www.siandien.info;BNS; manoukis.lt

Žemdirbiai žada naujus metus pradėti protestais. Pirmoji akcija bus surengta sausio 8-ąją, vėliau seks kitos akcijos ir jos truks, kol bus išspręstos visos žemdirbių problemos. Žemdirbiai teigė neketinantys blokuoti kelių ir trikdyti visuomenės gyvenimo, tačiau neslėpė, kad žemės ūkio technika Vilniuje gali sukelti nepatogumų sostinės gyventojams, anot ūkininkų, kitaip valdžios institucijų jie tiesiog nebus išgirsti. 

Sausio 8 d. ketinama surengti liepsnojančių laužų akciją visoje Lietuvoje, o vėliau į žemdirbiai ketina pasirodyti Vilniuje su žemės ūkio technika. Anot Žemdirbių tarybos pirmininko I. Hofmano, ministras Kęstutis Navickas turėtų būti atstatydintas, nes nesugeba susitvarkyti su žemdirbių problemomis. 

„Mes norime atkreipti dėmesį. Dėl tų kamščių, sumaišties (…) kalti tie, kurie priėmė tuos sprendimus, kurie mus išvarė į protesto akcijas“, – kalbėjo Lietuvos ekologinių mėsinių galvijų augintojų asociacijos pirmininkas Arūnas Rutkauskas.

„Žemės ūkio ministras, kad galėtų išspręsti problemas, niekas nebetiki, tai yra nerealu. Mes praktiškai neturim ministro ir kadangi premjerė dengia ministrą, tai atsakomybė krenta Vyriausybei. Gerbti privačią nuosavybę ir saugomų teritorijų plėtrą vykdyti, tik kai bus tinkamai suderinta su savininkais, daugiamečių pievų problema, pieno krizė“, – problemas vardijo I. Hofmanas.

„Krizė žemės ūkyje jau tęsiasi apie trejus metus ir jau buvo organizuota ne viena žemdirbių protesto akcija. Manome, kad dabar prieitas kritinis taškas, kai Lietuvos žemės ūkiui yra kilęs egzistencinis klausimas“, – teigė tarybos pirmininkas.

„Tris metus mums krovė, mes nesustosime, nepasiduosime, kol didžioji dalis mūsų teisėtų reikalavimų nebus patenkinta. Ruošiamės ilgoms akcijoms“, – sakė I. Hofmanas.

„Žemdirbiai šiandien nebėra tie personažai, kurie tik su šakėm vaikšto. Ateina nauja karta, išprususi, žinanti savo teises. Kaip bebūtų gaila, bet kartais mes esame priversti griebtis vienokių ar kitokių protesto akcijų“, – pridūrė jis.

„Žemės ūkis yra viena pagrindinių Lietuvos varomųjų jėgų, bet šiuo metu tos jėgos visi keturi ratai kiauri. Norint tuos ratus pakeisti, reikia pakeisti ir bandančius tas padangas“, – apie žemės ūkio padėtį kalbėjo Mažeikių r. ūkininkas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos valdybos narys Audrius Vanagas.

Anot jo, tiek kuriant, tiek dabar keičiant Strateginį planą ūkininkų siūlymai yra nuolat persvarstomi ir tik atkaklumo bei duomenų analizės dėka kai kurie pasiekia savo tikslą. Jam antrindamas Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas teigė, kad kartais veikia tik pateikti tyrimai, skaičiavimai ir palyginimai, kaip yra kitose ES šalyse, nors paprastai siūlymai dažniausiai atremiami tuo, kad ES teisės aktais kažko neleidžia.

M. Puidokas sakė, kad Lietuva nesirūpina ūkininkais, pavyzdžiui, uždraudusi didelę dalį prekybos su Rusija vis dar leidžia prekiauti grūdais. „Lietuvos rinka užlieta rusiškais grūdais, (…) jie keliauja per Klaipėdą ir kas gali paneigti, kad tie rusiški grūdai yra nepavogti iš Ukrainos, tai yra visiškai nekontroliuojama situacija, ūkininkai susiduria su sunkumais“, – spaudos konferencijoje kalbėjo M. Puidokas.

Jis svarstė, kodėl uždraudus azotines trąšas to paties negalima padaryti ir rusiškais grūdais, nors oficialiai grūdai nėra sankcionuota prekė. Vis dėlto, anot jo, tai yra ir moralinė, ir ekonominė problema. Ūkininkas vardijo ir kitas problemas. „Tręšimas mėšlu neturi priklausyti nuo ministro nuotaikos – (…) mėšlą, kad ne ministras nustatytų, kada galima tręšti, o būtų taisyklės, jog pagal oro sąlygas“, – komentavo ūkininkas.

Iki protesto atvedė problemų gausa LŽŪT nariai teigė, kad problemų per trejus metus susikaupė ne viena, vis iškyla ir naujų iššūkių: Strateginio plano rengimas ir jo pataisos, pasėlių deklaravimas, daugiametės pievos ir jų atstatymas, naujai nustatomos saugomos teritorijos, specialiosios žemės naudojimo sąlygos,  mėšlo tvarkymas, žemėtvarka, kai kurių funkcijų perdavimas iš Žemės ūkio į Aplinkos ministeriją.

„Kai ūkininkai patyrė 160 mln. Eur nuostolių, o perdirbėjai ir prekybininkai skaičiavo rekordinius pelnus, valstybė nesureguliavo ir pagalbos rankos neištiesė“, – pabrėžė I. Hofmanas.

A. Rutkauskas priminė, kad valdžia nebaigia pažadėtų darbų. Anot jo, rengta nacionalinė gyvulininkystės programa, Baltoji knyga liko gulėti stalčiuose. „Žaliasis kursas atsisuko prieš mus pačius ministerijų dėka, keletą pastarųjų metų tikrai džiaugiamės, kad Lietuvos jaunimas grįžo į kaimus, naudojosi parama, tačiau jis net neįsivaizdavo, kad savo pačių žemėje negalės auginti grūdų, atnaujinti pievų, savo gyvulius šerti kokybiškais pašarais“, – aiškino jis.

A. Rutkauskas kalbėjo ir apie daugiamečių pievų atstatymo problemą, teigdamas, kad šalies gyvulininkystės yra padariusi didelį šuolį, čia taikomos modernios technologijos, naujausi metodai, bet valdininkai reikalauja gyvulius šerti akmens amžiaus lygio pašarais. Vėliau komentuodamas portalui manoūkis.lt jis priminė, kad jau anksčiau dalis ekologiškai auginančių mėsinius galvijus liko gyvulininkais, bet pasitraukė iš ekologinės gamybos dėl varginančios sertifikavimo sistemos.

„Tuo pačiu dalis ūkininkų matydami, kad gyvulininkystė traukiasi, pradėjo auginti grūdines kultūras didesniu kiekiu, nors gyvulininkystės neatsisakė. Tad ta dievo rykštė (daugiamečių pievų atstatymas – red. past.) krito ir ant mūsų. Tokių, kurie visiškai atsisakė mėsinių galvijų auginimo savo tarpe mes neturime, bet kalbant apie visą Lietuvą – taip yra“, – pasakojo Lietuvos ekologinių mėsinių galvijų augintojų asociacijos pirmininkas. Jis teigė, kad itin skaudu matyti kokioje situacijoje dabar atsidūrė jauni žmonės, atskirai nuo tėvų aktyviai kuriantys savo ūkius.

„Šiai dienai jaunas ūkininkas turintis paramą, deklaruojantis 70 ha gavo laišką, kad reikia atkurti 50 ha. O jis neturi nė vienos karvės. Kaip jam elgtis? Nenoriu būti blogu pranašu, bet ūkininkams reikės suteikti ir psichologinę pagalbą, jei bus tokia situacija“, – apie aktualijas kalbėjo A. Rutkauskas.

Lietuvos žemdirbiams paskelbus apie ketinimus pradėti protestus, premjerė Ingrida Šimonytė sako jų reikalavimuose nieko naujo neįžvelgianti.  Premjerė teigė sausio 8-ąją turinti susitikimą su Žemės ūkio taryba, bet apie jokius laužus ir kitus dalykus negirdėjusi.