Laikraštis ŠIANDIEN. Ežeringiausias Lietuvos kraštas nusipelnė kurorto vardo Pradžia Interviu Redaktorius rekomenduoja Šiandien Verslas 2020-09-052020-09-05 www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN Zarasų miestas išsidėstęs ežerų apsuptoje kalvotoje vietoje, pasižymi labai vaizdingu kraštovaizdžiu, sutvarkyta rekreacine aplinka ir sveikatai palankiu mikroklimatu. Kurortinio bei aktyvaus poilsio paslaugos ežeringiausiame Lietuvos krašte kasmet vis labiau populiarėja. Zarasų kraštas gali pasiūlyti puikiai išvystytą šeimyninio turizmo infrastruktūrą. Rajone yra ne tik įvairiausias paslaugas siūlančių kaimo turizmo sodybų, bet ir galimybės paragauti vietos kulinarinio ir tautinio paveldo produktų. Ežeringiausiame Lietuvos krašte, tikrame žvejų rojuje, išvystyta žvejybos infrastruktūra, lankymui pritaikyti unikalūs Lietuvos paveldo objektai. Zarasų savivaldybės meras Nikolajus Gusevas. Gintauto Kniukštos nuotrauka. „Turime puikią gamtą, kviečiu visus aplankyti žavų Zarasų kraštą, užtikrinu, tikrai nuostabiai praleisite laisvalaikį, atvykite pagrybauti, uogauti, žuvauti, mėgautis vandens procedūromis“,- pokalbyje su laikraščio ŠIANDIEN korespondentu pabrėžė Zarasų savivaldybės meras Nikolajus GUSEVAS. *** Gerbiamas mere, Zarasų krašte daug patrauklių vietų poilsiui, tačiau atvykstantiems vien gamtos neužtenka. Buvo ne vienas bandymas statyti SPA, viešbučius, kokia situacija šiandien? Verslininkai darė analitines studijas. Zarasai privalo turėti gerą viešbutį, be jo turistų nedaugės, žmonėms reikia aukšto lygio paslaugų. Žinoma, labai daug ką lemia sezoniškumas. Šiandien turime kelis projektus, viešbutis tikrai atsipirktų, juk čia vyksta ir roko festivaliai, ir kiti renginiai. Per tokius sambūrius sumanūs verslininkai gali nesunkiai susirinkti ir visą metų biudžetą, bet to, žiemą daug ką galima nuveikti mūsų krašte. Planuojame įveiklinti aedromą. Čia galės leistis ir kiltis mažieji lėktuvai, atvykstančių turistų laukia daug pramogų. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Dusetose bus gerinama ežero pakrantės infrastruktūra, vyksta Antazavės dvaro rekonstrukcija, mūsų kraštu domisi norvegų verslininkai, sulauksime nemažai investicijų. Todėl ypač svarbu, kad Zarasai taptų kurortu, miestui toks statusas labai reikalingas Zarasai – atokus rajonas, ar sulaukiate Vyriausybės išskirtinės paramos? Labai norėčiau, kad Seimas, Vyriausybė į regionus žiūrėtų kitaip, būtų premjerų darbų tęstinumas, nes turizmo sektorių vystyti tikrai nėra lengva. Pavyzdžiui, ankstesnės Vyriausybės buvo nutarusios Zarasuose nutiesti aplinkkelį, tačiau atvažiavo Seimo pirmininkas V. Pranskietis ir pareiškė, kam, girdi, zarasiškiams tas aplinkkelis. Darbai sustojo, rinkome žmonių parašus, vežėme juos premjerui S. Skverneliui. Valstybėje, kuri vienodai rūpinasi visais savo piliečiais, taip neturėtų būti. 2011 m. Zarasuose atidarytas apžvalgos ratas – analogo Lietuvoje neturintis architektūros statinys. 1,4 km. ilgio Zaraso ežero pakrantė jungia apžvalgos ratą ir Zaraso ežero Didžiąją salą. Svečius džiugina pakrantėje įrengtas fontanas, pantoniniai lieptai, valčių nuomos punktas, žaidimų aikštelė vaikams… Zarasų savivaldybės meras Nikolajus Gusevas. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Zaraso ežero sala ir naujoji jos infrastruktūra tiesiog idealiai tinka vandenlenčių parkui. Ši vandens pramoga Zarasuose itin sparčiai populiarėja. Saloje atidarytas didžiulis vandenlenčių ir vandens slidžių lynų parkas, kuris tapo labai dideliu paskatinimu domėtis unikaliu vandenlenčių ir vandens slidžių sportu. Man, rajono merui, ypač smagu, kad Zarasų kraštas pritraukia vis daug svečių, kurie nori ne tik ilsėtis, bet ir čia dirbti. Zarasų rajonas yra ne tik vienas iš daugiausiai ežerų turinčių rajonų Lietuvoje. Kaimo turizmas – viena populiariausių veiklų, apie 50 sodybų šeimininkų siūlo poilsį prie gražiausių vandens telkinių, įspūdingame Aukštaitijos kraštovaizdyje. Mūsų kraštas lankytojus žavi ne tik savo vandenimis, bet ir vaizdinga bei unikalia gamta. Zarasų rajono meras Nikolajus Gusevas siūlo aplankyti: Antazavės dvaras Antazavės dvaras stovi ant Zalvės ežero kranto, Zarasų rajone. Dvarą XVIII a. viduryje ėmėsi statyti Liudvikas Pliateris – Dusetų ir Antazavės žemių savininkų Pliaterių sūnus. Trijų aukštų baltus dvaro rūmus puošė Pliaterių herbas, iš akmenų buvo sumūrytas svirnas, tvartai, rūsys ir kiti ūkiniai pastatai. Šiandien buvusiame Antazavės dvare įkurtas muziejus . Muziejuje eksponuojama archyvinė ir memuarinė medžiaga apie Antazavės krašto, dvaro, bažnyčios ir parapijos istoriją, surinkta išsami medžiaga apie grafus Pliaterius, jų dinastiją ir įžymius kraštiečius. Redakcijos archyvo nuotrauka Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia Zarasai 1387–1795 m. buvo Vilniaus vyskupo valda. 1508 m. minima bažnyčia. 1702 m. sudegė klebonija su bažnyčios archyvu. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. Sena medinė bažnyčia buvo begriūvanti, todėl 1837 m. joje uždraustos pamaldos. Pastatyta laikina stoginė buvo neišvaizdi. Vyskupas Motiejus Valančius 1851 m. įsakė ją nugriauti ir pastatyti kitą laikiną bažnyčią. Upytės apskrities matininkas Fiodorovas 1837 m. parengė mūrinės bažnyčios projektą, bet jį reikėjo perdaryti. Caras jo vardu pavadinto apskrities miesto (Zarasai 1836–1918 m. oficialiai vadinti Novoaleksandrovsku) bažnyčios statybai leido skirti paskolą. 1862 m. bažnyčia pastatyta. Už palankumą 1863 m. sukilėliams klebonai J. Narkevičius ir Mykolas Skorupskis (pastarasis bažnyčioje panaikino lietuviškas giesmes ir lietuviškus pamokslus) ištremti į Sibirą. Klebonas kanauninkas Juozas Mazūras 1935 m. bažnyčią suremontavo ir nudažė. 1941 m. birželio 24 d. raudonarmiečiai apšaudė bažnyčią ir sužalojo jos bokštą. Klebonas Stasys Baltrimas suimtas ir išvežtas; dingo be žinios. 1941–1945 m. klebonavęs Jonas Nagulevičius (1900–1992) suremontavo bažnyčią, atstatė. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Zarasų apžvalgos ratas 2011 m. Zarasuose atidarytas apžvalgos ratas – analogo Lietuvoje neturintis architektūros statinys. 1,4 km. ilgio Zaraso ežero pakrantė jungia apžvalgos ratą ir Zaraso ežero Didžiąją salą. Nuo unikalaus Lietuvoje statinio virš Zaraso ežero atsiveria įspūdinga ežero panorama. Apžvalgos rato aukštis siekia 17 metrų, skersmuo – 34 metrus. Nuo apžvalgos rato galima nusileisti iki ežero pakrantės. Pakrantę juosiančiu 1,5 km ilgio pasivaikščiojimo taku, pakeliui grožėdamiesi skulptūromis, pasieksite Didžiąją salą. Didžioji sala, užimanti net 44 hektarus, yra viena didžiausių Lietuvos salų. Tai išskirtinių renginių ir festivalių rengimo vieta, patraukli aktyvaus poilsio mėgėjams. Joje sutvarkyta poilsio infrastruktūra ir įrengta ilgiausia Baltijos valstybėse vandenlenčių trasa bei batutų parkas. Kultūros centras Dusetų dailės galerija. Kultūros centre Dusetų dailės galerijoje organizuojamos dailės ir fotografijos parodos, plenerai, simpoziumai, leidžiami informaciniai leidiniai, meno albumai. Čia rengiami klasikinės ir populiariosios muzikos koncertai, kūrybos vakarai, rodomi kino filmai, spektakliai. Ypač populiarios Dusetų krašto dailininkų parodos. Tiltiškių vandens malūnas – muziejus Kadaise Tiltiškių vandens malūne srauni Šventoji suko girnas, malė miltus, pjovė lentas. Čia įsižiebė ir pirmoji elektros lemputė Zarasų krašte, tai buvo malūnas, gaminęs elektros energiją. Nenuostabu, kad čia anksčiau veikė energetikos muziejus. Šiandien į šį gražų vandens malūną vertėtų užsukti ir dėl čia įsikūrusio radijų muziejaus. Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia yra 72 m., aukščiausia akmeninė bažnyčia Lietuvoje, turinti neogotikos bruožų. Ji užburia savo didingumu ir masyvumu. Stelmužės ąžuolas – Lietuvos gamtos paminklas, vienas seniausių ąžuolų Europoje, o Lietuvoje pats seniausias ir storiausias medis. Spėjama, kad jo amžius yra per 1500 metų. Share on Facebook Share Share on TwitterTweet Share on Pinterest Share Share on LinkedIn Share Share on Digg Share
