www.siandien.info

Seimo laikinosios grupės „Už šeimą“ nariai sveikina sprendimą nepritarti Partnerystės įstatymo projektui.

Šiuo projektu siekta apeiti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio reikalavimus ir įteisinti alternatyvų santuokai šeimos institutą, pridengtą kitu pavadinimu. Projekto rengėjų tvirtinimai, kad šeimos samprata šiuo įstatymu nebūtų keičiama – apgaulingi. Iš tiesų projektas Lietuvoje būtų įteisinęs naują šeimos kūrimo formą tarp dviejų asmenų, nesvarbu, kokios lyties jie būtų.

• 

Seimui po pateikimo nepritarus Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teiktam Partnerystės įstatymo projektui, Liberalų sąjūdžio frakcija ketina grįžti prie šios iniciatyvos ir ateityje teikti įstatymo projektą dar kartą.

„Pirmą sykį projektą teikėme 2017 metais, tuomet palaikymas nesiekė 30 balsų. Dabar tas palaikymas dvigubai didesnis, bet jo vis tiek nepakako. Labai gaila, bet nenuleidžiame rankų – ketiname grįžti prie partnerystės klausimo ir teikti jį pakartotinai“, – sako Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Arminas Lydeka.

Pagal Seimo statutą, nepritarus teikiamam projektui, pakartotinai galima jį teikti po pusės metų. Tai galėtų nutikti jau rudens sesijoje.
„

Konstitucinis Teismas 2011 metų rugsėjo 28-osios nutarime konstatavo, kad konstitucinei šeimos sampratai yra svarbesnis santykių turinys, o ne forma. Tuo tarpu projekte pateiktas partnerystės apibrėžimas – tai žodis žodin atkartota Konstitucinio Teismo pateikta konstitucinė šeimos samprata.

Partnerystės turinio prilyginimas santuokai sukurtų prielaidas teisminio bylinėjimosi būdu siekti, kad valstybės įstatymuose, socialinėje ir švietimo politikoje būtų naikinami visi teisiniai skirtumai tarp santuokos ir tos pačios lyties asmenų partnerystės. Ilgainiui tai atvestų prie įvaikinimo teisės bei surogacijos.

Projekte numatytas partnerystės institutas būtų sukėlęs analogiškas teisines pasekmes kaip ir santuoka – kurtų šeimos santykius tarp dviejų suaugusių asmenų su didele dalimi tokių pačių teisių ir pareigų. Tačiau jis kartu leistų išvengti Konstitucijos 38 straipsnyje nurodyto imperatyvaus reikalavimo santuokai (vyro ir moters lyčių skirtingumo principo).

Akivaizdu, kad projekto nuostatos tiesiogiai susijusios su konstitucinio lygmens reguliavimu ir Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtintomis pamatinėmis visuomenės vertybėmis. Tokios konstitucinės vertybės gali būti keičiamos tik Konstitucijos 9 str. numatytu būdu – kaip vienas iš svarbiausių Tautos gyvenimo klausimų. Keisti šeimos sampratą paprastos Seimo balsų daugumos sprendimu – Konstitucijai ir Tautos valiai prieštaraujantis žingsnis.

Laikinoji parlamentinė grupė „Už šeimą“ siūlo ieškoti kitų, Konstitucijai neprieštaraujančių reglamentavimo formų, kurios spręstų praktinius asmenų bendro gyvenimo klausimus ir ragina Seime svarstyti jau pateiktą Susitarimo dėl bendro gyvenimo įstatymo projektą.

Tuo tarpu grupė Seimo narių įregistravo Seimo nutarimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, priimto šių metų gegužės 5 dieną, nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos apibrėžtiems lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisingumo principams. Nutarime nurodyti kriterijai, kurie sušvelnins karantino režimo priemones daliai žmonių, jei jie yra pasiskiepiję, jau persirgo COVID-19 liga, turi gautą neigiamą atsakymą arba yra vaikai iki 16 metų.