Jūs esate
Pagrindinis > Interviu > Premjeras S. Skvernelis: ,,Korupcijos byla yra didžiulis smūgis mūsų politinei partinei sistemai“

Premjeras S. Skvernelis: ,,Korupcijos byla yra didžiulis smūgis mūsų politinei partinei sistemai“

Edmundas Jakilaitis, LRT TELEVIZIJOS laida „Dėmesio centre“, LRT.lt 

Tiesioginėje LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dėmesio centre“ Liberalų sąjūdžio pirmininkas Remigijus Šimašius, premjeras Saulius Skvernelis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis, Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Povilas Urbšys diskutavo apie dvi parlamentines partijas sukrėtusį korupcinį skandalą.

Politinės korupcijos byloje teisėsauga  pareiškė įtarimus dviem parlamentinėms partijoms – Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai dėl stambaus masto prekybos poveikiu ir kyšininkavimo.

Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis telefonu sakė, kad per 1 metus ir 4 mėnesius naujų faktų nėra nustatyta.

„Kyla klausimas, kodėl būtent dabar prie man kaip asmeniui pareikštų kaltinimų prisidėjo kaltinimai partijai. Jie neturi nieko bendro su realybe ir nelabai suvokiami sveiku protu. Tyrėjai ignoruoja faktus. Su sveiku protu kertasi, kaltinimas, kad naujai išrinktas partijos pirmininku buvau kviečiamas į televizijos laidą. Nei aš asmeniškai, nei partija neprašė ir negavo jokių neteisėtų paramų“, – sakė E. Masiulis.

Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis: ,,Nei aš asmeniškai, nei partija neprašė ir negavo jokių neteisėtų paramų“.

Laidos vedėjo Edmundo Jakilaičio paklaustas, ar liberalams jau galas, LRLS pirmininkas R. Šimašius teigė, kad tai pasakys rinkėjai.

Iš Liberalų sąjūdžio istorijos

Steigimo iniciatoriai 2005 m. gruodį paskelbė Liberalų sąjūdžio Steigimo manifestą, kviesdami visus Lietuvos žmones, puoselėjančius skaidrumą ir demokratinį valdymą bei vienijamus liberalių idėjų kurti Liberalų sąjūdį. Liberalų sąjūdžio vizija – aktyvi pilietinė ir socialiai atsakinga visuomenė, kurioje žmonės ir valstybės institucijos bendradarbiauja, užtikrindamos nuoseklų gyvenimo lygio kilimą kiekvienam.

„Partijos pirmininku tapau po skandalo. Tas klausimas, ar bus įtarimai partijai, visą laiką kybojo ore. Teisiniai niuansai yra viena, o moralinis vertinimas – kita“, – kalbėjo R. Šimašius.

Premjeras S. Skvernelis telefonu sakė, kad ši korupcijos byla yra didžiulis smūgis mūsų politinei partinei sistemai.

„Tikiu ir pažįstu žmones – dauguma partijos narių Liberalų sąjūdyje gal net nežinojo, kas buvo daroma“, – vylėsi premjeras.

TS-LKD pirmininkas G. Landsbergis tvirtino, kad konservatorių santykių su liberalais tema tapo ypatingai skaudi ir sudėtinga.

„Klausimai taip ir liko neatsakyti. Ar bus pasirinktas kelias, kuriuo eina Darbo partija, įrodinėti, kad juoda yra balta? Reikia pasakyti visai visuomenei, kokiu keliu liberalai eis toliau“, – sakė G. Landsbergis.

„Reikia pasakyti ar tai buvo sistemine veikla. Kaltumo prezumpcija politikoje yra paplitęs dalykas. Žiūrėdami šią laidą rinkėjai teisia Liberalų sąjūdį. Aiškinsimės, kiek ši byla siejasi su Vilniaus savivaldybe. Įrodymų reikės palaukti, čia reikės remtis grynu tikėjimu“, – kalbėjo LSDP pirmininkas G. Paluckas

„Yra surinkta pakankamai medžiagos, kad būtų galima pareikšti įtarimus liberalams, kaip juridiniam asmeniui. LSDP vadovauja politikas, kuris yra nuteistas už nusikaltimus valstybės tarnyboje. Kai kažkam pareiškiami įtarimai, visi nori pasirodyti baltesni“, – teigė LVŽS vrakcijos narys P. Urbšys.

,,Lietuvoje yra galima vakarietiška, skaidri, atsakinga politika“, – teigia konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.

Jis priminė TS-LKD norą po rinkimų bendradarbiauti su Liberalų sąjūdžiu. G. Landsbergis atkirto tuomet nežinojęs, kuo baigsis bylos tyrimas.

„Vieninteliai, kurie laimi šioje byloje yra populistai – valstiečiai ir galbūt tie, kurie naujai atsiras. Apgailestauju, kad liberalai nesusitvarkė ir neišsivalė“, – teigė TS-LKD pirmininkas.

„Mes pasikeitėme, padarėme išvadas. Su teisėsauga pyktis ir kurti sąmokslo teorijų nesiruošiame“, – įsiterpė R. Šimašius.

Net ir kandidatuodamas į sostinės meto postą jis teigė nežinojęs, ar kokie nors partijos nariai „nestumdė kokių nors reikalų“ rinkimų metu.

Anot STT, Liberalų sąjūdis gavo naudos per partijos pirmininko, 2012–2016 metų kadencijos Seimo nario Eligijaus Masiulio ir partijos valdybos nario, Seimo nario Šarūno Gustainio veiklą.

Darbo partijai įtarimai pateikti dėl buvusio jos pirmininko pirmojo pavaduotojo, 2012–2016 metų kadencijos Seimo nario Vytauto Gapšio veiksmų.

Darbo partijai įtarimai pateikti dėl buvusio jos pirmininko pirmojo pavaduotojo, 2012–2016 metų kadencijos Seimo nario Vytauto Gapšio veiksmų.

Įtariama, kad E. Masiulis savo partijos naudai už sprendimus koncernui iš R. Kurlianskio paėmė 106 tūkst. eurų kyšį, Š. Gustainis – 8,7 tūkst. eurų kyšį, užmaskuotą, kaip paramą savo įsteigtam institutui, V. Gapšys – 12,1 tūkst eurų kyšį, kaip nuolaidas transliuojant politinę reklamą per koncerno televizijas.

Iš STT pranešimo

Ikiteisminiam tyrimui dėl stambaus masto korupcinių nusikaltimų artėjant į pabaigą, pareikšti įtarimai politinėms partijoms „Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis“ ir „Darbo partija“.

Politinei partijai „Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis“ pareikštame pranešime apie įtarimą nurodyta, jog šis juridinis asmuo, veikdamas per partijos pirmininką, 2012–2016 m. kadencijos Seimo narį E. M. ir partijos valdybos narį, 2012–2016 m. kadencijos Seimo narį Š. G., padarė sunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 3 d. (stambaus masto kyšininkavimas) ir 226 str. 4 d. (stambaus masto prekyba poveikiu).

Įtariama, kad buvęs Seimo narys E. M., veikęs partijos naudai ir interesais, iš vieno iš Lietuvoje veikiančių koncernų viceprezidento R. K. už šiam koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir partijos naudai priėmė 106 000 eurų kyšį grynaisiais, taip pat kyšius nematerialia forma.

Taip pat įtariama, kad buvęs Seimo narys Š. G, veikęs partijos naudai ir interesais, iš to paties koncerno viceprezidento R. K. už šiam koncernui naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir partijos naudai priėmė 8 700 eurų kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešajai įstaigai, organizuojant politinės partijos narių mokymus.

Prokuroro sprendimu, ikiteisminio tyrimo medžiaga apie galimą politinės partijos „Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis“ 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimą iš neteisėto finansavimo šaltinio, šiandien buvo perduota Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai jos kompetencijai priskirtų sprendimų priėmimui.

Politinei partijai „Darbo partija“ pareikštame pranešime apie įtarimą nurodyta, jog šis juridinis asmuo, veikdamas per partijos pirmininko pirmąjį pavaduotoją, 2012–2016 m. kadencijos Seimo narį V. G., padarė sunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 3 d. (stambaus masto kyšininkavimas) ir 226 str. 4 d. (stambaus masto prekyba poveikiu).

Įtariama, kad buvęs Seimo narys V. G., veikęs politinės partijos interesais, iš to paties koncerno viceprezidento R. K. už šiam koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą, partijos naudai priėmė 12 100 eurų kyšį. Už šią sumą padarytos nuolaidos transliuojant šios partijos politinę reklamą per koncernui priklausančias televizijas.

Iš viso šioje politinės korupcijos byloje įtarimai jau yra pareikšti penkiems fiziniams asmenims, iš kurių keturi yra buvę ar esami Seimo nariai, taip pat trims juridiniams asmenims.

 

 

Parašykite komentarą

Top