Klaipėdos rajone, Gargžduose, įsikūrusi UAB „Mida LT“ – vienintelė įmonė Baltijos šalyse, gaminanti polimerinio bitumo stogo dangas, kasmet  surandanti naujų rinkų.   

UAB „Mida LT“ produkcija  – įvairių spalvų, modifikacijų, storio ir geometrinių formų lanksčiosios čerpės šlaitiniams stogams bei ritininės dangos plokštiems stogams – pirkėją randa ne tik Lietuvos,  bet ir didžiojoje dalyje Europos šalių – Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Ispanijoje.

„Sudarant sąlygas sėkmingam bendradarbiavimui, ir toliau atidaromos atstovybės kitose šalyse. Mes savo medžiagas eksportuojame į dvidešimt šalių. Šiuo metu didžiausi mūsų pirkėjai – kaimynai lenkai, čekai. Atsiveria Vokietijos rinka, taip pat norime įsitvirtinti  Afrikos, Šiaurės Amerikos rinkose“, – ,,Verslui ir politikai“ sakė bendrovės plėtros direktorius Alfredas Puzinas.

Anot jo, jei nespėsi kojos įkelti pats, kelią į rinkas suras kiti. Dabar dirbama su Pietų Afrikos šalimis – Nigerija ir Gana. Savo produktą ten jau gargžiškiai  pristatė. Kuriama strategija, kaip į šią rinką prasiskverbti plačiau.

Lietuvoje sudarytas prekybos tinklas iš daugiau nei 30 platintojų. „Bendradarbiaudami su jais galime gauti daugiau tiesioginės informacijos iš galutinių pirkėjų, be to, taip sudaromos galimybės greitai ir palankiomis sąlygomis įsigyti UAB „Mida LT“ gaminamos produkcijos bet kurioje Lietuvos vietoje“, – sakė plėtros direktorius Alfredas PUZINAS.

***

Gerbiamas direktoriau, kaip trumpai pristatytumėte UAB „Mida LT“ ir kaip  apibūdintume  bitumines čerpes? Koks tai yra produktas?

Kompaktiškas ir patogus įpakavimas po 3m 2 (3m 2 – 24 kg), lengva pakelti ant stogo (nereikalingi kėlimo mechanizmai, mažas svoris – 1m 2 sveria tik 8 kg, patogu transportuoti (netgi su lengvuoju automobiliu), puiki triukšmo izoliacija (nuo lietaus, vėjo, griaustinio), labai platus spalvų ir formų pasirinkimas.

Mūsų pagrindiniame kainoraštyje yra apie 50 pozicijų, o apskritai įmonė gali gaminti iki 200 spalvų asortimentą.

MIDA – žodžių junginio „minkštos dangos“ trumpinys – viena iš rinkos lyderių tiek ritininių stogo dangų, tiek bituminių čerpių gamybos srityje. Jos istorija prasideda apie 1964 metus. Tuomet buvo įkurtas Gargždų statybinių medžiagų kombinatas. 1995 metais jis buvo privatizuotas, išskaidytas į atskiras įmones. Atsirado „Gargždų Mida“.

Nuo 2001 m. UAB „Mida LT“ įeina į Rusijos korporacijos „TechnoNICOL“ sudėtį.Ši korporacija yra ritininių stogo dangų gamybos lyderė ir viena didžiausių bituminių čerpių gamintojų bei tiekėjų Europoje. Korporacijoje dirba daugiau kaip 5 000 darbuotojų, o nuolatiniai gaminamos produkcijos pirkėjai – daugiau nei 50 tūkst. organizacijų ir fizinių asmenų, dauguma – iš Europos šalių ir Rusijos.

Įmonėje dirba puikūs specialistai, pradedant generaliniu direktoriumi Jonu Dromantu, vyr. inžinieriumi Gintu Jonausku, komercijos direktoriumi Virginijum Šimkumi, vyr. technologe Nijole Kondrašoviene ir kt., kurie yra kvalifikuoti specialistai, daug prisidedantys prie marketingo plėtros.  Jau gamindami jie galvoja apie gaminio kokybės ir  kainų skalę – kad produktas galėtų konkuruoti su vakarietiškomis medžiagomis.

Konkurentai yra gana aktyvūs. Mūsų pajėgumai ir gamyba auga, tačiau rinka nesiplečia taip greitai, ji kaip tik spaudžiasi. Todėl reikia smarkiai sutelkti pajėgas, norint išsilaikyti rinkoje. Mums tai pavyksta padaryti, rinkoje užimame gana tvirtas pozicijas, tačiau kiekvieną dieną turi galvoti kažką inovatyvaus ir nedelsdamas tai įgyvendinti.

Kasmet investuodami į gamybos modernizavimą ir plėtrą, diegdami naujausias technologijas bei tobulindami patikimas stogų hidroizoliacines sistemas, pelnytai didžiuojamės galėdami patenkinti visos Lietuvos statybinių organizacijų poreikius – jos jau įvertino siūlomą puikų produkcijos kokybės ir kainos santykį.

Kompiuterizuota dviejų gamybos linijų proceso valdymo sistema leidžia pasiekti didelio darbo našumo, tačiau viena iš pagrindinių mūsų vertybių – profesionalūs savo srities specialistai, prisidedantys prie mūsų gaminių tobulinimo ir kokybės. Bendrovėje dirba 140 tokių profesionalų.

Siekiant populiarinti MIDOS vardą Europoje, nuo 2011 m. birželio 1 d. Lietuvos ir Rusijos UAB „Gargždų Mida“ ir UAB „Technonikola“ sujungtos į vieną juridinį vienetą UAB „Mida LT“.

Šiandien esame vienintelė gamykla Baltijos šalyse, gaminanti polimerinio bitumo stogo dangas: įvairių spalvų, modifikacijų, storio ir geometrinių formų bitumines lanksčiąsias čerpes šlaitiniams stogams bei ritinines dangas plokštiems stogams.

Taip pat siūlome papildomus komponentus, reikalingus stogui įrengti, – šalto naudojimo bituminę polimerinę mastiką „Fikser“ ir bituminį gruntą bei tinkamai stogo ventiliacijai būtinus atributus (komplektuojamąsias stogo medžiagas).

Nepaminėjote, kad jūsų įmonė Vakarų Lietuvai teikia didelės ir apčiuopiamos naudos – mokesčius, darbo vietas…

Taip,  tai iš tikrųjų  gana stiprus pramoninis kraštas, daug investicijų, yra naftos įmonė. Mums labai svarbus ir arti esantis jūrų uostas, kadangi daugumą šalių aptarnaujame jūros transportu.

Įmonės apyvarta siekia 80 mln. litų, dirba 100 darbuotojų.  Baltijos šalyse yra sutelkta 50 proc. visos apyvartos. Mūsų įmonė per metus pagamina 4 mln. kv. metrų gaminių, parduodame apie 3,5 mln. kv. metrų. Taigi apie 0,5 mln. kv. metrų lieka sandėliuose. Norėtųsi, kad tas skaičius būtų mažesnis.

Koncernas, žinoma, turi savo planų. Tokią pačią, kaip ir mūsų, produkciją jie gamina naujoje įmonėje Rusijoje – pagamina 5 kartus daugiau nei mes. Tačiau jų tai netenkina. Jau yra montuojama amerikietiška įranga, gamykla bus atidaryta 2013 metais ir gamins 45 mln. kv. metrų per metus. Tai reiškia, kad jie naudosis ir mūsų rinkomis. Todėl mūsų tikslas yra stengtis tas rinkas paruošti.

Įmonės pasirinkta pardavimų politika Lietuvoje  – dilerinis tinklas,  apimantis daugiau nei 30 prekybos partnerių. Taip galutiniam pirkėjui sudaromos galimybės greitai ir palankiomis sąlygomis įsigyti UAB „Mida LT“ gaminamą produkciją bet kurioje Lietuvos vietoje. Kaip kuriama pardavimų strategija kitose šalyse?

Pagrindinė mūsų misija – plėsti rinkas Europoje, taip pat tokiose šalyse, kaip Libija, Izraelis. Šį darbą dirba visa komanda. Koncernas regionuose turi padalinių, kurie atsako už kiekvieną regioną. Tai daugiausia Vidurio Europos regionai – Bulgarija, Rumunija, Čekija, Slovakija.

Toliau –  Turkija, Graikija, Ispanija, galbūt Šiaurės Amerika, Brazilija… Perspektyvoje matome kūrybingą ir sunkų darbą, su kuriuo susiduria visi, ne tik statybinių medžiagų gamintojai. Tai įdomi konkurencija, kuri yra vystymosi ir tobulėjimo paskata.

Kaip minėjau, jau galvojame apie Libiją, Šiaurės Afriką. Čia po rinkimų atėjus naujai valdžiai ir atsiradus naujoms verslo sąlygoms, bus aktyvi ir labai šviežia rinka, į kurią reikia žengti ir pasistengti tai padaryti greičiau nei kiti. Tokie būtų mūsų maksimalūs tikslai, o minimalūs – dirbti su tomis rinkomis, kurios, kaip minėjau, yra dvidešimtyje šalių.

Visose šalyse ,,byra“ tos pačios problemos, kaip ir Europos Sąjungoje –  valiutų rinkos problemos, krizės pasekmės. To išdava –  iškylančios vis sudėtingesnės užduotys.

Ar einant į naujas rinkas turi reikšmės,  kad produktas pagamintas būtent Lietuvoje?

Pirkėjas, pamatęs, kad produktas pagamintas Lietuvoje, turi garantijas, nes mūsų šalis yra ES narė, ir gaminiai atitinka europinius standartus.

Suprantama, kad kiekvienas laiko periodas reikalauja ir naujų produktų. Dabar mes jau gaminame lanksčias laminuotas bitumines čerpes. Dengimas šia danga yra paprastesnis, tačiau ji yra brangesnė. Amerikoje beveik visi stogai jau yra dengiami laminuotomis čerpėmis.

Laminuotų čerpių reljefas ir spalvos padeda sukurti labai natūralų, estetišką stogo vaizdą. Daugiasluoksnės laminuotos bituminės čerpės pasižymi patikimumu, puikiu atsparumu vėjui, ilgaamžiškumu ir suteikia stogui unikalų architektūrinį išraiškingumą – montavimo metu iš dalies persidengiantys du laminuotųjų bituminių čerpių sluoksniai sudaro erdvinės konstrukcijos vaizdą. Čerpių spalvų deriniai labiau priartinti prie gamtos spalvų.

Ieškome partnerių užsienyje, kad galėtume su jais dirbti būdami arčiau, punktualiai ir laiku pateikti mūsų produktą. Tačiau tam taip pat būtinos didelės investicijos, nes reikia turėti savo sandėlius,  atstovybes. O šiaip jau mes galėtume konkuruoti su vakarietiška produkcja. Tai didelis ir sudėtingas darbas, kurį dirba visa įmonė.

Koks turi būti produktas, kad išsilaikytų rinkoje? Kaip išgyvenote ekonomikos sunkmetį? 

Krizės padarinius panašiai išgyveno visi gamintojai. Konkrečiai kalbant apie Vengrijos rinką, pardavimai joje sumenko 200–300 proc. Vengrijos ekonomika yra visiškai analogiška Lietuvos ekonomikai. Nei čia, nei ten nėra nei labai didelių išteklių, nei smarkiai išplėtotos gamybos.

Ekonomikai pradėjus buksuoti, tai pirmiausia pajuto statybų industrijos ir statybinių darbų sektoriai. Statyboms stabtelėjus, stringa statybinių medžiagų realizacija, tuo pačiu tai veikia gamybą.

Produktas, suprantama, turi būti kokybiškas ir nedidelės kainos. Tai yra labai sudėtinga. 75 proc. šios produkcijos tiek Europoje, tiek pasaulyje yra parduodama per didžiuosius statybinių medžiagų parduotuvių tinklus. Lietuvos „Senukų“ tinklas palyginus yra labai mažas. Pasauliniai tinklai, tokie kaip vokiečių OBI arba prancūzų tinklai, apima po 300 parduotuvių savo šalyse ir dar maždaug po 150 kitose šalyse.

Taigi vidutiniškai jie turi po 500 parduotuvių. Patekti į šių parduotuvių tinklą yra labai sudėtinga. Vakarietiškam koncernui, turinčiam savo biurus Vakarų Europoje, yra lengviau susitarti su tais tinklais ir laimėti konkursus, norint pardavinėti savo produkciją. Mes taip pat dalyvaujame tokiuose konkursuose, tačiau, deja, mums sekasi ne taip gerai.

Prisitaikant prie rinkos, matyt, svarbūs ir techniniai klausimai? Pavyzdžiui, Libijoje, kurioje gana šilta ir žiemą, galbūt reikalinga ir kitokia produkcija?

Šį techninį klausimą išspręsti yra lengviausia, nes, kaip minėjau, mūsų technologai yra labai aukšto lygio specialistai. Tuo domimės jau seniai, ir mūsų dangas galima pagaminti atsižvelgiant į tai, kokia temperatūra vyrauja toje šalyje.

Mūsų medžiagos temperatūrinis režimas yra nuo +40 iki –30 laipsnių. Tai labai plati temperatūros skalė.

Kokius tikslus sau keliate artimiausiu metu?

Netoli, galima sakyti, visai šalia, turime labai didelę Vokietijos rinką. Apie 90 proc. produkcijos ji pasigamina pati, tik 10 proc. palieka importui. Į tą 10 procentų pretenduoja labai daug gamintojų, nes tai ypač didelė rinka.

Būtų labai malonu patekti į šią rinką, taip pat norėtųsi išplėsti pardavimus Pietų Europoje – Vengrijoje, Slovakijoje –  ir būtų šaunu įeiti į naujas rinkas – Libiją, Izraelį ir galbūt dar kitur.

Libijos rinkos galimybės tikrai yra labai plačios. Iki revoliucijos rinka vystėsi gana smarkiai,  Afrikos šalyse viskas vystosi. Ten labai daug lėšų skiriama žmogaus potencialui didinti, bendras vidaus produktas sudaro 88 mlrd. dolerių. Vienam žmogui susidaro apie 13 tūkst. dolerių, tai viena pirmaujančių Afrikos valstybių pagal vienam gyventojui tenkančią BVP dalį.

Po revoliucijos atsiras nauja šalis, kuri toliau augs ir plėsis. Iki revoliucijos ten buvo planuojama iki 500 mlrd. dolerių investuoti į statybos vystymą. Čia plėtrą planavo labai garsūs pasaulio viešbučių tinklai, kurie po revoliucijos tikrai tęs savo darbus.  Kitas ne mažiau svarbesnis faktorius yra tai, kad ten jau dirba lietuviai.

Tai nėra didelės pajėgos, tačiau ten jie dirba jau kelerius metus, yra gerai susipažinę su vietinėmis sąlygomis, su įstatymine baze, ir tai mums yra didžiulė parama. Jie mums gali būti „pilotai“ einant į šios šalies valdžios koridorius, o tai labai svarbu. Laiko liko nedaug, vasarą ten bus išrinkta nauja valdžia, kompanijos, kurios prieš revoliciją savo veiklą sustabdė, grįš, ir mums reikia spėti į patį pirmą traukinį, nes vėliau tos erdvės, kokia yra dabar, neberasime.

Vienas iš didžiausių konkurentų yra „IKO“ koncernas. Jų atstovybės yra Šveicarijoje ir Vokietijoje, gamyklos – Belgijoje ir Vokietijoje. Jie yra išsidėstę visoje Europoje, todėl galimybės dirbti Europos Sąjungos rinkose yra gerokai didesnės. Jų istorija yra šimtametė, produktas – žinomas, užima tvirtas pozicijas rinkoje. Mes turime grumtis su tokiais konkurentais, ieškoti savo vietos.

Nesenai šis koncernas atidarė dar vieną gamyklą Slovakijoje – mūsų veikimo zonoje. Tai reiškia, kad mums reikia ieškoti naujų būdų konkuruoti su jais. Tai ne tik kainos ir kokybės, bet ir išlikimo rinkoje klausimas. Neseniai bendravau su skandinavų gamintojais, kurie yra vieni rimtesnių konkurentų Lietuvoje. Europos padalinio vadovas sakė, kad pagrindinius pinigus jie dabar uždirba Amerikoje.

Mes tokių galimybių dar neturime, pinigus privalome uždirbti čia. Afrikos ir Amerikos rinkos kol kas yra mūsų ateitis.

Kalbėjosi Gintautas KNIUKŠTA