www.siandien.info

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su NATO Generaliniu Sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir Šiaurės Atlanto Tarybos nariais aptarė pasirengimą liepą vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui Vilniuje bei saugumo situacijos regione aktualijas.

Susitikime pagrindinis dėmesys skirtas NATO efektyvaus atgrasymo ir gynybos stiprinimo klausimams. Prezidentas akcentavo, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje būtina įtvirtinti priešakinės gynybos rytiniame Aljanso flange principą, patvirtinti naujus regioninius gynybos planus ir priskirti jų įgyvendinimui būtinus pajėgumus.

Susitikime aptartas Rusijos karas prieš Ukrainą ir pastarieji įvykiai Rusijoje, kurie tampa papildomu nestabilumą ir grėsmes keliančiu veiksniu Baltijos regione ir visame rytiniame NATO flange. Šalies vadovas pabrėžė, kad taikos ir stabilumo Europoje nebus, jei nebus aiškiai apibrėžta Ukrainos ateitis euroatlantinėse struktūrose, įskaitant ir narystę NATO.

„Ukrainos ateitis – NATO. Vilniuje turime aiškiai pasakyti, kad Ukraina taps NATO nare kaip įmanoma greičiau. O aiškios narystės perspektyvos ir kelio į ją nebuvimas – tai aiškus signalas Rusijai, kad jos šantažo taktika veikia ir duoda rezultatų“, – sakė Prezidentas.

Susitikime taip pat aptartas Švedijos narystės Aljanse klausimas ir sutarimo didinti išlaidas gynybai, skiriant ne mažiau kaip 2 procentus BVP, būtinybė.  

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Vilniuje susitiko su NATO Generaliniu Sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Susitikime aptartas pasirengimas liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui. Lietuvos vadovas pabrėžė, kad procesai, vykstantys Rusijoje, dar labiau didina nestabilumą ir grėsmių lygį regione, todėl NATO rytinio flango stiprinimas turėtų būti skubus viso Aljanso prioritetas.

„Tai, kad, tebesitęsiant Rusijos karui Ukrainoje, NATO viršūnių susitikimas vyksta būtent čia, Lietuvoje, yra labai simboliška. Bet šis simbolizmas mums visiems yra ir rimtas įpareigojimas – susitikdami agresorės pašonėje sąjungininkai dar kartą pademonstruos vienybę ir turės priimti sprendimus, užtikrinančius kiekvieno Aljanso centimetro saugumą ir gynybą“, – sakė šalies vadovas.

Šalies vadovas susitikime taip pat pabrėžė, kad po savaitgalio įvykių Rusijoje turime būti itin budrūs ir pasirengę.

„Turime užtikrinti, kad agresoriui net nekiltų mintis peržengti NATO sienų ir bandyti 5-ojo straipsnio veiksmingumo. Todėl NATO vadovų susitikime Vilniuje privalome judėti pirmyn įgyvendinant Madride priimtus atgrasymo ir gynybos stiprinimo sprendimus ir pasitvirtinti naujus regioninius gynybos planus, kurie mums yra egzistencinės svarbos“, – pabrėžė Lietuvos vadovas.

Prezidentas susitikime išreiškė Lietuvos lūkestį NATO viršūnių susitikime Vilniuje pasveikinti dar vieną naują Aljanso narę – Švediją. Prezidento teigimu, jos narystė reikšmingai sustiprintų ne tik Baltijos regioną, bet ir visos euroatlantinės erdvės saugumą.

Svarbiu uždaviniu Vilniaus viršūnių susitikime Prezidentas įvardijo poreikį susitarti dėl 2 proc. nuo BVP žemutinės išlaidų gynybai ribos. Pasak šalies vadovo, saugumo situacija aiškiai nurodo būtinybę stiprinti Aljanso gynybinius pajėgumus.

Šalies vadovas padėkojo NATO Generaliniam Sekretoriui už tvirtą poziciją Rusijos karo Ukrainoje klausimu ir aktyvų vaidmenį telkiant sąjungininkų paramą Ukrainai. Lietuvos vadovas pabrėžėbūtinybę priartinti Ukrainą prie narystės NATO ir sutarti aiškų kelią, vedantį link narystės. Pasak Prezidento, Ukraina yra transatlantinės saugumo architektūros dalis, todėl mūsų ryšiai turi plėstis ir būti aiškiai apibrėžti.

Lietuvos vadovas už ypatingus nuopelnus stiprinant Lietuvos, Baltijos regiono ir NATO rytinio flango saugumą NATO Generaliniam Sekretoriui Jensui Stoltenbergui įteikė valstybinį apdovanojimą – Vyčio kryžiaus ordino Didįjį kryžių.

Parengta pagal prezidentūros pranešimus.