Naujas ŠIANDIEN numeris. Rašytojos ir poetės Adelės Daukantaitės mintys:” Sunaikinus švietimą valstybės pamatai pradeda byrėti visų pirma per kalbos įbuitinimą, per  protėvinio identiteto  naikinimą ir per egocentrinės bei vartotojiškos ideologijos sureikšminimą žmogaus gyvenime.

Tai buvo neišmanymas kaip kurti stiprią valstybę, arba specialus projektas – sutelkimas valstybės valdymo kapitalo rankose. Ką tai reiškia?

 Tai reiškia, jog reikės pigios darbo jėgos, reikės buitinio žmogaus be pretenzijų ir žmogaus, kurio sąmonėje švilpaus vėjai – nemąstančio, bailaus ir paklusnaus. Tai šiandien ir turime: jaunimas, kuriam visiškai nerūpi valstybės suverenas, nacionalinė politika ir jo tapatumas yra išlydytas kosmopolitizmo krosnyje, dabar jau bus lydomas ir genderizmo ideologijoje.

Politikoje matome mentalinį nuosmūkį, pasidavimą populizmui ir neatsakingumą savo valstybės požiūriu: išpardavimas valstybinio turto, sukeliant spec. bankrotus, ir globalistinio vakarietiškojo chaoso reprodukcijos.

Šalyje nėra šviesaus ir sąžiningo lyderio, kuris visą šią košę suvoktų ir pradėtų kurti tikrą valstybės istoriją: stiprios tautos, aukštos kultūros ir aukšto mentaliteto. Tai, ką turime šiandien – pasekmė.

Užaugo apilietiška karta, kuriai nebereikia Maironio, Žemaitės, Petro Cvirkos, Baltušio, Biliūno, nes visokie TV veikėjukai pareiškia, jog vieni yra senienos, kiti komunizmo nešėjai ir t.t. …  Valstybė atsidūrė pavojuje – kertamos jos identiteto šaknys. „