Laikraštis ŠIANDIEN. Ekologinis ūkininkavimas: sąmoningas pasirinkimas ir neišnaudotos galimybės Redaktorius rekomenduoja Savaitė Verslas 2020-01-222020-01-23 Romaldas ABUGELIS, laikraštis ŠIANDIEN Romaldas Abugelis. Ekologinis ūkininkavimas sparčiai plinta visuose kontinentuose. Prieš du dešimtmečius tokius pasėlius augino mažiau nei 80, o dabar – jau daugiau kaip 180 valstybių. Taip ūkininkaujančių skaičius per minėtą laikotarpį ūgtelėjo net 15 kartų ir pasaulyje jau siekia tris milijonus! Sąmoningas pasirinkimas būti dermėje su gamta Ekologinis ūkininkavimas – sąmoningas, atsakingas ir labai vertybiškas pasirinkimas būti harmonijoje su gamta ir siekti naudos visuomenei. Visų pirma, tai aplinkos taršos mažinimas, kas ypač svarbu dabar, kai chemija braunasi į visas mūsų gyvenimo sritis. Ekologinis ūkininkavimas yra naudingų žinių šaltinis tiek ūkininkaujantiems įprastai, tiek ir apskritai visuomenei. Gintauto Kniukštos nuotr. Biologinės įvairovės išsaugojimas irgi yra svarbus faktorius klimato krizės akivaizdoje. Kaip ir dirvožemio apsauga, nes jį nualinti galima greitai, o atstatymui reikia laiko, lėšų ir kantrybės. Ekologiški produktai neabejotinai geras vartotojų pasirinkimas tausojant gamtą ir savo sveikatą. Jie be GMO, be sintetinių maisto priedų ir užauginti be chemikalų. Beje, ir patys tokių produktų augintojai, jų šeimos nariai dirba ir gyvena sveikesnėje aplinkoje. Toks ūkininkavimas yra taip pat svarbus regioninės plėtros atžvilgiu. Juk ekologinių ūkių plėtra būdinga mažiau derlingose žemėse, vietovėse su gamtinėmis ir kitokiomis kliūtimis. Šis verslas gali puikiai gyvuoti dermėje su kaimo turizmu. Esant didžiulei ir vis augančiai ekologiškų produktų paklausai pasaulyje, tokie ūkiai gali atnešti svarios naudos ir šalies ekonomikai iš eksporto. Be to, ekologinis ūkininkavimas yra naudingų žinių šaltinis tiek ūkininkaujantiems įprastai, tiek ir apskritai visuomenei. Lietuva galimybėmis kol kas nepasinaudojo Lietuva kol kas negali pasigirti rezultatais šioje srityje. Pagal ekologiškus pasėlius bendrame žemės ūkio naudmenų plote (8 proc.) esame tik vidutiniokai Europos Sąjungoje (ES). Kaimynai estai ir latviai pagal šį rodiklį jau senokai įsitvirtinę pirmame ne tik Europos, bet ir pasaulio šalių dešimtuke. Ekoagros vadovė Virginija Lukšienė. Gintauto Kniukštos nuotrauka . Mes turime apie 2,5 tūkst. sertifikuotų ūkio subjektų, kurie naudoja daugiau kaip 240 tūkst. hektarų. Daugiau kaip vienas tūkstantis ūkio subjektų laiko įvairius ekologiškai auginamus gyvūnus. Deja, ekologiškai ūkininkaujančiųjų skaičiaus metai iš metų mažėja. Mūsų ekologinio ūkininkavimo stagnacijos priežasčių yra daug. Viena svarbiausių – plėtros strategijos nebuvimas. Keletą metų apskritai nebuvo patvirtinta jokia tokio ūkininkavimo vystymo programa ar priemonių planas. Gal buvo siekiama tiesiog numarinti šią perspektyvią ūkininkavimo kryptį? Ekologiškų produktų paklausa pasaulyje didžiulė ir nuolat auganti. Lietuvai įstojus į ES kurį laiką buvo orientuojamasi ne į galutinį ekologišką produktą, bet tik į plotą, už kurį buvo mokamos solidžios išmokos. Taip buvo sukompromituota pati ekologinio ūkininkavimo idėja. Be to, dar keletą metų buvo klaidinami vartotojai, manipuliuojant Išskirtinės kokybės produktų pavadinimu. Tik po didelių Seimo Kaimo reikalų komiteto pastangų šis pavadinimas buvo pakeistas. Daug ką imtis šio garbingo verslo atbaido griežtos, painios ir nuolat besikeičiančios taisyklės, Ekoagros darbuotojų neatidumas savo klientams. Svarbiausia – orientuotis į galutinę produkciją Dabar yra geras laikas imtis konkrečių veiksmų, nes tobulinama 2021 – 2030 m. Nacionalinė pažangos programa, jau pradėtas rengti ir strateginis dokumentas dėl ES paramos naudojimo naujuoju finansiniu laikotarpiu, kuris prasidės 2021 metais. Svarbiausia – orientuotis į galutinį rezultątą, į ekologišką produktą. Tam turi būti panaudoti visi galimi ES ir valstybės pramos svertai. Lietuvos biodinaminės žemdirbystės ir perdirbimo asociacijos „Biodinamika Lt“ prezidentė Rasa Čirienė. ir ūkininkas Marijus Čekavičius. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Turi atsirasti nuolatinis dalykiškas bendradarbiavimas tarp įvairių valdžios institucijų. Čia gražiu pavyzdžiu gali būti Ukmergės rajono savivaldybės, vietos verslininkų – ūkininkų ir Žemės ūkio ministerijos bendradarbiavimas, aprūpinant kai kuriuos Ukmergės darželius ekologiškais produktais. Kauno rajono ūkininkas Nikolajus Dubnikovas. Gintauto Kniukštos nuotrauka. O juk tiekti tokius produktus galima ne tik į darželius, bet ir į mokyklas, ligonines…Tereikia daugiau pastangų organizuojant viešuosius pirkimus ir ūkininkų kooperavimosi siekiant užtikrinti ekologiškų produktų įvairovę ir mastą. Paklausos didėjimas vidaus rinkoje skatins gamybos plėtrą, o tai savo ruožtu bus žingsnis ir link kai kurių produktų eksporto augimo. Ekologija gerintų šalies įvaizdį Tinkamai išplėtojus ekologinio maisto ūkio grandinės infrastruktūrą, gerokai padidinus šių produktų gamybą, perdirbimą vietoje ir eksportą, kur kas patrauklesnis būtų ir Lietuvos įvaizdis. Jau ir dabar užsieniečius žavi smaragdiniai mūsų kloniai ir kalvos, skaidrūs ežerai, plati miškų žaluma. Juos maloniai nuteikia ir miestų, ypač Vilniaus, parkai ir kiti želdynai. Galime didžiuotis ir vienu švariausių pasaulyje geriamuoju vandeniu, natūralaus maisto tradicijomis. Tad galėtume drąsiai žengti link įvaizdžio „Žalia Lietuva“. Žalia spalva simbolizuoja jaunystę, sveikatą, augimą, atsinaujinimą, viltį, džiaugsmą ir laisvę… Ši senovės dievų spalva puikuojasi ir mūsų trispalvėje. Parengta pagal laikraštį ŠIANDIEN> Share on Facebook Share Share on TwitterTweet Share on Pinterest Share Share on LinkedIn Share Share on Digg Share
