliečių konstitucines teises, ryškus dar vienas Valstybės saugumo departamento veiklos aspektas. Mindaugo Basčio procese minimi Lietuvos piliečiai Jevgenijus Kostinas ir Piotras Vojeika iki šiol gyvena Lietuvoje, turi ryšių su Rusijos ambasados darbuotojais.

Jie laisvi, nesulaikyti, jų veiksmai neužkardyti, saugumiečiai nėra jiems iškėlę bylų, jie neišsiųsti iš Lietuvos.

Vadinasi, Valstybės saugumo departamentas ir toliau ramiai stebi šiuos piliečius. Seimo nariams tik pašnibždama, – būkit geri, nesusitikinėkit su jais, nes tai kenkia Lietuvos nacionaliniam saugumui. Gal geriau reikėtų apriboti Jevgenijaus Kostino ir Piotro Vojeikos pilietines teises, tačiau to padaryti negalima, nes to neleidžia Lietuvos Konstitucija.

Apkaltos komisija yra ne prokurorinė institucija, o politinė bei teisinė, turinti gerbti žmogaus orumą ir visas konstitucines normas. Aš puikiai žinau, jog dalis Lietuvos visuomenės, ypač jaunesnioji, kuri net rusų kalbos nemoka, nesupranta visų Rusijos istorijos įvykių. Lietuvoje yra labai daug ideologizuotų propagandos suformuotų klišių.

Akivaizdu, kad belieka laukti objektyvaus Lietuvos Konstitucinio teismo proceso. Konstitucinė atsakomybė apima daugelį aspektų, todėl visi proceso klausimai turi būti išnagrinėti nešališkai ir konstituciškai teisiškai, atsakant į visus klausimus, surenkant ir apkaltinamuosius , ir išteisinamuosius faktus.

Tik kyla klausimas, ar šiame M. Basčio procese kur nors randame išteisinamųjų faktų? Mano manymu, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas už tokią apkaltos komisijos išvadų interpretaciją turėtų pajusti teisinę, politinę bei konstitucinę atsakomybę. Juk jis, kaip ir visi Lietuvos piliečiai, yra saistomas mūsų Konstitucijos nuostatų.

Kalbėjosi Violeta Seredžiuvienė