Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Laikraštis ŠIANDIEN. Lietuviškų gaminių į Kiniją beveik nebevežama

Laikraštis ŠIANDIEN. Lietuviškų gaminių į Kiniją beveik nebevežama

Romaldas ABUGELIS, ŠIANDIEN apžvalgininkas

“Lietuvoje beveik nėra įmonių, kurių importo arba eksporto dalis su Kinija sudaro bent 25 proc. viso įmonės importo arba eksporto, ko reikalaujama, norint gauti finansinę paramą. Mūsų šalies verslas toliau patiria finansinę įtampą, kadangi Kinija sugriežtino importo reikalavimus ir dabar už kinišką produkciją iš anksto reikalauja susimokėti visą kainą.

Kada buvo normali prekyba, pati Kinija, skatindama eksportą, apdrausdavo savo įmones ir paprastai reikėdavo 15-20 proc. išankstinio mokėjimo. Dabar reikalauja mokėti 100 proc. Tai atima daug pinigų ir visuomet egzistuoja rizika“. – sako Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius.

Anot jo,  kinišką produkciją perkančio Lietuvos įmonės ne visuomet turi garantijas, jog gaus iš tiekėjų užsakytas ir visiškai apmokėtas prekes, o lietuviškų gaminių į Kiniją beveik nebevežama

 Vis tik  Lietuvos verslo atstovai nenuleidžia rankų, yra aktyvūs ir veikia susibūrę į savo interesus atstovaujančias organizacijas. Didžiausios iš jų – Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Verslo darbdavių konfederacija, Pramonininkų konfederacija, Verslo konfederacija/ICC Lietuva, Smulkių ir vidutinių verslo įmonių asociacija. Jos svariai prisideda prie mūsų šalies ekonominės ir socialinės pažangos.

 Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius: versle ir kuklumas yra vertybė. Redakcijos archyvo nuotrauka.

„ŠIANDIEN“ kalbina  Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentą Rimą VARKULEVIČIŲ.

***

Gerbiamas Rimai, vos tik Jus išrinko prezidentu, netrukus prasidėjo COVID-19 pandemija, tenka dirbti ir karo Ukrainoje poveikyje. Kaip pavyksta sustyguoti darbus tokiomis neįprastomis ir itin sudėtingomis sąlygomis?

Dirbame intensyviau, su didesne kolegų įtrauktimi. Dažnai tenka koordinuoti ir prisiimti „stresinį“ pasiūlymo ar idėjos perteikimą raštu ar žodžiu. TV, radijo laidose ar kitose žiniasklaidos priemonėse.

Būčiau neteisus sakydamas, kad valdžia nesupranta keliamų klausimų svarbumo. Paprastai įgyvendinimas užtrunka dėl „genetinio“ biurokratizmo, laikinų nekompetencijų ar investicinių lėšų stygiaus. Bet pandemija parodė, kad pinigų yra, tik sprendimus priimame ir projektus įsisaviname dažnokai be kaštų ir naudos tinkamo įvertinimo.

Pastaraisiais metais įvykę įvairios krizės atvėrė tarptautinių tiekimo grandinių ir kitas globalios ekonomikos silpnąsias puses. Ar tai paskatino mūsų šalies verslą daugiau dėmesio skirti vietinės gamybos ir paslaugų plėtrai, regioniniam bendradarbiavimui?

Lietuvos verslas didžiąja dalimi orientuotas į  eksportą. Ir tai daroma labai lanksčiai.  Sunkiau smulkiajam ir vidutiniam verslui, agrosektoriui. Tačiau ir pastarųjų stabilumo pažeidžiamumas būna laikinas, kol nenusistovi kainų dinamika. Turiu galvoje energetiką, žaliavas,  transportą. Dabar dar iškyla ir darbo jėgos trūkumas.

 Žinoma, labai svarbus yra ir verslo finansavimo klausimas. Ypač kriziniu laikotarpiu, kai finansų institucijos nenori ir negali rizikuoti, o valdžia vangiai teikia garantijas.

Kiekvieno susitikimo metu su valdžia tai siūlome daryti, kurti paskatas užsienio investicijoms. Tokiuose sektoriuose kaip biochemija, farmacija, inžinerinė pramonė per pastarąjį dešimtmetį jos pasistūmėjo, todėl juose tampame ir svarbesni. 

Regioninis bendradarbiavimas svarbus politinio ir ekonominio saugumo prasme: energetika, transportas, aplinkosauga – tai sektoriai, kuriuos reikia pastoviai plėtoti, kad vystytųsi visas verslas. Nuo to būsime patrauklesni visam pasauliui  ne tik turizmo prasme.

Jūs vadovaujate didžiausiai ir stipriausiai verslo savivaldai Lietuvoje. Ar sunku buvo priimti šį iššūkį ?

Versle ir kuklumas yra vertybė. Tiesiog kai kur esame  pranašesni nei kolegos iš giminingų organizacijų. Ypač regionuose, nes čia mūsų penki branduoliai – Rūmai ir dar devyniolika atstovybių. Taigi, geografiškai apimame visą Lietuvą, turime glaudžius ryšius su vietos savivalda ir jos organizacijomis.

Čia vėlgi verslo aksioma – esi stiprus ten, kur stovi. Tačiau noriu paminėti, kad bendrystė su partneriais – Pramonininkų konfederacija, Darbdavių konfederacija ir Investuotojų forumu yra svarbi ir, sakyčiau, aktyvi. Tai sąlygoja socialinio dialogo su valdžia būtinybė. Drauge siekiame tvarios valstybės ekonominės plėtros. 

Prieš du su puse metų buvau išrinktas Asociacijos prezidentu. Nei džiaugiuosi, nei didžiuojuosi. Tai tęstinė mano veikla, kurios turiu per gyvenimą pakankamai daug. Tai neatlygintina veikla – savotiška duoklė visuomenei, kurioje gyveni ir tobulėji. Būti kur nors, reiškia nebūti niekur.

Socialine partneryste galima pasiekti labai daug. Tam, kad būtų priimti reikalingi sprendimai,   reikalingas pasitikėjimas. Daugiau bendrystės ir pasitikėjimo – daugiau ir pažangos.

Darbui tokiose atsakingose pareigose būtinas solidus žinių, informacijos ir patirties bagažas. Kur jų sėmėtės ir semiatės ?

Žinių per darbinę ir visuomeninę veiklą prikaupta daug. Be to, pastoviai tobulėjame, aktyviai domintis. O ir nepriklausomos Lietuvos periodas, ypač pradžioje leido papildomai pasimokyti, paklausyti garsių politikų ir mokslininkų paskaitų.

Domėjimasis naujovėmis yra turbūt mano charakterio bruožas, kuris užtikrina ir naujų idėjų atsiradimą. Bet visada svarbiausia – darbas komandoje. Profesionaliai komandai visada sekasi, ji pasiekia rezultatus net ir ginčų lydima. 

Asociacija jungia skirtingo stiprumo regioninius Rūmus. Kokias matote galimybes švelninti atskirų  regionų ekonominio išsivystymo skirtumus, kad Vilniaus regiono dominavimas nebūtų toks ryškus ?

Manau, kad tarp regionų visada buvo ir bus skirtumai, nes skirtinga istorinė, kultūrinė raida, net ir gamtinės sąlygos. Todėl viską išplėtoti darniai ir subalansuotai tiesiog nėra sąlygų. Tačiau visi be išimties regionai verslui patrauklūs: kai kur agrosektoriui, kitur transportui ir energetikai, dar kitur pramonei ir logistikai. Tiesa, visur reikalinga sveikatos ir švietimo infrastruktūra. Žmogus namie turi jaustis patogiai! O šiaip Prekybos, pramonės ir amatų rūmai vienodai veiklūs ir jungia aktyviausius verslo bendruomenės narius.

Vilnius yra sostinė, čia turime sprendimų priėmėjus – vykdomąją valdžią ir įstatymų leidėjus, kontrolės institucijas ir dar daugelį kitų svarbių valstybės funkcionavimui institucijų.  Taip pat mokslo ir studijų institucijos pritraukia tūkstančius žmonių. Todėl čia ir yra natūrali trauka. Juk nekaltiname Palangos ar Druskininkų, kad jie vasaros periodu sutraukia daugiausia poilsiautojų.

Kokie santykiai klostosi su įvairiomis valstybės, valdžios ir valdymo institucijomis? Ar visada pavyksta rasti sutarimą dėl palankesnės aplinkos verslo plėtrai, eksportui, investicijoms, valstybės gerovei? 

Santykiai su valdžia dalykiški ir konstruktyvūs. Niekada nebuvau iš tų, kurie ją kritikuoja. Tik kartais norisi pasakyti, kad valdžia nuo Dievo. Tad skausmingi visuomenei sprendimai matyt gimsta už nuodėmes (šypsosi). Yra sričių, kuriose norisi dar didesnio efektyvumo: mokesčių politika, migracijos klausimai, regioninė politika…

Norisi ir didesnio pasitikėjimo verslu. Dažnai net ir užsienio valstybių pozityvios praktikos pavyzdžiai nepadeda. Ir nieko nuostabaus, juk valdžioje nedirba patys gabiausi, kompetentingiausi specialistai.

Geriausi  patenka į aukščiausius postus, o sprendimų vykdymas dažnai priklauso nuo žemesnių grandžių. Tačiau net politikų „patobulintas“ lobistinės veiklos įstatymas verčia nenuleisti rankų ir tęsti veiklą.

Vakarų pasaulyje įprasta esminius visuomeninio gyvenimo klausimus spręsti trišalėse – valdžios, verslo ir profsąjungų – derybose. Kodėl, Jūsų nuomone, pas mus tokia silpna profsąjungų derybinė galia?

Norėtųsi daugiau trišališkumo, ne tik darbo santykiuose. Bet ir sveikatos apsaugoje, švietime, net užsienio politikoje. Ypač strateginę reikšmę turinčių projektų formavime, įgyvendinime ir vertinime.

Norėtųsi, kad  jau greitu laiku tai būtų daroma. Deja, pas mus profsąjungos nėra skaitlingos, todėl finansiškai ir kitais atžvilgiais silpnos. 

Turite gražią skatinimo ir apdovanojimų tradiciją. Kuo ji Jūsų vadovaujamai Asociacijai tokia svarbi ir puoselėtina? 

Taip, Asociacija ir atskiri Prekybos, pramonės ir amatų rūmai turi iš tiesų svarbių verslo atstovų veiklą įvertinančių apdovanojimų: Darbo žvaigždę (dar ikikarinės Lietuvos įsteigtą apdovanojimą), Lietuvos eksporto prizą, Lietuvos metų verslininkės ženklą, Padėkos ženklą.

Tai reikšmingi apdovanojimai, kurie ne tik puošia įmonių stendus, bet yra naudingi ir verslo konkurencingumui patvirtinti.

Darbai darbais, o kaip gi Asociacijos vadovas leidžia laisvalaikį?

Pandemija ir užimtumas trukdo laisvalaikiui, bet dėl to nė kiek nesigailiu. Žinoma, visada smagu pakeliauti, susitikti su draugais Lietuvoje ir užsienyje, tobulėti naujo pažinimo dėka.

 Laisvalaikį derinu su gyvenimo kokybe, kuri turi būtinas sudedamąsias dalis: sveikatą, kompetenciją, pinigus, buities saugumą ir lygias teises (laisvę).

                     

Parašykite komentarą

Top