Alvydas Aleksandravičius, www.siandien.info

Šių metų pavasario šalnos naikina ką tik pradėjusius žydėti sodus ir uogynus daugelyje šalies vietovių. Bet „šaltas“ šis pavasaris tam tikra prasme ir mažų miestelių gimnazijoms ir jų bendruomenėms. Šį pavasarį daugelis savivaldybių turi priimti sprendimus dėl bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos.

ŠMSM suteikė laisvę savivaldybėms pačioms spręsti ką daryti su mažų miestelių gimnazijomis, kurios į III ir IV gimnazijos klases (11-12 klasę) nesurenka minimalaus skaičiaus – 21 mokinio. Kaip teigia ŠMSM, tokių probleminių kaimo gimnazijų gali būti ne mažiau kaip 53. Visgi praktikoje savivaldybės priima gana skirtingus sprendimus dėl tolimesnio mažų miestelių gimnazijų.

Vienos savivaldybės atsižvelgdamos į mokyklų ir vietos bendruomenių lūkesčius ir poreikius, prisiima finansinę naštą finansuoti 50 proc. iš savo vietinio biudžeto finansuoti tokias klases, jei jose mokysis nuo 12 iki 20 mokinių. Per metus vienai tokiai gimnazijos klasei finansuoti savivaldybei šiuo metu kainuoja apie 36 tūkst. Eur.

Antra galimybė yra steigti jungtinę gimnaziją, o trečia – steigti kitų gimnazijų vidurinio ugdymo skyrius. Šis variantas savivaldybėms finansiškai pats parankiausias, nes tokiu atveju visą klasės krepšelį 100 proc. finansuoja valstybė.

Būtent pastarąjį sprendimą, tačiau patį skaudžiausią trijų mažų miestelių gimnazijų bendruomenėms, š. m. balandžio 24 d. priėmė Kelmės r. savivaldybės taryba (sprendimas Nr. T-161). Kelmės r. savivaldybės taryba nusprendė nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. panaikinti iš karto net trijų rajono gimnazijų statusą (iš viso rajone šiuo metu yra 6 gimnazijos) – Kražių, Pakražančio ir Užvenčio, pakeičiant jį į pagrindines mokyklas, o III ir IV gimnazijų klasių mokinius, jei tokių bus bent 12, palikti mokytis Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos Kražių, Pakražančio ir Užvenčio vidurinio ugdymo skyriuose.

Tačiau ne visos naikinamų rajono gimnazijų bendruomenės sutinka su jų manymu neteisingu, neobjektyviu ir pražūtingu miestelio/seniūnijos ateičiai rajono tarybos sprendimu.

Mane pasiekė Kražių gimnazijos, Kražių miestelio ir seniūnijos bendruomenių atstovų kreipimasis į aukščiausius šalies valdymo institucijų vadovus (Prezidentą, Ministrą pirmininką, Seimo pirmininką, Švietimo, mokslo ir sporto ministrę), kuriame rašoma, kad Kelmės rajono savivaldybės tarybos sprendimas priimtas vienašališkai, be išsamios situacijos ir poveikio analizės, atviros diskusijos su Kražių gimnazijos bendruomene, neatsižvelgiant į Kražių gimnazijos mokinių bei jų tėvelių lūkesčius.

Keistas sprendimas jungti stiprią Kražių gimnaziją, kuri bendrame šalies gimnazijų reitinge 2023 m. buvo 120 vietoje (2021 m. buvo pakilusi net į 67 vietą), prie Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos, kuri 2023 m. reitinge buvo tik 166 vietoje (2021 m. – 232 vieta).

Pagal atskirų mokymo dalykų 2024 m. reitingus Kražių gimnazijos pasiekimai dar įspūdingesni. Lietuvių kalbos mokyme Kražių gimnazija buvo 28 vietoje tarp visų šalies gimnazijų, biologijos mokyme – 20 vieta, geografijos – 26-47 vieta, istorijos -31 vieta. Kražių mokiniai nuolatos laimi prizines vietas regioninėse ir respublikinėse lietuvių k. ir literatūros olimpiadose, taip pat rajoninėse dailės, biologijos, STEAM olimpiadose, meninio skaitymo ir raštingiausio mokinio konkursuose.

Kreipimąsi pasirašę Kražių bendruomenės atstovai tikisi, kad nacionaliniu lygiu bus išgirstas jų bendruomenės balsas, o priimant galutinius sprendimus bus atsižvelgta ne tik į ekonominius, bet ir į socialinius, kultūrinius bei moralinius švietimo aspektus regionuose. Kražių gimnazijos likimas – tai ne tik vienos mokyklos klausimas, bet ir testas mūsų visų pasiryžimui išsaugoti gyvybingas, orias, švietimui ir kultūrai ištikimas Lietuvos bendruomenes regionuose.

Kražiečiai sutiko, kad visą jų prašymo tekstą dėl Kražių gimnazijos statuso išsaugojimo, tačiau su nuasmenintais pasirašiusiųjų duomenimis, paskelbčiau savo FB paskyroje.