Antradienis, rugpjūčio 23 d. (Ryga). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentu Josephu Bidenu. Susitikime taip pat dalyvavo Latvijos Prezidentas Raimondas Vėjuonis ir Estijos Prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas.
Prezidentės teigimu, simboliška, jog šis susitikimas vyksta Lietuvai, Latvijai ir Estijai minint 27-ąsias Baltijos kelio metines.

„Šiandien Baltijos šalys ir Jungtinės Amerikos Valstijos yra pasirengusios dar kartą patvirtinti mūsų strateginę partnerystę. Ji trunka jau ne vienerius metus, todėl esame tikri, jog kad ir kokie pokyčiai įvyktų JAV po prezidento rinkimų, šios šalies įsipareigojimai NATO ir Baltijos regionui išliks tvirti”, – sakė Prezidentė.

JAV viceprezidentas Josephas Bidenas taip pat patikino visus Baltijos šalių žmones, jog Jungtinės Amerikos Valstijos yra tvirtai ir garbingai įsipareigojusios NATO sutarties 5-ajam straipsniui, kuris įtvirtina kolektyvinės gynybos principus.

Keturšaliame aukščiausio lygio susitikime aptartas Baltijos šalių ir viso regiono saugumo stiprinimas, nacionalinio Lietuvos, Latvijos ir Estijos atsparumo grėsmėms didinimas. Kalbėta, kokiomis atgrasymo priemonėmis JAV ketina prisidėti rytiniame NATO flange, energetinio saugumo ir branduolinės saugos klausimais.

Susitikime priimta bendra Lietuvos, Latvijos, Estijos ir JAV politinė deklaracija dėl bendradarbiavimo padidinto saugumo ir gynybos srityse, kuria dar kartą patvirtinama strateginė Baltijos šalių ir Jungtinių Amerikos Valstijų partnerystė. Taip pat akcentuojama JAV pajėgų buvimo svarba regiono saugumui, gynybai ir atgrasymui, pabrėžiamas siekis įgyvendinti Varšuvos NATO viršūnių susitikimo įsipareigojimą investuoti į stiprias, lanksčias ir tarpusavyje efektyviai sąveikaujančias karines pajėgas.

Deklaracijoje teigiama, kad nacionalinio atsparumo didinimas, atsako hibridinėms ir kibernetinėms grėsmėms stiprinimas, energetinis saugumas, sienų apsauga, pilietinės valios ir pasirengimo gintis ugdymas, veiksminga kritinės infrastruktūros apsauga yra vieni esminių JAV ir Baltijos šalių bendradarbiavimo prioritetų.

Šalies vadovė pabrėžė, jog tvirta JAV politinė valia tęsti aktyvią europinę užsienio politiką ir solidus šios šalies karinių pajėgų dislokavimas mūsų regione yra labai veiksminga atgrasymo priemonė. Pasak Prezidentės, tai ne tik užkirs kelią galimoms karinėms provokacijos ir agresijos atvejams, bet ir padės išspręsti „Suvalkų koridoriaus” problemą.

Stipri Jungtinių Amerikos Valstijų lyderystė yra reikalinga ir formuojant regioninę oro gynybos sistemą.
JAV yra ne kartą išsakiusios, jog Baltijos šalių saugumas yra šios valstybės nacionalinis interesas. Saugumo garantijas Jungtinės Valstijos patvirtino konkrečiais veiksmais, kuriais yra stiprinamas visų trijų Baltijos valstybių saugumas.

Varšuvoje JAV patvirtino ketinimą regione dislokuoti brigadą savo karių, aktyviai dalyvauja karinėse pratybose, kuriose gerinama tarpusavio sąveika ir komunikacija su Baltijos šalių bei kitų sąjungininkių pajėgomis. Per specialų finansinį instrumentą – Europos patikinimo iniciatyvą – JAV Europos saugumo stiprinimui 2017 m. skiria 3,4 milijardus dolerių.

Prezidentės teigimu, Lietuva taip pat nuosekliai stiprina savo gynybinius pajėgumus modernizuodama karines pajėgas, gerindama infrastruktūrą, didindama finansavimą krašto gynybai.

Šalies vadovė taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvos kaimynystėje, Baltarusijoje statomą Astravo atominę elektrinę, kurios statybų darbai vykdomi pažeidžiant tarptautinius saugumo standartus, o būsimos jėgainės vietoje pasikartojo ne vienas incidentas.

Šalies vadovės teigimu, nesaugi Astravo AE prieš Baltijos šalis ir visą regioną gali būti panaudota nekonvenciniu būdu. Todėl būtina visomis tarptautinei bendruomenei prieinamomis priemonėmis reikalauti, jog šis projektas būtų įgyvendinamas skaidriai, laikantis griežtų saugumo reikalavimų, arba – sustabdytas.

Susitikimas rengiamas Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidento iniciatyva.

Bendroji Jungtinių Valstijų, Estijos, Latvijos ir Lietuvos deklaracija dėl didesnio saugumo ir bendradarbiavimo gynybos srityje :

,,Viceprezidento Bideno vizito į Latviją proga mes, Jungtinės Amerikos Valstijos, Estija, Latvija ir Lietuva, dar kartą patvirtiname savo strateginę sąjungą. Susidūrę su nenuspėjama saugumo aplinka, įsipareigojame stiprinti savo bendradarbiavimą ir pastangas, kad užtikrintumėme saugumą ir stabilumą regione remdamiesi NATO požiūriu į kolektyvinę gynybą.

NATO viršūnių susitikime Varšuvoje buvo patvirtinta, kad didžiausia Aljanso atsakomybė yra apsaugoti bei ginti mūsų teritoriją ir gyventojus, kaip numatyta Vašingtono sutarties 5 straipsnyje. NATO reagavo į pasikeitusią saugumo aplinką sustiprindama savo atgrasymo ir gynybos pajėgumus, įskaitant priešakinį pajėgų dislokavimą rytinėje Aljanso dalyje.

Baltijos valstybės vertina šiuos NATO žingsnius, taip pat reikšmingą ir matomą JAV buvimą regione, kuris įrodo mūsų kolektyvinį solidarumą ir pasiryžimą ginti visus sąjungininkus.

Jungtinės Valstijos, Estija, Latvija ir Lietuva patvirtina, kad turime išlaikyti stiprų Aljansą. Remdamosi Varšuvos viršūnių susitikime prisiimtais įsipareigojimais investuoti į veiksmingus, lanksčius ir tarpusavyje sąveikius karinius pajėgumus ir atsižvelgdamos į sėkmingą saugumo bendradarbiavimo pagal Valstybių partnerystės programą, vykdomą nuo 1993 metų, pavyzdį, Jungtinės Valstijos, Estija, Latvija ir Lietuva ketina stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje, kad padidintų regiono saugumą.

Nacionalinio atsparumo grėsmėms stiprinimas, kaip ir mūsų gebėjimo apsiginti nuo hibridinių ir kibernetinių grėsmių plėtojimas, civilinės saugos stiprinimas ir ypatingai svarbios infrastruktūros apsaugos užtikrinimas, yra vienas esminių kolektyvinės gynybos elementų.

Todėl patvirtiname, kad turime sutelkti dėmesį į JAV saugumo paramos ir atgrasymo priemonių, įskaitant JAV Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvą, suderinimą ir nuolatines reikšmingas Baltijos valstybių investicijas, kad mūsų bendros investicijos veiksmingai remtų NATO atgrasymo politiką ir kolektyvinę gynybą, taip pat didintų nacionalinį ir regioninį saugumą bei atsparumą.

Be to, Baltijos valstybės dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą skirti reikiamus biudžeto išteklius gynybos išlaidoms.

Jungtinės Valstijos, Estija, Latvija ir Lietuva planuoja reguliariai susitikti, kad aptartų pagrindinius bendrus ir atskirus gynybos bei saugumo prioritetus, didžiausią dėmesį skirdamos sausumos, oro ir jūros gynybai, sienų saugumui, teisėsaugai, nacionaliniam atsparumui ir transnacionalinėms grėsmėms, siekiant pagerinti vidaus ir tarpvyriausybinį koordinavimą bei sukurti veiksmingus pajėgumus regione.

Esamuose ir aktualiuose forumuose Jungtinės Valstijos, Estija, Latvija ir Lietuva ketina toliau nagrinėti tarpusavio ir regioninio bendradarbiavimo plėtojimą kitose saugumo ir atsparumo grėsmėms srityse, pavyzdžiui, kibernetinio saugumo, energetinio saugumo ir esminės infrastruktūros apsaugos.

Šio bendradarbiavimo tikslas – sustiprinti NATO ir skatinti regioninį bendradarbiavimą, stabilumą ir saugumą. Pagerinus mūsų gebėjimą įveikti įprastas ir neįprastas grėsmes, tarp jų ir hibridines, mūsų bendradarbiavimas sustiprins individualią ir kolektyvinę gynybą bei nacionalinį atsparumą grėsmėms, taip pat skatins mūsų bendras pastangas siekti vientisos, laisvos, klestinčios ir taikios Europos”.

Prezidentės spaudos tarnyba