Valdas VASILIAUSKAS, ŠIANDIEN apžvalgininkas

Tokio nekrologo nesu skaitęs nei aš, nei jūs, nei turbūt niekas pasaulyje. Nekrologą parašė ir išsiuntinėjo savo draugams dar sveikas ir gyvas žmogus. Ir ne bet koks žmogus ,o profesorius, vienas garsiausių Lietuvos sociologų komparatyvistų Algis Krupavičius.

Tokį žingsnį profesorius žengė po teismo apeliacinės instancijos, kuri paliko galioti pirmosios instacijos apkaltinamąjį nuosprendį, pripažinusį jį kaltu dėl plagiato.

Ši tariamo plagiato istorija plačiai aprašyta žiniasklaidoje: iš A.Krupavičiaus vadovajamo tyrimo projekto vienas bendradarbis, atlikės daugiau technines užduotis , buvo pašalintas, tačiau, baigus projektą ir jį paskelbus, parašė skundą, neva profesorius pasisavino jo autorystę.

Sunku suvokti, kaip galima nuplagijuoti darbą ar kūrinį, kurio nėra ir niekad nebuvo. Nemažiau sunku suvokti, kam profesorius perbėgo kelią, kad nutarta jį sunaikinti.

Ar nesikartoja kita kaunietiška istorija, kai buvo sunaikintas kitas legendinis pedagogas Bronislovas Burgis? Nors galiausiai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atstatė teisingumą ir B.Burgį išteisino, tačiau šaukštai buvo po pietų – niekas negalėjo Mokytojui sugrąžinti prarastos sveikatos, nuvariusios jį kapus anksčiau laiko.

Kokiu Osvencimu( Aušvicu) pavirto Lietuvos mokslas, universitetai, visa akademinė aplinka, jeigu iškiliausi mokslininkai , profesoriai, mokytojai gyvi lenda į žemę ir patys sau rašo nekrologus.

Nekrologas: Algis Krupavičius (1961-2023)

Liūdime dėl neseniai iš gyvenimo pasitraukusio profesoriaus, politikos mokslininko Algio

Krupavičiaus netekties. Su giliu liūdesiu apmąstome jo indėlį į akademinę bendruomenę ir jo

ilgalaikį poveikį lyginamosios politikos, politikos sociologijos ir viešosios politikos studijoms.

1961 m. rugsėjo 13 d. gimęs Algis Krupavičius leidosi į nepaprastą intelektualinio ieškojimo ir

akademinio meistriškumo kelionę. Jis buvo dėstytojas ir profesorius, o savo gyvenimą paskyrė

žinių ieškojimui ir būsimų mokslininkų protų puoselėjimui.

Per visą savo akademinę karjerą Algis Krupavičius vaidino svarbų vaidmenį įvairiose mokslinių

tyrimų organizacijose ir iniciatyvose. Jis buvo Europos politinių tyrimų konsorciumo (ECPR)

nuolatinių grupių narys, savo žiniomis ir įžvalgomis prisidėjęs prie mokslinio diskurso. 2014–

2021 m. jis ėjo Europos socialinio tyrimo Generalinės asamblėjos pirmininko pavaduotojo

pareigas, parodydamas savo įsipareigojimą plėtoti socialinius tyrimus Europos mastu. 2017–

2021 m. jis taip pat buvo Tarptautinės socialinių tyrimų programos (ISSP) nuolatinio komiteto

narys.

Algis Krupavičius buvo mokslininkas, turintis platų mokslinių interesų spektrą. Jo patirtis

interesai apėmė lyginamąją politiką, politikos sociologiją, viešąją politiką ir socialinių tyrimų

metodologiją. Jis buvo tvirtas kiekybinių ir kokybinių tyrimų metodų šalininkas, rodydamas savo

įsipareigojimą visada atlikti išsamią ir griežtą analizę. Neįkainojamas jo indėlis vystant tyrimų

metodologiją ir jo dalyvavimas svarbiuose projektuose, tokiuose kaip MARPOR (Politinio

atstovavimo manifestų tyrimas), Europos rinkimų studija (EES), Tarptautinė socialinių tyrimų

programa (ISSP), Europos socialinis tyrimas (ESS) ir Europos socialinių mokslų duomenų

archyvų konsorciumas (CESSDA) įtvirtino Lietuvą tarptautiniame mokslo ir tyrimų žemėlapyje.

Be tiesioginių akademinių užsiėmimų, Algis Krupavičius buvo kviestinis vyresnysis mokslinis

bendradarbis Londono universiteto King’s College ir kviestinis profesorius Šiaurės vakarų

universitete JAV. Jis gavo daugybę stipendijų, įskaitant Lietuvos mokslo tarybos, Socialinių

mokslų tyrimų tarybos (JAV) ir Amerikos mokslo draugijų tarybos, kurios palengvino jo

mokslinius tyrimus ir intelektualines pastangas.

Algio Krupavičiaus mokslinis palikimas neapsiriboja jo gausybe įvairių laimėjimų ir mokslinių

projektų. Kaip autorius ir bendraautorius paskelbė keletą įtakingų knygų ir straipsnių, kurie

formavo diskursą politikos mokslų srityje. Tarp jo darbų Berlyne išleista „Lietuvos Seimo

rinkimai 1996: analizės, dokumentai ir duomenys“ bei „Lietuvos politinė sistema: sąranga ir

raida“. Jo publikacijose buvo paliečiamos įvairios temos, tarp jų – nestabili partijų sistema

Baltijos šalyse ir Lietuva perėjimo į demokratiją lyginamojoje perspektyvoje.

Pripažįstant jo išskirtinę kompetenciją ir gilias įžvalgas, Algis Krupavičius 2019 m. buvo

paskirtas Europos Sąjungos Tarybos Nepriklausomų iškilių asmenų komiteto nariu. Šis

paskyrimas parodė jo, kaip patikimo ir gerbiamo autoriteto politikos moksle įvaizdį.

Algio Krupavičiaus išėjimas akademinėje bendruomenėje palieka nepakeičiamą tuštumą, tačiau

jo didžiulė įtaka ir indėlis įkvėps ateities mokslininkų kartas. Jo nenuilstantis žinių siekimas,

atsidavimas tyrimams ir įsipareigojimas puoselėti tarptautinį bendradarbiavimą paliko

neišdildomą pėdsaką politikos moksle ir už jo ribų.

Po kelerių metų persekiojimo, mobingo ir žeminimo jis mirė. Nors net blogiausiais akademinio

Auschwitzo laikais jis tikėjo sąžiningumu ir padorumu. Paskutinis jo noras buvo apie „keturis

N“, t. y. kad niekas, niekada, niekur ir nerastų. Tiesiog iš dulkės į dulkę….

Šiuo sunkiu metu mūsų mintys ir užuojauta jo šeimai, draugams ir kolegoms. Tebūnie šviesus

Algio Krupavičiaus atminimas, o jo nepaprastas palikimas išliks širdyse ir mintyse tų, kuriuos jis

palietė savo darbais.