www.siandien.info

Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“.

Lietuvos Respublikos Prezidentui J.E. Gitanui Nausėdai

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei p. Viktorijai Čmilytei-Nielsen

Lietuvos Respublikos Seimo nariams

Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Žiniasklaidai                                           

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo ir savaitraščio ŠIANDIEN organizuotos šalies visuomenės veikėjų konferencijos-diskusijos „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“, vykusios 2023 m. birželio 16 d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seime, Konstitucijos salėje  

REZOLIUCIJA

Konferencijos dalyviai pažymi, kad vis dažniau politikai ignoruoja 14 Konstitucijos straipsnį, kuriame nusakyta, jog  „Valstybinė kalba – lietuvių kalba” ir Konstitucijos 10 straipsnį – „Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedalijama į jokius valstybinius darinius„. Tačiau Seimui teikiamuose įstatymų projektuose dažnėja mėginimų Lietuvoje įteisinti dvikalbystę ar net trikalbystę. Esame sunerimę, kad tarp persekiojamųjų už pažiūras atsiduria daugiausia žmonės, kurie nuoširdžiai rūpinasi lietuvių kalbos, lietuvių kultūros, Laisvės kovų istorinės atimties ir Lietuvos valstybingumo išsaugojimu.

Visuomenėje plačiai nuskambėjo atvejis, kai Nacionalinio transliuotojo (LRT) Etikos kontrolierė, pasiremdama anoniminiu skundu, nubaudė LRT programų vedėją V. Savukyną už tai, kad šis 2022 m. rugsėjo 30 d. socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė teisingumo ministrę E. Dobrovolską kritikuojantį įrašą. Pažymėtina, kad kritikuoti valdžios veiksmus bet kuriam asmeniui teisę suteikia Konstitucijos 25 straipsnis, o žurnalistui šią teisę suteikia ir Lietuvos Respublikos informavimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalis. Nepaisant to, LRT Etikos kontrolierė pasiūlė skirti V. Savukynui nuobaudą ir įpareigojo jį pašalinti iš savo asmeninės paskyros minėtą įrašą.

Analogiškai šalies akademinę bendruomenę sukrėtė mokslininkės J. Mažylės persekiojimo Vilniaus universitete atvejis. Vien už dalyvavimą televizijos laidoje „Sengirė“, kurią transliavo Youtube OpTV kanalas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro studijų programos komitetas nubaudė docentę, inicijavęs anoniminius studentų skundus Universiteto Centrinei akademinės etikos komisijai. Konstitucijos 25 straipsnis skelbia, kad “žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti“. Tačiau konstatuojame faktą, kad aukščiausios valdžios institucijos su tyliu pritarimu laimina panašias diskriminavimo ir persekiojimo už pažiūras iniciatyvas – iki šiol nei Lietuvos Respublikos Prezidentas, nei Seimas nėra sudarę komisijų rezonansiniams piliečių persekiojimo už pažiūras ir įsitikinimus faktams ištirti.

Konferencijos-diskusijos „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ dalyviai,  išklausę pranešimus apie Lietuvos Respublikos piliečių persekiojimą už kritiką,  grėsmes valstybinei kalbai ir jos konstituciniam statusui, kreipiasi  į  Lietuvos Respublikos Seimą, siūlydami ir reikalaudami:

1. Imtis neatidėliotinų politinių ir teisinių veiksmų sustabdyti kitaminčių persekiojimui Lietuvoje, įkurti nuolat veikiančią Komisiją, kuri nagrinėtų ir tirtų persekiojimą už pažiūras bei įsitikinimus patyrusių piliečių pareiškimams ir skundus.
2. Visomis priemonėmis stabdyti kėsinimąsi į konstitucinius lietuvių kalbos pamatus, kai ignoruojant Konstitucinio Teismo sprendimus, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimus įteisinus lietuvių kalbos abėcėlėje svetimas tris raides X, W, Q, toliau mėginama liberalizuoti vardų, pavardžių rašybą, Seime teikiami projektai įteisinti diakritinius ženklus, kurių yra per 100.
3. Atmesti valdančiosios daugumos Seimo narių grupės įregistruotą LR valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektą Nr. XIVP-880 (2), kaip prieštaraujantį konstituciniam lietuvių kalbos valstybiniam statusui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje, nes jame yra siūlomas lietuvių kalbos išvalstybinimas (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Valstybinės kalbos inspekcijos naikinimas, atsakomybės už įstatymo pažeidimus panaikinimas ir kt.).
4. Pritarti po pateikimo ir svarstyti daugumos Seimo frakcijų įregistruotą  alternatyvų valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektą Nr. XIVP-2687, nes jame yra sistemingai išdėstyti valstybinės kalbos reguliavimo pagrindai, apimantys visas viešo Lietuvos gyvenimo sritis – valstybinės kalbos norminimo ir priežiūros institucijų sudarymo, jų funkcijų pareigų bei teisių ir atsakomybės nustatymą už įstatymų pažeidimus, taip pat lietuvių kalbos puoselėjimo, viešojo administravimo, mokslo, švietimo ir kitas sritis
5. Iš esmės susirūpinti valstybine lietuvių kalbos politika, o siekį liberalizuoti  pavardžių sudarymo taisykles vertinti tik atsižvelgiant į objektyvų reikalingumą, lietuvių kalbos gramatikos taisykles, lietuviškų moterų pavardžių sudarymo nuostatas, valstybinės – lietuvių – kalbos konstitucinį statusą, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimus, ne tik argumentuojant  tariamomis žmogaus teisėmis, pamirštant, jog žmonių santykiai visuomenėje ir valstybėje yra grindžiami ne tik teisėmis, bet ir pareigomis vieni kitiems ir Valstybei.
6. Paraginti Ekonomikos ir inovacijų ministeriją  finansuoti lietuvių kalbos skaitmenizavimo projektus, pareikalauti  nedelsiant imti naudoti pagal paskirtį 35 milijonus eurų Europos Komisijos skirtų su lietuvių kalba susijusiems dirbtinio intelekto (DI) sprendimams sukurti.

Konferencijos-diskusijos „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ dalyviu vardu,

    Konferencijos pirmininkas, savaitraščio ŠIANDIEN vyr. redaktorius Gintautas Kniukšta