www.siandien.info; laikraštis ŠIANDIEN

LR Vyriausybė Lietuvos paukštininkystės sektoriaus pagalbos šauksmo dėl išaugusių energetikos kaštų taip ir neišgirdo – lietuviška paukštiena ir kiaušiniai taps prabangos preke. Rytoj, antradienį, spalio 18 dieną, 10.00 val., Lietuvos paukštininkystės asociacija rengia spaudos konferenciją, kurios metu bus aptarti šie klausimai:
LR Vyriausybė pristatė 2,5 mlrd. eurų pagalbos priemonių paketą verslui. Atkreiptinas dėmesys, kad dauguma sumų yra deklaratyvios, neatitinkančios realaus šios žiemos verslų poreikio. Skaičiai pateikti siekiant padaryti įspūdį, o ne suteikti realią pagalbą. Didžioji dalis sumų (bent 1,2 mlrd.) nėra tikrieji valstybės kaštai.

Tuo tarpu Lietuvos paukštininkystės sektoriaus pagalbos šauksmo dėl išaugusių energetikos kaštų LR Vyriausybė taip ir neišgirdo – pateiktame pagalbos priemonių pakete numatytas tik dalinis elektros kainos kompensavimas. Elektra sudaro tik 1/6 energetikos kaštų mėsinėje paukštininkystėje.
Valstybė yra antras didžiausias naudos gavėjas, po prekybos tinklų, dėl maisto prekių PVM antkainio augimo esant infliacijai. PVM antkainis kilogramui viščiuko broilerio yra beveik 7 kartus didesnis nei gamintojo antkainis ir per pastaruosius du metus išaugo net 48 proc., kai tuo tarpu gamintojo antkainis mažėjo 20 proc.
LPA nariams nesuprantamas cinizmas, norint palikti sektorių skursti. Jau daugiau nei pusę metų prašome įtraukti kompensacinės priemonės 10 kartų pabrangusioms dujoms, kurių vartojimo negalime sumažinti, dėl paukščių auginimo technologijų specifikos. Paukštininkystės verslas neturi jokių galimybių savarankiškai amortizuoti šį dujų kainų pokytį, kaip ir negali užsidaryti žiemai.
Apie 30 mln. eurų plane numatytos paramos planuojama skirti Lietuvai visiškai nebūdingiems verslams – metalų rūdų kasybai, kokso gamyba ar pagrindinių metalų gamybai. Nueita klaidingu keliu skiriant paramą Europos Komisijos Karo komunikate įvardintiems sektoriams, bet visiškai neatsižvelgta į Lietuvos verslo poreikius.
Lietuvos paukštininkystės asociacija skubiai prašo LR Vyriausybės numatyti priemones kompensuoti dujų kainų kilimą, paremti suskystintų dujų (jos gaminamos Lietuvoje) sistemų įrengimą paukštininkystės įmonėse, taip sumažinant priklausomybę nuo brangių importuojamų dujų.
Spaudos konferencijoje dalyvaus:
Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas; Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų direktorius, Lietuvos paukštininkystės asociacijos Tarybos narys Darius Gudačiauskas, ūkininkas, smulkus broilerių augintojas iš Prienų rajono, Giedrius Baranauskas, ūkininkas, smulkus broilerių augintojas iš Kaišiadorių rajono, Ritutis Tamošiūnas.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis KAUZONAS atsako į ŠIANDIEN klausimus  

Gerbiamas direktoriau, pastaruoju metu Lietuvos verslas garsiai kalba apie nepakeliamą didelių mokesčių naštą. Jūs jau visą mėnesį skambinate pavojaus varpais,  ar kas nors išgirdo Jus, ar prabudo ministerijos po vasaros miego, ar parengta nors viena paramos schema dėl išaugusių energetikos kaštų?

Deja, kol kas nėra jokio aiškaus Ministrų kabineto plano, kaip bus gelbėjamas paukščių ūkis. Jiems kas mėnesį reikėtų apie 5 miljonų eurų valstybės paramos, deja, jei nesulauksime valstybės pagalbos , ši žiema bus kritinė – paukštininkystės atstovai, negalėdami sumokėti milijoninių sąskaitų bus priversti užrakinti tuščių paukštidžių duris.

Tiek mėsinių viščiukų broilerių auginimu, tiek kiaušinių gamyba užsiimantys ūkininkai sako, kad be valstybės įsikišimo ir skubios paramos, šis, nacionalinės svarbos Lietuvos žemės ūkio sektorius, neatsilaikys prieš žvėriškas sąskaitas už energetiką.

Vadinasi, Lietuvai gresia netekti galimybės apsirūpinti aukščiausios kokybės vietiniais maisto produktais?

Lietuvai  paukštininkystės sektorius labai svarbus – per metus  pagaminama 880 mln. kiaušinių ir per 120 tūkst. tonų paukštienos – daugiau nei bet kurios kitos rūšies mėsos.

Paukštininkystės sektoriaus  įmonėse dirba virš 3 tūkstančių darbuotojų, kas metus išmokama apie 45-57 mln. eur darbo užmokesčio, nuo 14 iki 20 mln. eur mokesčių į valstybės biudžetą.

Deja, prognozuojama, kad lyginant su 2020 metais, dujų kainos  išaugs beveik 10 kartų, o elektros kainos šoktelėjo trimis ir daugiau kartų. Ne mažiau įtakos turi ir smarkiai pabrangę pašarai, tad paukštininkystė gali ir nesulaukti jau sekančių metų.

Visos pastangos susėsti su valdančiaisiais ir ieškoti konstruktyvių sprendimų, iki šiol buvo bevaisės. Be minėtų energetinių sunkumų, sektorius susiduria su aibe kitų problemų – kiaušinių gamybos įmonės sprendžia investicinius iššūkius dėl naujų įsipareigojimų ES pereiti prie ant kraiko laikomų vištų auginimo.

Vidutinio ir stambaus dydžio paukštynams nenumatytos jokios paramos programos įsirengiant alternatyvius energijos šaltinius ir norint pakeisti importuojamas dujas kitais energijos šaltiniais.

Tai kokios paramos sulaukiate iš Žemės ūkio, kitų ministerijų ?

Kaip tik blogiausias šioje situacijoje yra Vyriausybės neveiksnumas – paukštininkystė, kaip Lietuvos žemės ūkio šaka, neegzistuoja ir jokia forma nėra įtraukta net Žemės ūkio ministerijos 2023-2027 strateginį planą.

Tai skandalingas, sisteminis Lietuvos paukštininkystės sektoriaus žlugdymas, o dėl Žemės ūkio ministerijos nustatytų reikalavimų paukštininkams nesuteikiama galimybė dalyvauti ministerijos  paramos programose paukštininkystės ūkių modernizavimui.

Tuo tarpu kaimyninės valstybės, pavyzdžiui, Lenkija, stambiausia paukštienos gamintoja ES, laikinai stabdė pridėtinės vertės mokesčio taikymą maisto produktams, dujoms, trąšoms. Taip pat mažino PVM tarifą degalams nuo 23 proc.  iki 8 proc. Dėl dotacijų Lenkijoje pagaminamos produkcijos savikaina yra žymiai mažesnė.

Tuo tarpu, mes, nesulaukdami deramo valdžios dėmesio, ai netenkame savo konkurencingumo rinkoje ir nebegalime kovoti su įvežama pigesne paukštiena.

Beje,  dalis Lietuvos paukščių augintojų paramos į valstybę kreipėsi dar 2020 metų pabaigoje, tačiau paramos nesulaukė valdžios atstovams motyvuojant paukštienos kainų augimu. Šiandien turime dar sunkesnę situaciją, kuomet nebegalime kelti kainų, todėl valstybės įsikišimas ir strateginis sektoriaus gelbėjimo planas yra tiesiog būtinas.

Kaip lietuviškos paukštininkystės sunaikinimas atsilieptų regionams?

Paukštininkystės sektoriuje darbuojasi apie 3000 žmonių. Mėsinė paukštininkystė koncentruojasi Lietuvos centre- arčiau stambiausių skerdyklų. Didžiausia koncentracija yra tarp Kaišiadorių ir Vilniaus- arčiau Kaišiadorių paukštyno ir Vilniaus paukštyno. Pastarajame darbuojasi beveik 2 tūkstančiai žmonių. Koks smūgis būtų valstybės biudžetui, jeigu ši minia papildytų bedarbių gretas, nesunku įsivaizduoti.

 Deja, dėl nepakankamo valdžios dėmesio, Kaišiadorių paukštyno skerdykla šiais metais buvo uždaryta. Žmonėms buvo sudarytos visos sąlygos tęsti darbą Vilniaus paukštyno skerdykloje ir perdirbimo ceche.

 Kažkas šia alternatyva pasinaudojo, kažkas pasirinko kitas. Aišku, tai buvo pakankamai didelis iššūkis Kaišiadorių miestui, kur daugiau nei 80 proc. Kaišiadorių paukštyno darbuotojų buvo vietiniai gyventojai. Reikia tikėtis kad panaši istorija nepasikartos su Vilniaus paukštynu – čia reikia skubios paramos kompensuojant išaugusius energetinius kaštus.

 Paskaičiavus pastarosios savaitės kainomis, dėl išaugusių dujų ir elektros kainų, Vilniaus paukštyno išlaidos per 12 mėnesių laikotarpį išaugtų apie 40 mln. eurų. Kompensuoti tokį išlaidų padidėjimą nėra jokių galimybių – paukštininkystės verslas paskutinius 2-3 metus buvo nuostolingas dėl COVID pandemijos, užsidarė eksporto rinkos, jau neskaitant grūdų kainų augimo beveik 2 kartus, ne mažiau augo ir importuojamų aminorūgščių kainos.

Kiaušinių sektoriuje, kuris kiek tolygiau išsidėstęs per Lietuvą geografiškai, situacija ne lengvesnė. Nors šis sektorius mažiau jautrus dujų kainų kilimui, elektros kainos augimas padidino energetines išlaidas dvigubai.

 Tuo pačiu metu kiaušinių gamintojai jaučia prekybos tinklų spaudimą nuo 2025 metų tiekti tik ant kraiko laikomų vištų kiaušinius. Šiuo metu tik iki 20 proc. kiaušinių atitinka šį reikalavimą. Kad pervesti dedekles į kraikinį laikymą, reiktų apie 60 mln eurų  investicijų- to sektorius irgi jokiais būdais  negali „pakelti“.

Iki šio laiko paukštininkystė, 2023-2027 metų laikotarpyje, nebuvo įtraukta  į jokias ekoschemas ministerijos programose. Parama pagal kaimo plėtros programas irgi minimali – skirta tik smulkiausiems ūkininkams.

Dėl savo konsolidacijos ir kelių paskutinių nuostolingų  metų, praktiškai ūkiai negali dalyvauti Paramos investicijų  į žemės ūkių valdas programose –  tam, pavyzdžiui,  skirta 9,2 mln eurų, o  paraiškų patekta tik už 233 tūkstančius.

Galime pasidžiaugti tik tuo, kad paskutinėmis dienomis prasidėjo produktyvesnės diskusijos su Žemės ūkio ministerija, bet iki  galutinių susitarimų dar toli.

 Ko šiandien prašote iš Žemės ūkio ministerijos, kokia pagalba įmonės reikalingiausia šiuo metu?

Be skubios pagalbos, apie kurią kalbėjau interviu pradžioje, yra visas sąrašas klausimų. Pavyzdžiui, įtraukti sektorių į eko ar analogiškas tiesioginės paramos schemas.

Peržiūrėti taikomas paramos programas, nes  jose  paukštininkystės įmonės  negali dalyvauti dėl, tarkime, realybės neatspindinčių gyvybingumo rodiklių (pelningumo ir skolos) reikalavimų, projektų vertinimo trukmės ilgumo.

Paukštininkystės įmonėms būtina  numatyti lengvatines paramas grūdų pašarams pirkimui – padėtų paskolos 6-9 mėnesiams su protingomis palūkanomis arba atitinkamos formos valstybės garantijos skolinantis komerciniuose bankuose.

Reikia pakeisti „Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą“, kad šviežią ir greitai gendantį produktą gaminantys turėtų didesnę derybinę galią ir būtų saugomi nuo grobuoniškų veiksmų.

Taip pat sureguliuoti santykius tarp prekybos tinklų ir tiekėjų – kad prekių tiekimo užsakymai nebūtų prekybos tinklų pateikiami be derinimo su tiekėjais.

Yra ir kitų klausimų, tačiau tegu nors sprendžia  šias problemas.

Iš MAISTO PRAMONEI ATSTOVAUJANČIŲ ASOCIACIJŲ

KREIPIMASIS Į ŠALIES VADOVUS

Lietuvoje energijos kainos yra aukščiausios ES ir šalies verslas patiria kelis kartus didesnius gamybai reikalingos energijos kaštus.

Maisto pramonės sukurta pridėtinė vertė (2020 m. duomenimis) siekia 1510,9 mln. eurų, sudaro 3,9 proc. BVP, joje veikia beveik tūkstantis įmonių, dirba apie 37 tūkst. darbuotojų, tačiau net ir po ilgų iki šiol vykusių diskusijų su politikais, maisto pramonė toliau paliekama dirbti neapibrėžtomis sąlygomis.  

Nuo 2020 metų elektra įmonėms pabrango 5-10 ir daugiau kartų, o dujos kai kurioms įmonėms net 20 kartų. Jei energijai imli įmonė prieš tris metus už elektrą sumokėdavo 120 tūkst. eurų per mėnesį, šiuo metu jai reikia sumokėti 600 tūkst. eurų. Už dujas atitinkamai – 2020 m. 60 tūkst. eurų, šiemet 1,2 mln. eurų už mėnesį.

Verslui tampa neįmanoma prognozuoti, kas vyks ateityje, kaip kis energijos kainos, kaip bus vykdomi įsipareigojimai, užtikrinamas sandorių vykdymas.

Kol ministerijos stumdo mus viena prie kitos, paramos verslui paketus skelbia ir didelės, ir mažos ES šalys. Be to, esame sudėtingos geopolitinės situacijos įkaitai, o maisto pramonė, kaip Lietuvos žemės ūkio šaka, neegzistuoja ir jai nepakankamai skiriama dėmesio Lietuvos kaimo ir žemės ūkio 2023-2027 strateginiame plane.

Didėjant dešimtis procentų savikainai bei įsisukant infliacijos karuselei tik valstybė gali bent dalinai tai suvaldyti ir sudaryti sąlygas neatsispindėti kainai vartotojui pilna apimtimi. Augantys energijos kaštai nebus dengiami kokybės sąskaita, bet verslas bus priverstas kelti maisto produktų kainas, nors tai ne vienintelė priemonė priversianti įmones imtis drastiškų sprendimų.

Praktiškai nei iš rezervų, nei padidintomis produktų kainomis tokių kaštų pakilimo kompensuoti verslas negali.  Nei viena maisto pramonės įmonė nenori stabdyti darbo ir artėjant žiemai bedarbiais palikti  šimtus darbuotojų. 

Maisto pramonė primygtinai prašo rasti galimybes kompensuoti bent tą dalį elektros ir dujų kaštų, kuri padėtų susilyginti Lietuvos verslui su ES vidurkiu ir tokiu būdu šalies verslas išliktų konkurencingas.

Asociacijos prašo panaikinti biurokratines kliūtis, kurios trukdo verslui investuoti savo paties lėšas į atsinaujinančią energiją, dėl nesavalaikio techninių sąlygų išdavimo, kitų techninių dalykų, o rinkoje trūkstant atsinaujinančios energetikos įrangos komponentų projektų įgyvendinimo laikas išsitempia iki kelerių metų, nors verslas jau galėtų pradėti projektus dabar ir taptų energiją gaminančiu vartotoju.

Maisto pramonę vienijančios asociacijos atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors daug kalbama apie 0,5 mlrd. eurų ir ES Ekonominio gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, tačiauį šiuo metu paskelbtas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos paskolų priemones maisto sektorius dėl nustatytų reikalavimų tiesiog nepatenka. Kaip bus su planuojamomis naujomis paskolomis dar nėra aišku.

Ypač nesąžiningu veiksmu maisto pramonė laiko AB „Ignitis“ nuo spalio 1 d. vienašališkai nutraukiamas sutartis su verslo įmonėmis, su kuriomis buvo sudarytos sutartys su ilgalaikiais įsipareigojimais. Po tokio AB „Ignitis“ žingsnio, įmonės jaučiasi neužtikrintai, negali prognozuoti gamybos savikainos ir sudaryti atitinkamų sutarčių su produkcijos pirkėjais.

Parengta pagal laikraštį ŠIANDIEN