Liepos pabaigoje Aplinkos ministerija pateikė Vyriausybei nutarimo projektą, kuriame teigiama, kad valstybinių miškų kirtimo apimtys nebus didinamos, o K. Navickas išėjo atostogų. Rugpjūčio 8 d. Ministrų kabinetas miškų kirtimus padidino 6 proc., o nutarimo projektą už K. Navicką pasirašė jį pavaduojantis žemės ūkio ministras G. Surplys.

Šis Vyriausybės nutarimas sukėlė didžiulį visuomenės pasipiktinimą. Daugiau kaip 80 proc. Žinių radijo klausytojų balsavimu patvirtino, kad miškų kirtimo didinti nereikia. Sąjūdis „Už Lietuvos miškus” kreipėsi į šalies vadovus prašydamas atšaukti minėtą Vyriausybės nutarimą.

” Atkreipiame jūsų dėmesį, kad jeigu Vyriausybė ir  toliau nesiskaitys  su visuomenės nuomone,  neatsižvelgs į Sąjūdžio ,,Už Lietuvos miškus” aukščiau nurodytus reikalavimus, mes kviesime šalies gyventojus ginti  Lietuvos miškus ir visuomenės  interesus visais įmanomais  teisėtais būdais”, – rašoma sąjūdžio rezoliucijoje.

Lietuvos Respublikos Prezidentei D. Grybauskaitei

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui V. Pranskiečiui

Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Rezoliucija

Dėl valstybinių miškų išsaugojimo
2018-08-20
Vilnius

2018 m. rugpjūčio 8 d. LR Vyriausybė priėmė nutarimą 6 procentais didinti metinę valstybinių miškų pagrindinių kirtimų normą penkiems metams (2019 – 2023 m.), t. y. leidžiamą kirsti valstybės miško plotą padidinti nuo 11 168 ha iki 11 850 ha.
Tuo tarpu Aplinkos ministerija Vyriausybei pasiūlė valstybinių miškų pagrindinio miško naudojimo metinę kirtimo normą 2019–2023 metams palikti tokią pačią, kaip buvo nustatyta 2014–2018 metais t.y. 11 168 hektarų plotą, apskaičiuotą pagal plynojo miško kirtimo ekvivalentą, ir jame iškirsti iki 3 145 tūkst. kietmetrių likvidinės medienos.
Šis projektas 2018-07-30 buvo pateiktas ir užregistruotas Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje (18-8569(2)) .
Vyriausybės 2018-08-08 priimto nutarimo projekto ,,Dėl metinės valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos 2019-2023 metams patvirtinimo“ teisės aktų informacinėje sistemoje nėra ir nebuvo, visuomenei bei suinteresuotoms institucijoms jis net nebuvo pateiktas. Tad visiškai neaišku, kas Vyriausybei pateikė ir ar pateikė tokį 2018 m. rugpjūčio 8 d. LR Vyriausybės priimto nutarimo projektą (2019 – 2023 m.), leisti vyriausybei kertamą pagrindiniais kirtimais valstybės miško plotą padidinti nuo 11 168 ha iki 11 850 ha.

Pažymėtina, kad 2018 gegužės 4-12 d. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atlikta visuomenės apklausa parodė kad, net 9 iš 10 apklaustųjų yra už brangiausio Lietuvos turto – miško – išsaugojimą. Jie užima aiškią poziciją: pritaria, kad Lietuvos miškų kirtimas būtų mažinamas, palaipsniui mažinant iškertamų miškų plotus. Net 8 iš 10 apklaustųjų pritaria nuomonei, kad reikia atsisakyti plynųjų kirtimų.
LR Vyriausybė savo programoje įsipareigojo:,, 91.12. tolygiai mažinsime plynųjų kirtimų apimtį ir miškų monokultūrų (vienaamžių ir vienarūšių medynų) plotus. Įgyvendinsime nuostatą, kad plynieji kirtimai leidžiami tik ūkinės paskirties (IV grupės) miškuose ir vykdomi taip, kad būtų padaroma kuo mažesnė žala žmonių gyvenamajai aplinkai, kraštovaizdžiui ir ekosistemoms (miško dirvožemiui, hidrologiniam režimui, biologinei įvairovei);“
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos 2016 m. LR Seimo rinkimų programos ,, Darnios Lietuvos vyriausybės programa“ skyriuje „Darni miškų politika“ skelbiama: „Dėl valstybinių miškų naudojimo būdo bei apimčių svarus žodis turi tekti vietos savivaldai ir bendruomenėms, kurių gyvenamoje aplinkoje yra konkretūs miškai; Sieksime riboti didžiausią žalą miškams darančius plynuosius kirtimus ir miškų kultūrinimą. Sieksime įtvirtinti nuostatą, jog neplynieji miško kirtimai sudarytų ne mažiau nei 70 proc. visų pagrindinių kirtimų“.Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas atvirumo ir skaidrumo principas. Šis principas reiškia, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, visuomenei turi būti sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose.

Ji turi laikytis įstatymų nustatytos Vyriausybės nutarimų parengimo, įvertinimo, derinimo, svarstymo, balsavimo dėl jų tvarkos. Pažymėtina, kad Vyriausybės pareiga laikytis įstatymuose nustatytos teisės aktų priėmimo tvarkos ne tiktai gali, bet ir turi būti traktuojama kaip konstitucinė pareiga.
Įvertinus šią konstitucinę jurisprudenciją, akivaizdu, kad Vyriausybė, priimdama Nutarimą, inter alia turėjo vadovautis visais teisės aktų priėmimo procedūrą reglamentuojančiais įstatymais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Sąjūdžio ,,Už Lietuvos miškus“ mano, kad šis Vyriausybės Nutarimas turi būti pripažintas neteisėtu ir atšauktas.
Darytina išvada, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. LR Vyriausybės nutarimo priėmimo procedūra pažeidė konstitucinį teisinės valstybės principą, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Manome, kad savo veiksmais LR Vyriausybė pažeidė LR Konstituciją, LR Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus, nesilaikė Vyriausybės programos 91.12 punkto nuostatų, neatsižvelgė į visuomenės nuomonę dėl jai priklausančių miškų kirtimų apimčių ir būdų, siekė patenkinti ne visuomenės, o stambiosios medienos pramonės savininkų asmeninius interesus.
Sąjūdis ,,Už Lietuvos miškus“ kreipiasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir prašo:
1. Atšaukti 2018 m. rugpjūčio 8 d. priimtą LR Vyriausybės nutarimą 6 proc. didinti metinę valstybinių miškų kirtimų normą. Kirtimų apimtys valstybiniuose miškuose negali viršyti iki šiol galiojusios (2014-2018 m.) kirtimų normos, t.y. 11 168 ha ploto, apskaičiuoto pagal plynojo miško kirtimo ekvivalentą, ir jame kertama iki 3 145 tūkst. kietmetrių likvidinės medienos.
2. Prašome priimti nutarimą, kuriame maksimali metinė valstybinių miškų kirtimo norma būtų įtvirtinta būtent ta, apie kurią visuomenei pranešė Aplinkos ministerija t.y. 11 168 ha.
3. Vykdyti rinkėjams ,,Darnios Lietuvos vyriausybės programoje“ duotus pažadus ir plynuosius miško kirtimus sumažinti iki 30 proc. nuo pagrindinių miško kirtimų apimčių.
4. Spręsti klausimą dėl aplinkos ministro K.Navicko atititikimo užimamoms pareigoms.

Lietuvos Respublikos valstybiniai miškai priklauso visiems valstybės piliečiams, todėl Vyriausybė neturi teisės sudaryti išskirtines sąlygas grupei suinteresuotų asmenų visos visuomenės bei valstybės sąskaita naudoti miško išteklius savo reikmėms. Sąjūdis ,,Už Lietuvos miškus “ sieks, kad jokie partiniai dariniai ar suinteresuotos grupės negalėtų priimti sprendimų, kurie būtų šališki ir nenaudingi visuomenei.

„Atkreipiame jūsų dėmesį, kad jeigu Vyriausybė ir toliau nesiskaitys su visuomenės nuomone, neatsižvelgs į Sąjūdžio ,,Už Lietuvos miškus” aukščiau nurodytus reikalavimus, mes kviesime šalies gyventojus ginti Lietuvos miškus ir visuomenės interesus visais įmanomais teisėtais būdais”, – rezoliucijoje į šalies vadovus pabrėžia sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas Gintautas Kniukšta.