Jūs esate
Pagrindinis > Turistui > Gamtos turtus saugo darbščios rankos

Gamtos turtus saugo darbščios rankos

Marijampolės miškų urėdijos teritorijoje įsikūrę Vištyčio regioninis parkas (10,1 tūkst. ha) ir Žuvinto biosferinis rezervatas (18,5 tūkst. ha).

www.verslaspolitika.lt

Vasarą miškus užplūsta ne tik poilsiautojai, bet ir uogautojai, grybautojai. Sūduvos krašte žmonės labai laukiami, čia galima ne tik gerai pailsėti, bet ir daug ką pamatyti, tačiau pasak Marijampolės miškų urėdijos inžinieriaus R. Mažėčio, miškininkams padaugėja rūpesčių ne tik dėl gaisrų pavojaus, bet ir dėl poilsiaviečių priežiūros, paliktų šiukšlių.

Kartais tenka tvarkyti lankytojų nusiaubtas poilsio vietas, rinkti paliktas šiukšles – ir butelius, ir senas automobilių padangas, ir maisto pakuočių likučius…

Medienos ruoša – labai svarbus miškininkų darbas, tačiau daug pastangų ir darbčių rankų reikalauja miškų atkūrimas, rekreacinių objektų, miško kelių priežiūra bei remontas, sanitarinė miškų apsauga, apsauga nuo gaisrų.

Sasnavos girininkijoje įveisti bandomieji uosio želdiniai ir klonų rinkiniai.

Prieš kiekvieną poilsio sezoną marijampoliečiai miškininkai apžiūri visus objektus, sutvarko pavėsines, suolus ir linki lankytojams į mišką nežiūrėti tik vartotojiškai, išmokti džiaugtis gražiu mišku ir randamomis gėrybėmis.

Prieš kiekvieną poilsio sezoną marijampoliečiai miškininkai apžiūri visus objektus, sutvarko pavėsines, suolus ir linki lankytojams į mišką nežiūrėti tik vartotojiškai, išmokti džiaugtis gražiu mišku ir randamomis gėrybėmis.

Urėdijos teritorijoje įsikūrę Vištyčio regioninis parkas (10,1 tūkst. ha ir Žuvinto biosferinis rezervatas (18,5 tūkst. ha).

Sūduvos krašte, kur triūsia darbštūs žemdirbiai, surasti žemių, tinkamų miškams veisti, nėra taip paprasta.

Miškininkų rūpestį ir dėmesį nuolat jaučia Aguonio valstybinis geomorfologinis , Širvintos valstybinis hidrografinis, Varnabūdės valstybinis pedologinis , Virbalgirio valstybinis botaninis−zoologinis, Juodalksnio valstybinis genetinis, Dalginės botaninis, Trakėnų miško botaninis draustiniai.

Urėdijoje inventorizuota daugiau kaip 90  kertinių miško buveinių, teritorijoje peri juodieji gandrai, mažieji ereliai rėksniai, suopiai, sketsakaliai, pelėsakaliai, vištvanagiai, juodieji pesliai, gervės.

Į raudonąją knygą įrašytos europinio miežvienio, gebenės lipikės, plūduruojančiojo ričiokarpio, krūmelinio vikio, stačiojo atgirio, tuščiavidurio rūtenio, geltonžiedžio pelėžirnio, pelkinės šindros, meškinio česnako, miškinės mėtos, miškinės varnalėšos, miškinės dirsės ir daugelio kitų radimvietės.

Priežiūros reikalauja bemaž 40 rekreacinių objektų: pažintiniai takai,  specializuoti takai, skirti žmonėms su judėjimo negalia, apžvalgos aikštelė, atokvėpio vietos,  poilsiavietės.

Anot Marijampolės miškų urėdijos inžinieriaus R. Mažėčio, daugiausia lankytojų sulaukia Buktos gamtinis pažintinis takas ir objektai, esantys Šilelio miške prie Vištyčio ežero. Buktos gamtiniame pažintiniame take įrengtos dvi trasos: ilgosios ilgis – 1,7 kilometro, trumposios – 1,3 kilometro.

Kad miškas visada Jus džiugintų savo grožiu, reikia jį tausoti, tinkamai jame elgtis. Miškininkai prašo:
*Miške važinėkite tik keliais, transporto priemones, palapines statykite tik tam tikslui skirtose aikštelėse. Prireikus sustoti trumpam laukui, transporto priemones pastatykite šalikelėje.
*Neterškite miško popieriais, maisto atliekomis, konservų skardinėmis ar pan. Šiukšles meskite į tam tikslui skirtas dėžes arba užkaskite.
*Nelaužykite medelių, šakų, negadinkite kelio ženklų ar kitų įrengimų, neardykite paukščių lizdų, skruzdėlynų.
*Ypač atsargiai elkitės su ugnimi – nemėtykite nužgesintų degtukų, nuorukų, laužus kurkite specialiai jiems skirtose vietose. Išvykdam užgesinkite ugnį. Gaisrai sunaikina žmonių triūsu dešimtmečius sukurtą miška, ši brangų visuomenės turtą.
*Kartu su medžiais ugnyje žūva jauni žvėreliai, paukščiai, mikroorganizmai. Ilgiems laikams čia lieka juodas, negyvas laukas – rūstus priekaištas žmogaus abejingumui ir nekultūringumui.
*Bruknes, spanguoles, riešutus rinkite tik subrendusius – pasklebus uogavimo, riešutavimo sezonas. *Grybaudami nedraskykite miško paklotės, samanų, kitaip toje vietoje išnyks grybai, be to pakenksite medžiams.
*Jeigu miške pastebėsite netinkamai besielgiančius žmones, nepraeikite abejingai pro šalį, įspėkite juos. Apie miško niokotojus, taip pat kilusį gaisrą, praneškite miškininkams.
*Jeigu lankydamiesi miškuose pastebėjote Jūsų manymu didelės aplinkosauginės vertės miškus, vertingus gamtos paminklus, retų paukščių lizdus ar perimvietes, kultūros paveldo teritorinius kompleksus ar objektus (vertybes) prašome apie juos informuoti artimiausią girininkiją ar miškų urėdiją.

Keliaujant šiuo taku galima pamatyti saugomas miškų buveines, augalų ir gyvūnų rūšis, artimiau pažinti mišką. Čia pastatytos 7 informacinės lentelės. Pažintinis takas įrengtas už Baltijos jūros regiono INTERREG III B kaimynystės programos ir Marijampolės miškų urėdijos lėšas.

Gana populiarus Šilelio pažintinis takas, įkurtas Pajevonio girininkijoje, Šilelio miške prie Vištyčio ežero.

Take lankytojams paruoštos dvi trasos: ilgosios ilgis – 7 kilometrai, trumposios – 2,4 kilometro.

Trumpąją trasą sudaro 7 stotelės: skardis, Raganos šluota, drevėti medžiai, Vištyčio ežeras, aukščiausia eglė, Šventasis šaltinėlis, eglės dvynės.

Vištyčio regioninio parko teritorijoje įrengtas Šaltinėlio takas. Jis driekiasi prie atokvėpio vietos „Prie šaltinio“ ir kartu su ja sudaro vientisą kompleksą.

Naudodamiesi taku neįgalieji gali privažiuoti prie Šventojo šaltinėlio, atsigaivinti jo vandeniu, apžiūrėti Kryžių kalnelį ir pasigrožėti gamta.

Rekreacinių objektų priežiūrai ir atnaujinimui miškų urėdija kasmet išleidžia apie 30 tūkst. eurų. Miškininkai rūpinasi ir gamtos bei kultūros paveldo objektais – senkapiais, piliakalniais, kapais, kurių priežiūrai taip pat skiria lėšų.

Marijampolės miškų urėdijos administruojamoje teritorijoje urėdijos valdomi miškai užima daugiau kaip 80 procentų. Urėdija suskirstyta į 7 girininkijas ir 16 eiguvų. Vidutinis girininkijos plotas yra 3,6 tūkst. ha, eiguvos- 1,6 tūkst. ha.

Apie 14,1 tūkst. ha plote įkurti profesionalios medžioklės plotai, kuriuose yra apie 2,7 tūkst. ha miškų, 11,3 tūkst. ha laukų ir krūmynų, 0,1 tūkst. ha vandens telkinių. Daugiausia urėdijos profesionalios medžioklės plotuose medžioja lietuvių, vokiečių, švedų ir italų medžiotojai.

Marijampolės miškų urėdija buvo įkurta 1919 m., tačiau po dviejų metų įkūrus Vilkaviškio urėdiją, Marijampolės urėdijos administruojama teritorija sumažėjo. Tačiau 1927 metų sausio 1 d. abi urėdijos vėl buvo sujungtos ir pavadinta Marijampolės – Vilkaviškio urėdija, apie 1930 metus urėdija administravo 20844 ha.

Nuo 1990 metų urėdijai vadovauja miškų urėdas Kęstutis Bielskus, dabar miškininkai prižiūri miškus išsidėsčiusius Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos ir Vilkaviškio rajonų savivaldybių teritorijose.

Kasmet miškų urėdija atkuria apie pustrečio šimto hektarų miško. Marijampolės miškų urėdas Kęstutis Bielskus nekeičia savo nuomonės dėl miškų sodinimo ir sako, kad mūsų šalyje miškingumas turėtų būti apie 40 proc., tuo tarpu šiandien tėra apie 33 procentus.

Marijampolės miškų urėdas Kęstutis Bielskus nekeičia savo nuomonės dėl miškų sodinimo ir sako, kad mūsų šalyje miškingumas turėtų būti apie 40 proc.

Miško auginimas nesibaigia vien medžio pasodinimu. Šalinama želdinius stelbianti augmenija, saugoma nuo žvėrių.

Tiesa, Sūduvos krašte, kur triūsia darbštūs žemdirbiai, surasti i žemių, tinkamų miškams veisti, nėra taip paprasta. Čia taip pat daug saugomų teritorijų, kuriose draudžiama įveisti miškus arba ši veikla ribojama.

Reikia pasidžiaugti, kad čia puosėjamos gražios tradicijos – Marijampolės ir Suvalkų miškininkai susitinka pavasarį miškasodžio metu ir drauge sodina mišką. Sasnavos girininkijoje įveisti bandomieji uosio želdiniai ir klonų rinkiniai, Šunskų girininkijoje įveistos sėklinės juodalksnio, eglės, ąžuolo, liepos plantacijos, Vilkaviškio girininkijoje išskirtas genetinis juodalksnio, o Varnabūdės – genetinis beržo draustinis

Urėdijai priklausančiuose valstybiniuose miškuose yra apie puskvetvirto šimto kilometrų vietos reikšmės vidaus miško kelių, kuriais naudojasi ne tik miškininkai, bet ir privačių miškų savininkai bei vietos gyventojai.

Marijampoliečiai miškininkai kelių priežiūrai ir remontui kasmet išleidžia nemažai lėšų.

Kai kurie miško keliai yra bendrojo naudojimo, todėl miškininkams tenka kalbą surasti ir su privačių miškų savininkais, seniūnijomis, ūkininkais ar atskirais kaimo gyventojais. Dėl lietaus arba pavasarinio polaidžio miško keliai dažnai nukenčia, tad juos reikia nuolat paremontuoti.

Siekdama pagerinti sąlygas visuomenei lankytis miškuose ir pažinti miškus, Marijampolės miškų urėdija ir toliau gražins poilsiavietes, atokvėpio vietas, sudarys visas sąlygas jas aplankyti žmonėms su judėjimo negalia.

Įgyvendinant miškingumo didinimo Lietuvoje programą, įveisiamų naujų miškų plotai Sudūvos krašte kasmet didėja. Gintauto Kniukštos nuotraukos.

 

Parašykite komentarą

Top