Seimas priėmė nutarimą, kuriuo Socialdemokratų frakcijos nario Mindaugo Basčio apkaltos komisijos darbą pratęsė iki birželio 1 dienos. Pratęsti komisijos darbą prašė komisijos pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė, nes užsitęsė liudininkų apklausos.

Seimas yra patvirtinęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas, kad parlamentaras M. Bastys veikė prieš Lietuvos interesus, o jo ryšiai su Valstybės saugumo departamento medžiagoje įvardintais asmenimis kelia grėsmę šalies saugumui.

Kiek anksčiau Seimo narys Mindaugas Bastys pakartotinai kreipėsi į Seimo Specialiąją tyrimo komisiją dėl komisijos pirmininkės Agnės Širinskienės nušalinimo.

Abejonių dėl Komisijos pirmininkės A. Širinskienės tinkamumo vykdyti Apkaltos komisijos pirmininkės pareigas sukėlė eilė jos vadovaujamos komisijos veiksmų (procedūrinių pažeidimų), pateikti menami klausimai, atsižvelgiant į jų turinį, vertintini kaip išankstinės nuomonės išsakymas ir vienpusiškas faktų vertinimas.

„Lietuvos teismų praktika suformuota taip, jog Apkaltos komisijos nariui nušalinti pakanka to, kad kaltinamasis nepasitiki šiuo Seimo nariu ir tokiam nepasitikėjimui kilti pakanka pagrindo. Nereikia įrodinėti, kad Seimo narys tikrai prie tam tikrų aplinkybių pasielgs netinkamai. Nušalinimui pakanka įtarimo. Europos Žmogaus teisių teismas priėmęs pamatinį išaiškinimą tuo pagrindu, kad žmogus turi tikėti teisėjais, o šiuo atveju Apkaltos komisijos nariais. Vadovaujantis BPK 58 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, reiškiu nušalinimą nuo darbo Apkaltos komisijos pirmininkei Agnei Širinskienei.

Vadovaujantis Konstitucinio Teismo plėtojama doktrina (tame tarpe ir 2016-04-27 Konstitucinio Teismo nutarimu) Baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnio nuostatos taikomos ir Apkaltos komisijos nariams. Išdėstytos aplinkybės bei išankstinės nuomonės išsakymas ir vienpusiškas faktų vertinimas man kelia realų pagrindą abejoti pirmininkės nešališkumu ir kompetencija, galimybe priimti teisingą sprendimą ir tinkamai vadovauti Apkaltos komisijos darbui. Manau tai patvirtina ir mano išdėstyti įrodymai, kurie kelia man nepasitikėjimą komisijos pirmininke. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis garantuoja man, kad mano byla būtų nagrinėjama nepriklausomos ir nešališkos komisijos ir jos narių“, – rašoma M. Basčio kreipimesi Seimo specialiajai tyrimo komisijai.

Š.m. gegužės 3 d. posėdyje A. Širinskienė nepagrįstai menkino M. Basčio pateikto nušalinimo teisinius argumentus. Seimo narys mano, jog galima įžvelgti Apkaltos komisijos pirmininkės siekimą tendencingai išspręsti jo bylą.

M. Basčio manymu, A. Širinskienės elgesys prieštarauja baudžiamojo proceso įstatyminėms normoms, nes, tik gavusi pareiškimą apie nušalinimą, ji privalėjo perduoti pirmininkavimą Komisijos posėdžiui kitam asmeniui, o balsuoti dėl nušalinimo turėjo tiktai asmenys, kuriems nepateiktas nušalinimas bei nedalyvaujant nušalintiems asmenims, ir tik po to paskelbti savo sprendimą. Taip pat buvo grubiai pažeistos baudžiamojo proceso nuostatos, nesilaikyta Seimo narių etikos reikalavimų ir to pasėkoje buvo netinkamai išspręstas nušalinimo klausimas.

Morta Skomantienė, LSDP informacinis centras, verslaspolitika.lt