Romaldas ABUGELIS, ŠIANDIEN apžvalgininkas

                      Neseniai Europos Sąjungą (ES) sudrebino skandalas, kuris nuvilnijo per visą pasaulį. Tai vienas didžiausių korupcijos skandalų Europos Parlamento (EP) istorijoje nuo jo įkūrimo 1952 metais (tuomet jis vadinosi Europos anglių ir plieno bendrijos Bendroji asamblėja).  

Korupcija įtariama Europos parlamento vicepirmininkė

                      Briuselyje buvo sulaikyta EP vicepirmininkė Eva Kaili. Jai 44 metai, buvo populiari Graikijos televizijos laidų vedėja. Belgijos policija aiškinasi įtarimus, kad pasaulio futbolo čempionato šeimininkės Kataro vardu dirbantys asmenys mokėjo Europos politikams didžiulius kyšius, kad šie darytų įtaką Briuselio politiniams sprendimams.

                      E. Kaili yra viena iš keleto įtariamųjų, kurie buvo sulaikyti po to, kai Belgijos tyrėjai po įvykdytų reidų Briuselyje rado 600 tūkst. eurų grynaisiais. Teigiama, kad policija sulaikė E. Kaili su „banknotų pilnais krepšiais“. Visi įtariamieji kaltinami dalyvavimu nusikalstamame susivienijime, pinigų plovimu ir korupcija. 

                      Taigi, viena iš Parlamento vadovių grubiai pažeidė EP darbo tvarkos taisykles, kuriose įtvirtinta nuostata, jog nariai „turi gerbti Parlamento orumą ir nekenkti jo reputacijai“. Reaguodama į šį kolegės poelgį EP pirmininkė R. Metsola atėmė iš E. Kaili visus jai suteiktus įgaliojimus. Vis tik, ji tebėra EP narė ir turi imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo. Tačiau yra išimtis, kuri  taikoma tuo atveju, kai įtariamasis sučiumpamas nusikaltimo vietoje.

                      Į šį įvykį sureagavo ir Graikijos valdžios institucijos. Jos įšaldė visą EP pirmininkės pavaduotojos E. Kaili turtą.

                      Kyšininkavimo apraiškų būta ir anksčiau

                      ES politikos formuotojai dažnokai susiduria su etikos klausimu. 1999 m. atsistatydino visa Europos Komisija, vadovaujama liuksemburgiečio Žako Santero. Tuomet nepriklausomų ekspertų tyrimo metu prieita išvados, kad Ž. Santero vadovaujama komisarų kolegija turi prisiimti atsakomybę už apgaulę, taisyklių pažeidimus ir blogą valdymą. Nepaisant Ž. Santero protestų, EP išreiškė nepasitikėjimą Komisijos darbu ir ji buvo priversta atsistatydinti.

                      2012 m. EK pirmininkas Žoze M. Barozas pareikalavo atsistatydinti sveikatos apsaugos komisarui iš Maltos Džonui Daliui. Jam buvo pareikšti kaltinimai dėl įtartinų sąsajų su tabako pramone. Komisarui pavyko užginčyti jam metamus kaltinimus.

                      Vis tik, 2014 m. Prancūzijos visuomeninė televizija dviejų valandų reportaže „Tabako pramonė, didžioji manipuliacija“ parodė iš tabako pramonės giganto Philip Morris International slaptai gautus dokumentus, įrodančius, kad tabako lobistai siekė paveikti D. Dalį, kuris pasisakė už griežtą tabako gaminių direktyvą.

                      2016 m. interesų konfliktu buvo apkaltintas pats buvęs Komisijos pirmininkas Žoze M. Barozas, kai jis įsidarbino Goldman Sachs banke, praėjus mažiau nei dvejiems metams po išėjimo iš pareigų. Šis bankas yra pelningiausias visų laikų Volstrito investicinis bankas. Jis teikia įmonių susijungimų ir įsigijimų patarimus, turto valdymo, maklerystės, pirminio viešo vertybinių popierių platinimo paslaugas.

                      Bandymai skaidrinti procesus yra neveiksmingi

                      Į viešumą iškilę atvejai, temdantys ES institucijų reputaciją, paskatino kai kurias sprendimų priėmimo skaidrinimo iniciatyvas. Europos ombudsmenė Emilija  Oreili ne kartą įspėjo institucijas apie galimus interesų konfliktus, o EP narys Rafaelis Gluksmanas parengė pranešimą apie „užsienio kišimąsi į ES demokratinius procesus“.

                      Deja, pažangos nepavyksta pasiekti. Atvirkščiai. Iš EP tribūnos jau pasigirdo kaltinimai EK pirmininkei Ursulai von der Leyen dėl įtartinų Covid-19 vakcinų pirkimo sandorių su „Pfizer“ kompanija.  Šie įtarimai, karas Ukrainoje, protestai prieš spektaklį, iki 3000 eurų kainuojantys bilietai niekaip nesutrukdė EK pirmininkei dalyvauti Milano La Scala teatro naujo sezono atidarymo iškilmėse, kur buvo parodyta rusų kompozitoriaus M. Musorgskio opera „Borisas Godunovas“.  

                      Politinis ES elitas turi polinkį sumenkinti vis iškylančias problemas dėl interesų konfliktų ir korupcijos suvaldymo. Lobistų skaidrumo registrai, įvairūs elgesio kodeksai ir etikos komitetai, neturintys realių tyrimo ar sprendimų priėmimo galių, realios naudos neduoda. Tai rodo ir Europos pilietinės visuomenės silpnumą. Kol kas tik viešumas tampa stipria paskata keisti padėtį iš esmės.

                      Neskaidrūs sprendimų priėmimo procesai kenkia pasitikėjimui aukščiausiomis ES institucijomis, kurios atsakingos už tinkamą Europai itin svarbių klausimų sprendimą. Pavyzdžiui, taikos siekimą, socialinės nelygybės mažinimą, klimato kaitos suvaldymą ir daugelį kitų.

                       Reikalinga nauja prevencijos strategija

                      Norint pašalinti europinių institucijų veiklos skaudulius, reikėtų kur kas išsamesnių tyrimų dėl problemos masto. Kataro bylos parlamentinis tyrimas turėtų įvertinti sistemines grėsmes ir interesų tinklus, kurie įtakoja ES viešuosius sprendimus. Juolab, kad rinkimai į EP vyks tik 2024 metais. Laikotarpis iki rinkimų – tam tinkamas metas.   

                      EP, reaguodamas į vicepirmininkės E. Kaili poelgį, jau imasi konkrečių veiksmų. Parlamentas operatyviai priėmė rezoliuciją dėl įtarimų, susijusių su naujausia korupcijos byla ir didesnio skaidrumo bei atskaitomybės poreikio ES institucijose.

                      Nariai remia Parlamento bendradarbiavimą vykdant tyrimą ir smerkia Kataro bandymus daryti įtaką ES demokratiniams procesams. Paraginta neleisti Kataro interesų grupių atstovų į Parlamentą, kol vyksta teisminiai tyrimai.

                      Pasiūlyta tobulinti europarlamentarų turto deklaravimo ir dovanų teikimo jiems tvarką,  taip pat buvusiems EP nariams nustatyti „atšalimo“ laikotarpį po kadencijos pasibaigimo. EP nariai įsipareigojo užtikrinti savo šalutinių pajamų skaidrumą ir sutarė uždrausti bet kokį išorės finansavimą EP nariams ir frakcijų darbuotojams. Be to, vienas iš EP pirmininkės pavaduotojų turėtų būti atsakingas už kovą su korupcija.

                      Europarlamentarai ragina sustiprinti Europos prokuratūros ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) pajėgumus ir bendradarbiavimą bei ragina nustatyti bendras kovos su korupcija taisykles, taikomas ES institucijų nariams ir darbuotojams.

                      Bendras EP narių skaičius – 705, vienuolika iš jų yra išrinkti Lietuvoje.