Gintautas KNIUKŠTA. laikraštis ŠIANDIEN
Birželio 9 dieną Kražiuose startavo keturias dienas trukęs istorinis ,,VYČIŲ RINKTINĖS ŽYGIS 2021“, skirtas pagerbti Lietuvos etmoną, Vilniaus vaivadą, žemaičių seniūną Joną Karolį Chodkevičių-KATKŲ! Žygis baigėsi birželio 12 dieną Kretingoje.

Šiuo žygiu buvo siekiama pagerbti Lietuvos valstybę, jos žmones ir žirgus, kūrusius ir kuriančius tautos istoriją. Šis žygis dar kartą įprasmino nuo seno neatsiejamą lietuvio ir žirgo draugystę, tradicijas bei kultūrą.

Kražiškiai žygio dalyvius išlydėjo dainomis ir gražiais palinkėjimais garsinti Lietuvos valstybės vardą, sėkmingai įveikti nelengvą kelionę, įdėjo lauknešelį į kelionę ir žirgams, ir raiteliams.

“Aš prašau tėvų ir protėvių globoti mus ir padėti sėkmingai įveikti žygį, pasiekti Kretingos miestą, kurio įkūrėjas buvo žemaičių seniūnas Jonas Karolis Chodkevičius-Katkus”. Mes josime tais keliai, kuriais jodavo iš Kražių į Kretingą ir šis žemaičių seniūnas”, – palydytuvėse kalbėjo ūkininkas Marijus Čekavičius.

Lietuvos kariuomenės atstovas Donatas Mazurkevičius prisipažino, kad jau būdamas septynerių metų jojo su kaimyno arkliu, vėliau įis ir pats įsigijo žirgą, dabar augina žemaituką žirgą, yra Žemaitukų arklių augintojų asociacijos narys.

Ar šiandien Lietuvos kariuomenė dar turi žirgų?”Prieš karą Lietuvos kariuomenėje buvo balandžiai, šunys ir žirgai, dabar, deja, liko tik šunys. Tiesa, policija turi ir žirgų”, – kalbėjo Donatas.

“Kai joji su žirgu anksti ryte, pajunti, kad tai tarsi būtų meditacija, žirgas moko žmogų ramybės, jeigu yra ryšys su žirgu, tuomet ir jam, ir žmogui yra labai gerai”, – kalbėjo kaunietė Edita Rumševičienė.

Kodėl Edita dalyvauja šiame žygyje ? “Tai draugystė su Lietuvos istorija, tai ir pasididžiavimas savo valstybe, mane nustebino mus sutinkančių žmonių šiluma, mūsų kaimai ir kaimeliai, laukų erdvė, žodžiui, graži ta mūsų Lietuva, ypač Žemaitija”, – kalbėjo Edita Rumševičienė.

Šį žygį organizavo Žemaitijos inovacijų centras, Manvydo ir Marijaus Čekavičių ekologinis ūkis, Žemaitukų žirgų augintojų asociacija.
.
Į ŠIANDIEN klausimus atsako pagrindinis šio žygio organizatorius, ūkininkas Marijus ČEKAVIČIUS.

Marijau, kodėl organizavote šį žygį?

Jaučiu pareigą pagerbti žymius savo krašto žmones, pagerbti juos kartu su žemaitukais žirgais. Mes, organizuodami šį žygį, atiduodame pagarbą Lietuvos istorijai, tai puikios pamokos jaunimui, kuris pamažu tolsta nuo savo tautos šaknų ir tradicijų.

Kelionėje aplankėme penkis piliakalnius – Medvėgalio, Vambūtų, Lopaičių, Gondingos ir Kartenos. Piliakalniai girdėjo lietuvišką šneką, dainas, žirgų žvengimą, išgirdo mus, lietuvius, kad mes dar gyvi, nepamiršome tautos tradicijų.

Vienas iš įsimintinesnių žygio mometų – vakaronė M. Oginskio dvare, beje, kunigaikštis taip pat saugojo ir puoselėjo žirgininkystę, suprato žemaitukų svarbą.

Dabar Lietuvoje turime 800 žemaitukų žirgų, jų kasmet didėja. aš, pavydžiui, savo Skruzdėlynės vienkiemyje auginu 21 žirgą, na tai – maloni našta, tai mūsų, žemaičių tautos, pasididžiavimas, žirgas yra tikras mūsų draugas.

Ar viską pavyko įgyvendinti, ką buvote numatę?

Buvo galvota, kad žygyje dalyvaus 20, tačiau iš viso jojo 9 raiteliai. Malonu, kad žygyje dalyvavo žmonės iš visos Lietuvos – Vilniaus, Kauno, Šilalės, Mažeikių, Kelmės ir kitų rajonų.

Kelionėje buvo daug malonių buvo akimirkų, pavyzdžiui, Varnių gyventojai mus sutiko taip, tarsi mes, žemaičiai, būtume laimėję dar vieną Durbės mūšį.

Plačiau – laikraštyje ŠIANDIEN, naujausias numeris jau prekyboje, bet patogiau prenumeruoti – www.prenumeruok.lt