Seimo rinkimų įstatymo nuostatos dėl rinkimų kartelės liko nepakeistos

Seimas paliko galioti iki šiol esančias Seimo rinkimų įstatymo nuostatas dėl rinkimų kartelės. Balsuojant už tai, ar pritarti 2019 m. gruodžio 10 d. Seimo priimtam teisės aktui (projektas Nr. XIIIP-3737(2), už pasisakė 70, prieš – 51, susilaikė 2 Seimo nariai.

• 

Balsuojant už tai, ar pritarti Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos siūlymui laikyti įstatymą nepriimtu, už buvo 56, prieš – 4, susilaikė 25 Seimo nariai. Įstatymas nepriimtas.

Pernai gruodį priimtomis Seimo rinkimų įstatymo pataisomis parlamentarai įstatyme buvo įtvirtinę, kad partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 3 proc. (šiuo metu – 5 proc.) rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. (šiuo metu – 7 proc.) rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

• 

Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda šį įstatymą vetavo, argumentuodamas, kad „mažinant Seimo rinkimų slenksčius dviem procentiniais punktais, nebuvo tinkamai atsižvelgta į Seimo, kaip Tautos atstovybės, konstitucinę sampratą, ir sudarytos prielaidos, nukrypstant nuo egzistuojančios Seimo rinkimų santykių teisinio reguliavimo tradicijos ir neatsižvelgus į Europos rinkimų paveldo principus, Seimo susiskaldymui į smulkias frakcijas (grupes), taip kartu nesudarant prielaidų užtikrinti Seimo veiklos stabilumą.“ Šalies vadovas siūlė įstatymą laikyti nepriimtu.

Seimo statuto 167 straipsnis. Grąžinto įstatymo priėmimas

1. Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų.
2. Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip pusė, o už konstitucinį įstatymą – ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių.
3. Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.
4. Šiuo atveju pakartotinai apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, o už konstitucinį įstatymą – daugiau kaip pusė visų Seimo narių.

Politologų nuomonė – nevieninga: mažosioms partijoms užkertas kelias dalyvauti šalies valdyme, kiti, kurie neretai būna didžiųjų partijų gynėjai, tvirtina, kad šalyje bus mažiau chaoso. Ar buvo jo mažiau, kai 1992 m. rinkimus triuškinamai laimėjo LDDP? O 2008 m., kai dauguma rinkėjų rinkosi konservatorius?

siandien.info, lrs.lt