Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Rietave kuriasi naujos įmonės, jaunimas kurs gyvenimą savame krašte

Rietave kuriasi naujos įmonės, jaunimas kurs gyvenimą savame krašte

Iškilmingas Rietavo Mykolo Kliopo Oginskio meno mokyklos atidarymas. Rietavo meras Antanas Černeckis (dešinėje) tikisi, kad jaunimas ras savo kelią čia, kur gimė ir užaugo, kurs savo gyvenimą savame krašte.

Į laikraščio ,,ŠIANDIEN“ klausimus atsako Rietavo savivaldybės meras Antanas ČERNECKIS

Gerbiamas mere, kaip vertinate Vidaus reikalų ministerijos rengiamą „Baltąją knygą“, kuri nubrėš regioninės politikos gaires bent dešimtmečiui?

Perspektyvos matymas, aiškus planavimas, akcentų sudėliojimas visada turi prasmę. Pripildant knygos turinį konkrečiais darbais tikėtina, kad tai turės įtakos Lietuvos vystymuisi artimiausiais metais. Ar bus politikos tąsa, parodys gyvenimas.

Savivaldybėms bus priskirta funkcija ir suteiktos priemonės skatinti ekonomikos augimą. Negi jūs to anksčiau nedarėte?

Savivaldos įstatyme dar nėra šios funkcijos priskyrimo. Tikimės, kad su šia funkcija turi ateiti ir konkrečios priemonės verslui skatinti. Iki šiol tai darėme tik Savivaldybės savarankiškų funkcijų sąskaita. Iš lėšų, skirtų valstybinių funkcijų vykdymui, skatinti ekonomikos augimo neturime teisės. Todėl galimybės yra minimalios. Regionuose yra daug veikiančių įmonių, kurios yra registruotos didžiuosiuose miestuose.

Vertinant pramonės ir verslo rodiklius, pasiekimai šioje srityje yra priskiriami tai savivaldybei, kurioje registruota įmonė, o ne tai kurioje įmonė vykdo veiklą. Nėra aiškaus atsakymo dėl užsienyje registruotų įmonių ir prekybos tinklų. Kaip apskaičiuojami į kurios savivaldybės biudžetą mokami taršos mokesčiai?

Neturėdamos informacijos, savivaldybės negali tinkamai įvertinti įmonių prašymų dėl atleidimo nuo turto, žemės ar žemės nuomos mokesčių. Tai trukdo ir apsisprendžiant dėl regionų specializacijos. Nes pakankamai didelės įmonės, veikiančios regionuose, nėra priskiriamos tai vietovei.

Teigiama, kad potencialiai mažėjant ES paramos lėšoms bei keičiantis paramos formoms bus sukurtas nuoseklus regioninės politikos formavimo ir įgyvendinimo mechanizmas. Kaip jūs suprantate šį teiginį? Ar traukinys formuojant regioninę politiką dar nenuvažiavo?

ES paramos lėšų naudojimui nustatytos tvarkos, konkretūs aprašai – improvizacijoms vietos beveik nepalieka. Jau dabar pavėlavęs dokumentų rengimas duoda neigiamą poveikį darniam vystymuisi.

Didesnis lėšų išmetimas vienu metu į rinką ir atliekami viešieji pirkimai sukelia staigų kainų kilimą ir mažesnės apimties darbų atlikimą.

Dėl netolygaus ES paramos panaudojimo susidaro papildomos išlaidos savivaldybėms, nes pagal planuotas lėšas negalima pilnai įgyvendinti darbų.

Teigiama, kad kai kuriais atvejais savivaldybės imasi iniciatyvos ir įgyvendina bendrus sprendimus, peržengiančius savivaldybių ribas. Argi tai blogai, jeigu, tarkim, kuriama bendra turizmo rinkodara ar kitos iniciatyvos?
Taip yra daroma. Tai buvo skatinama, ir manau, kad šia kryptimi veikiant, bus pasiekti geresni rezultatai.

Darbo pajamos tarp skurdžiausios ir turtingiausios Lietuvos savivaldybės skiriasi daugiau nei 1,5 karto. Ką daryti, kad žmonėms už panašų darbą būtų mokamas orus atlyginimas?

Darbo vietų steigimas, darbo našumo didėjimas, konkurencijos skatinimas tai ir yra pagrindinis ekonomikos variklis. Darniai veikiant šiai sistemai didės ir atlyginimai.

Dažnai tenka girdėti, kad į savivaldos klausimų svarstymą neįsijungia gyventojai, bendruomenės, valdžia sprendimus priima už uždarų durų. Gal Rietavo savivaldybė išimtis?

Šita klišė yra gana paplitusi. Tačiau, ar visais atvejais ji yra teisinga? Nemanau, kad mes esame ypatinga išimtis. Kartais tenka priimti sprendimus greitai ir ryžtingai.

Per septyniolika metų padaryta tikrai daug. Išgražėjo ne tik Rietavas. Turėdami savivaldą, o ne būdami kitos savivaldybės dalimi, tapome ne tik nepriklausomi.

Planavimo, biudžeto formavimo, projektų įgyvendinimo klausimais gyventojai informuojami susitikimų metu, viešuose svarstymuose, Savivaldybės internetinėje svetainėje, seniūnaičių sueigose, susitikimuose su verslo atstovais ir kt. Norintiems žinoti ir dalyvauti sprendimų priėmime galimybių yra daug. Gal ne visada yra noro.

1915 metais Rietavas buvo apskrities, vėliau – valsčiaus centras. Ką laimėjo rietaviškai, aplinkinių kaimų gyventojai, kai prieš septyniolika metų Rietavas atkūrė savivaldą?

Nuo aštuonioliktojo amžiaus Rietavas turėjo savivaldą, buvo valsčiaus, vėliau – apskrities centras, o nuo 1963 metų prijungtas prie Plungės rajono. 1990-aisiais Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, atsivėrė naujos galimybės, tačiau dešimtmetis nuo 1990 iki 2000 metų nebuvo ekonomiškai sėkmingas.

Apklausus gyventojus, paaiškėjo, kad dauguma jų – Rietavo savivaldos atkūrimą. Noras patiems kurti ateitį ir būti savo gyvenimo šeimininkais nugalėjo visas kliūtis ir, laimei, atsirado mums pritariančių tuometinių Seimo narių, kurie tikrai daug padarė, kad atgautume savivaldą.

Pagal Lietuvos Respublikos 1999-12-21 teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą Rietavo savivaldybės steigimo ir veiklos pradžia – 2000 m. kovo 19 d. Rietavas atkūrė savivaldą su penkiomis seniūnijomis ir pradėjo gyventi savo gyvenimą su savo biudžetu ir savomis problemomis. Žinojom, kad bus nelengva, bet supratimas, kad tai – mūsų gyvenimas, padėjo įveikti visus sunkumus.

Per septyniolika metų padaryta tikrai daug. Išgražėjo ne tik Rietavas ar Tverų miestelis, bet ir seniūnijų gyvenvietės ir kaimai – asfaltuotos gatvės, įrengtas jų apšvietimas, renovuota daug pastatų.

Rietavo istorija turtinga – čia užsižiebė pirmoji Lietuvoje elektros lemputė, suskambo pirmasis telefono skambutis, įsteigta pirmoji profesionali muzikos mokykla, pirmoji žemės ūkio mokykla, išleistas pirmasis lietuviškas kalendorius.

Gyventojai dabar gerokai aktyvesni, susibūrę į bendruomenes, rengia ir įgyvendina projektus, gerina savo gyvenamąją aplinką. Taigi turėdami savivaldą, o ne būdami kitos savivaldybės dalimi, tapome ne tik nepriklausomi, bet, planuodami savo laiką ir biudžetą, gyvename daug geriau.

Kuo išsiskiria rietaviškiai iš kitų šalies regionų, kaip sutikote žinią, kad Tverai tapo 2018 m. Lietuvos mažąja kultūros sostine?

Žinia, kad Tverai tapo 2018 m. Lietuvos mažąja kultūros sostine, žinoma, visi sutikome džiaugsmingai – ne tik tveriškiai, bet ir kiti savivaldybės gyventojai. Didžiuojamės drauge su tveriškiais jų pelnytu garbingu titulu.

Rietavas garsėja ir savo istorija, ir darbščiais, kūrybingais žmonėmis. Kaip emigracija atsiliepė jūsų kraštui?

Taip, Rietavo savivaldybė tikrai nedidelė, bet mes tikrai turime kuo didžiuotis – mūsų istorija turtinga – čia užsižiebė pirmoji Lietuvoje elektros lemputė, suskambo pirmasis telefono skambutis, įsteigta pirmoji profesionali muzikos mokykla, pirmoji žemės ūkio mokykla, išleistas pirmasis lietuviškas kalendorius… Vardinti būtų galima ilgai, už visa tai esame dėkingi kunigaikščiams Oginskiams.

Tačiau nemažiau svarbi ir mūsų dabartis, čia gyvenantys nepaprastai darbštūs, kūrybingi ir nuoširdūs žmonės, kuriantys geresnį gyvenimą ne tik sau, bet ir ateinančioms kartoms.

Emigracija palietė ir Rietavą, gyventojų sumažėjo jaunimui išvykus ieškoti lamės kitose Europos šalyse. Tačiau pamažu ir Rietave kuriasi naujos įmonės, kurioms reikalingi jauni, gabūs žmonės, todėl tikimės, kad jaunimas ras savo kelią čia, kur gimė ir užaugo, kurs savo gyvenimą savam krašte.

Gintaro Lečo ir Angelės Kilčiauskaitės nuotraukos.

Parašykite komentarą

Top