Mantvydas Maciukevičius,
Šakių girininkijos girininkas

Vienu metu visa Lietuva pajuto, kad įsilingavo, galima sakyti, įsisiūbavo ne miškininkų pradėta reforma. Aplinkos ministerija (tarsi svetimos valstybės ruporas) skelbė, kad urėdijų nebereikia, reikia iš miškų paimti daugiau pinigo, užtat visus išgelbės vienos įmonės „Lietuvos miškai“ įkūrimas.

Mes, girininkai, (taip, tie patys, kurių žada neišvaryti iš darbo ir didinti atlyginimus) svarstome visus šios reformos pliusus ir minusus.

Kam kurti naują įmonę, jei bus atleista apie 1000 specialistų bei 2000 darbininkų? ,,Sodros‘ biudžetas negaus apie 7,5 mln eurų įmokų. Miestų ir rajonų savivaldybės negaus 70 proc. gyventojų pajamų mokesčio, valstybės biudžetas – 3o proc.

Miškų urėdijų administracijų darbuotojai liks be darbo, padidės girininkijų plotai, dalis girininkijų darbuotojų liks bedarbiai. Sumažės miško apsauga, padidės apvaliosios medienos vagystės.

Gali būti, kad medienos ruošos, miško ūkinių darbų konkursai bus nukreipti į didžiąsias įmones, tuo tarpu mažosios neturės galimybių juose dalyvauti, išaugs susitarimų dėl kainų galimybė darbams atlikti, padidės korupcijos apraiškos, miškų sektoriaus išlaidos tik padidės.

Šiuo metu per AMEPS prekiaujama su maždaug 900 pirkėjų.Visko gali būti ir ,žinoma, gali atsitikti taip, kad prekyba mediena per elektroninę pardavimų sistemą bus peržiūrėta suteikiant pirmenybę didiesiems pirkėjams, sumažės konkurencija, atsiras galimybės tartis dėl siūlomų kainų (kainas diktuos keli didžiausi medienos pirkėjai), sumažės pardavimo kaina.

Sumažės miškų sektoriaus pajamos, o mažosios perdirbimo įmonės, lentpjūvės rajonuose nunyks. Rajonuose atsiras dar didesnė bedarbystė, didės emigracija. Tarkime, mano gimtajame Šakių rajone žmonės gyvena iš žemės ūkio, rajone veikia keletas lentpjūvių, apie didesnes įmones tik pasvajoti galima.

Įstatymo projektui po pateikimo Seimas pritarė, tačiau, joks ekonominis efektas neskaičiuotas, realiai gali jo ir nebūti dėl savikainos padidėjimo ir pajamų sumažėjimo.

Ministerijos sudarytoje darbo grupėje įstatymo projektui dalyvavo didesnė dalis žmonių nedirbę miškų urėdijose ar girininkijose, neįsigilinę į darbo organizavimą miške ir šių darbų specifiką.

Iš ministro pasisakymų galima daryti prielaidą, kad vykdoma politiniai pavedimai ir nurodymai, neturintys aiškių ekonominių, gamybos efektyvumo užtikrinimo ar tuo labiau socialinių sprendimų regionuose analizės.

Ačiū Dievui, Seime atsirado protingų žmonių, kurie paprašė atlikti įstatymo projekto ekspertinį vertinimą.
Žlugus skelbtam valstybinių miškų valdymo modelio ekspertizės konkursui, kuriame už 100 eurų užmokestį nepanoro dalyvauti nė vienas nepriklausomas konsultantas, procedūra buvo pradėta iš naujo, tačiau 2017 m. gegužės 12 d. Seimo valdyba nutarė šio įstatymo projekto nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo nevykdyti.

Kodėl Seimas nenori atsakyti į svarbius visuomenei klausimus dėl ekonominio ir socialinio valstybinių miškų valdymo reformos pagrįstumo, kurių Vyriausybė iki šiol nesugebėjo pateikti. Neaišku, kiek išlaidų ši reforma pareikalaus iš biudžeto, kokį efektą turės darbo vietų kūrimui ir išlaikymui regionuose, koks bus jos poveikis korupcijos lygiu.

Ar bus grįžta prie pataisų ekspertinio vertinimo? Aš jaunesnės kartos miškininkas, mokslus baigiau prieš aštuonerius metus, tačiau atvirai pasakysiu – žemė po kojomis susvyravo nuo naujųjų metų, vos tik pradėjus kalbėti apie reformą, o kai kurie pasisakymai tarsi pribloškė – miškininkai tapo kone tautos priešai, niekam nereikalingi.

Aš – miškininko vaikas, skaičiau spaudoje, kad profesorius, habilituotas biomedicinos ir miškotyros mokslų daktaras, pirmasis atkurtosios nepriklausomos Lietuvos ministras Vaidotas Antanaitis visada pasikliovė savo mokiniais.

Daugelis jo buvusių studentų dirbo miškuose, atkūrus nepriklausomybę ir pertvarkius miškų ūkį, tapo valstybinių miškų puoselėtojais, mes iš jų mokėmės, nuoširdžiai dirbome savo valstybei.

O kas dabar mūsų laukia? Nors girininkams žadami aukso kalnai, aš nejaučiu jokio stabilumo, dingo saugumo jausmas, bijau pagalvoti apie ateitį… Anot profesoriaus, valdžia nuo Dievo duota. Sutinku, tačiau kodėl mums, miškininkams, reformos organizatoriai atsuko nugarą, nenori mūsų nei girdėti nei klausyti?

Sėkmingiausios reformos būna tada, kai jos deramai išanalizuojamos, labai kvalifikuotai paruošiamos, kai jas vykdo tikri specialybės žinovai. Deja, apie šią valstybinių miškų reformą taip kalbėti be galo sunku.

Kita vertus, juk palyginti su kaimynais, našesnius miškus turi tik vokiečiai. Dėl saikingų kirtimų ir gero ūkininkavimo Lietuvos miškininkai jau keletą dešimtmečių sparčiai didina išteklių vertę.

P. S. Šakių girininkija yra Šakių miškų urėdijos centrinėje dalyje. Girininkijos teritorija užima 2948 ha plotą, tame tarpe valstybiniai miškai – 2695 ha plotą, o tai sudaro 91 proc. girininkijos teritorijos.