Jūs esate
Pagrindinis > Interviu > Tinklaraščio įkūrėja Eglė Šilkonė: net ir mažas žingsnis švaresnės aplinkos link yra svarbus ir vertingas

Tinklaraščio įkūrėja Eglė Šilkonė: net ir mažas žingsnis švaresnės aplinkos link yra svarbus ir vertingas

 

Romaldas ABUGELIS, laikraštis ŠIANDIEN, www.siandien.info

                      Klimato krizė įsisiūbavo visu smarkumu – daugėja karščio bangų, siautėja liūtys, tirpsta ledynai… Nors ir vangiai, bet daugėja tarptautinių organizacijų bei atskirų valstybių sprendimų, skirtų šios krizės sukeltų padarinių ir rizikų įveikimui. Nelieka nuošalėje ir įvairūs visuomeniniai judėjimai, bendruomeninės organizacijos ir atskiri žmonės. Viena iš tokių – tinklaraščio „Vandenynai“ įkūrėja Eglė Šilkonė.   

Ttinklaraščio „Vandenynai“ įkūrėja Eglė Šilkonė. asmeninio archyvo nuotr..   

                      Tinklaraščio apie tvaresnį gyvenimo būdą įkūrėja ir autorė Eglė Šilkonė sako, kad  „Vandenynai“ gimė iš noro sužinoti daugiau apie klimato krizę ir jos padarinius bei noro pačiai prisidėti prie situacijos keitimo, kad žemėje gyventi būtų švariau ir geriau. Eglė džiaugiasi, kad prie „Vandenynų“ kūrimo prisijungia vis daugiau bendraminčių, jaunų iniciatyvių žmonių.

                      – Galvoti, kas liks po mūsų, dabar yra tinkamiausias laikas ir kiekvienas, nors ir mažas žingsnis švaresnės mūsų visų aplinkos link, yra labai svarbus ir vertingas. Būkime tas pokytis, nes juk svarbiausia – švarūs Vandenynai! – pasakoja Eglė.

                      Jos nuomone, Vandenynai“ – tai daugiau nei tinklaraštis, tai mes visi – žmonės, kurie domimės tvarumu ir kaip patys galime savo veiksmais jau šiandien prisidėti prie švaresnės rytdienos. Tinklaraštyje ir Instagram paskyroje „Vandenynai” kalbama apie klimato kaitos problemas, skleidžiama informacija ir supratimas apie tvarumą, pasakojama, kaip paprastais būdais galima gyventi tvariau, dalinamasi naujienomis, gerais pavyzdžiais, skatinama pagalvoti apie savo vartojimo įpročius ir raginama juos keisti.

                      „Vandenynai“ skleidžia aktualią ir įdomią informaciją ne tik iš Lietuvos. Jame gausu vertingų žinių iš viso pasaulio. Taip pat į aplinkos saugojimą stengiasi įtraukti ne tik vartotojus, bet ir verslą. Tinklaraštis daug dėmesio skiria sąmoningam vartojimui, kuris turėtų prasidėti jau šeimoje. Jame daug praktiškos informacijos ir patarimų visai šeimai: apie tvarų maisto pasirinkimą, atsakingą vartojimą, jau naudotų daiktų prikėlimą naujam gyvenimui, blogų įpročių įveikimą ir net  apie …tvarią spintą.

    „Vandenynų“ veikla neapsiriboja tik švietėjiško turinio kūrimu bendruomenei. Rengiamos ir diskusijos, organizuojami mokymai apie tvarų gyvenimo būdą. Noriai bendraujama su žiniasklaida, kalbama radijuje ir televizijoje, dalyvaujama įvairiose viešose diskusijose. Tokiu būdu skleidžiama  žinia apie tai, kad kiekvienas iš mūsų galime gyventi sąmoningiau.

                      ŠIANDIEN skaitytojų dėmesiui siūlome keletą trumpų ištraukų iš tinklaraščio „Vandenynai“.

Aplinkai draugiškas piknikas

                      Ar įmanoma pikniką surengti be plastiko? Skamba kaip iš fantastikos srities, ar ne? Dažnai matau piknikaujančius gamtoje ir viską pakuojančius iš ką tik nusipirktų pakuočių – sūrį, duoną, vandenį ar kitus gėrimus gurkšnojančius iš plastikinių buteliukų. Nereikia ir sakyti, kaip atrodo šiukšlinės prie populiarių piknikavimo vietų – šiukšlės virsta lauk.

                      Toks užburtas ratas. Patys ateiname į parką, mišką ar prie ežero ir norime, kad būtų švaru, bet randame ir šiukšlę, ir nuorūką, ir ne vieną. Tuomet kirba galvoje, kur pasitiesti savo pikniko kilimėlį. Susirenki šiukšles, susitvarkai ir – piknikauji. Nenoriu nuskambėti bambekliškai, bet nuskabėsiu. Kad ir kaip bebūtų gaila, pati dažnai su tuo susiduriu paplūdymiuose, ypač prie populiarių ežerų pakrančių.

                      Kad taip nebūtų, kiekvienas iš mūsų galime prisidėti. Nereikia idealiai, bet taip, kaip kiekvienam patogu ir kaip galime. Kaip organizuoti vasaros pikniką taip, kad jis būtų draugiškas aplinkai:

  1. Pirmiausia, į gamtą nesineškime vienkartinių pakuočių. Suprantu, kad iš parduotuvės parsinešame daug maisto produktų pakuotėse, tačiau gamtoje leiskime laiką, o šiukšles palikime namuose išrūšiuotas.
  2. Maistą ir užkandžius supakuokime į daugkartinio naudojimo indelius. Tam puikiai pasitarnauja ir stiklainiai.
  3. Pasiimkime vandenį iš namų daugkartinio naudojimo gertuvėse. Jei iškylautojų daugiau – galite panaudoti stiklinius butelius.
  4. Jei piknike maistas toks, kuriam reikia atskirų lėkščių ir įrankių – pasiimkime juos iš namų. Tuos, kuriuos įprastai naudojame arba galime turėti atskirą piknikams skirtą komplektą su visu krepšeliu. Dažnai tai būna emaliuoto metalo indai, kurie nedūžta ir yra ilgaamžiai.
  5. O svarbiausia – palikime pikniko vietą tokią, kokią radome. Siūlau pasiimti ir maišą šiukšlėms, nes dar ne visi išmoko gamtoje iškylauti ir nešiukšlinti.

Liepos mėnuo be plastiko

                      Liepa be plastiko (angl. „Plastic-Free July“) yra mėnesį trunkanti kampanija, kurią pradėjo nepriklausoma pelno nesiekianti labdaros organizacija „Plastic Free Foundation“. Labdaros organizacijos vizija – pasaulis be plastiko atliekų.

                   Kampanija „Liepa be plastiko“ skatina žmones stengtis sumažinti priklausomybę nuo plastiko kur tik įmanoma – buityje, darbe, kelionėse, leidžiant laisvalaikį. Mėnesio trukmės iššūkis prasidėjo Australijoje daugiau nei prieš 10 metų. Nuo pat jo pradžios 2011 m., šis iššūkis skatina ne tik asmeninį plastiko vartojimo mažinimą, bet siūlo domėtis ir klausti verslo subjektų, ką jie daro, kad sumažintų plastiko naudojimą savo veikloje, o ypač – vienkartinio plastiko.

Kaip vaistai atsiduria vandenyse

                      Lietuvoje vykdomas projektas, kurio metu tiriamas vandens užteržtumas vaistiniais preparatais. Ar žinojai, kad mūsų nuotekų įrenginiai nėra pajėgūs visiškai išvalyti vaistinių medžiagų iš vandens, todėl jos pasiekia Lietuvos vandenis?  Tuo tarpu pasaulyje, tiksliau JAV Floridoje, atlikti tyrimai su žuvimis parodė, kad jos „vartoja“ antidepresantus, medikamentus prostatai, antibiotikus, skausmo malšinimo vaistus.

Naujoji Zelandija uždraudė cigaretes

                      Visi gimę 2008 metais ir vėliau nebegalės nusipirkti cigarečių ir tabako gaminių Naujojoje Zelandijoje. Kaip jums tokia naujiena?

                      Tai ne tik prisidės prie gyventojų sveikatos pagerėjimo, bet taip pat labai svarbu ir dėl toksinių medžiagų ir plastiko taršos, kadangi cigaretėse randama iki 7000 cheminių medžiagų, kurių bent 50 yra žinomi kancerogenai. O cigaretės filtras pagamintas iš celiuliozės acetato, kurio gamyboje naudojamas ir plastikas.

Didėja nelygybė tarp šiaurės ir pietų šalių

                      Karas Ukrainoje, naftos produktų vartojimas – visa tai prisideda pire klimato krizės didėjimo, sukeldami ryškesnes karščio bangas, potvynius, sausras, gaisrus. JT generalinis sekretorius perspėjo, kad žmonija susiduria su „tobula audra“ klimato krize, kuri didina nelygybę tarp šiaurės ir pietų šalių. Skirtumai tarp šalių yra pavojingi, keliantys grėsmę taikai ir saugumui konfliktiškame pasaulyje.

Didžioji Britanija iš kosmoso matuos CO2 kiekį atmosferoje

                      Didžiojoje Britanijoje pristatytas kosminis erdvėlaivis, kuris matuos šiltnamio dujų efektą Žemėje. Šis satelitas stebės tolimąją infraraudonąją spinduliuotę, kylančią iš mūsų planetos paviršiaus. Būtent ši šviesa priverčia vibruoti dujų, tokių kaip anglies dioksidas ir vandens garai, molekules, todėl atmosfera įkaista – tai pagrindinis klimato krizės aspektas. Planuojama, kad šis palydovas į kosmos bus paleistas 2027 metais.

Parengta pagal laikraštį ŠIANDIEN

Parašykite komentarą

Top