Gintautas KNIUKŠTA

Ji mūsų laukdavo vienodai. Ir mylėjo vienodai. Visus mus penkis.

Tiesa, kartais kirbėdavo mintis, kad jaunesniajai sesei tos šilumos tenka daugiau, tačiau kai susėsdavom prie bendro stalo, visi paskęsdavome jos įkvepiančių žodžių sukurtoje ramybėje.

Mažame Rudaičių kaimelyje prabėgo visas mano Mamos gyvenimas. Jai nereikėjo užsienių, jai nereikėjo prabangaus gyvenimo, jai reikėjo tik vieno: kad mes visi, jos vaikai, būtume laimingi.

Tik Mamos rankos mokėjo taip paklostyti galvą, tik Mamos ištartas žodis padėdavo įveikti sunkumus, tik Mamos išvirta bulvių košė su spirgučiais buvo pati skaniausia.

Aš tavęs labai pasiilgstu, Mama. Kartais atrodo, kad tu niekur neišėjai, tik trumpai prisėdai prie lango, kad vėl pamatytum mus visus, sugrįžtančius į pačius jaukiausius, tavo rankų šiluma, sukurtus namus.
Su Jūsų švente, mielos Mamos. Būkite laimingos.