Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Laikraštis ŠIANDIEN: Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus” rezoliucija

Laikraštis ŠIANDIEN: Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus” rezoliucija

Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus” REZOLIUCIJA priimta steigiamojo suvažiavimo 2017 12 09 Raudondvaryje

Lietuvos Respublikos Seimas šių metų pavasario sesijoje priėmė Miškų įstatymo pakeitimus, kurie iš pagrindų griauna beveik tris nepriklausomybės dešimtmečius kurtą ir tobulintą valstybinių miškų valdymo sistemą. Rengiant Miškų įstatymo pakeitimus buvo demonstratyviai ignoruojama miškininkų, mokslininkų, profsąjungų, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų nuomonė, nors įsigaliojus įstatymui regionuose bus sunaikinti keli tūkstančiai darbo vietų, sužlugdyti žmonių gyvenimai, gausinamos bedarbių ir emigrantų gretos. Nukentės ne tik miškininkai, bet ir miške dirbantys smulkieji verslininkai, smulkieji medienos perdirbėjai.

Siekiant užgniaužti visuomenės pasipriešinimą neskaidriems politikų sprendimams, prieš miškininkų bendruomenę buvo organizuota neregėto masto melo ir šmeižto kampanija. Taip pat sąmoningai buvo ignoruojamas grupės Lietuvos Respublikos Seimo narių reikalavimas atlikti planuojamos miškų valdymo pertvarkos kaštų ir naudos analizę.

Kyla klausimas, ar sujungus miškotvarkos ir ūkininkavimo valstybiniuose miškuose funkcijas vienoje įmonėje, bus išlaikomas tvaraus miškininkavimo modelis? Ar nelems tai nevaldomo kirtimų apimčių ar plynų kirtimų augimo? Įdiegus panašią tvarką Latvijoje, miškai buvo beatodairiškai kertami, dėl to Latvijos valstybiniams miškams panaikintas tarptautinis tvaraus miškininkavimo sertifikatas.

Tuo tarpu, atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos valstybinis miškų ūkis nuosekliai persitvarkė ir iki šiol sėkmingai ūkininkauja rinkos sąlygomis, sumokant visus mokesčius valstybei, kurie per nepriklausomybės laikotarpį padidėjo 16 kartų. Lietuvos miškai 2012 m. buvo pripažinti geriausiai tvarkomais pasaulyje. Lietuvos valstybinis miškų sektorius yra viena iš nedaugelio ūkio šakų, kuri sėkmingai prisitaikė ir dirba rinkos sąlygomis.

Akivaizdžiai matome, kad valdančioji dauguma, demonstratyviai paniekindama demokratijos principus, sparčiai juda autokratinio-policinio valdymo kryptimi, kur piliečių nuomonė –nereikalinga, o siūlymai – nepageidaujami. Kyla pagrįstas klausimas, kodėl reformos vykdytojai pasirinko tokį konfrontacijos su valstybinių miškų darbuotojais kelią? Ar ne todėl, kad nebuvo tikri dėl turimų argumentų pagrįstumo? O gal todėl, kad reikėjo paslėpti tikruosius reformos tikslus ir jos užsakovus?

Lietuvos valstybė yra nualinta korumpuotų politikų ir oligarchų susivienijimo, todėl visuomenę kviečiame visais įmanomai būdais stabdyti galutinį Lietuvos išgrobstymą. Valstybiniai miškai (1,2 mln. ha) – yra didžiausias valstybės turtas. Neskaidri ir buldozeriniu principu stumiama valstybinių miškų valdymo reforma leidžia daryti išvadą, kad „reformatoriams“ visai nesvarbu, kas bus sukurta – svarbiausia sugriauti ir sukelti chaosą, o tada bus galima pusvelčiui įsigyti medienos, privatizuoti miškų urėdijų turtą ir pan.

Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ pareiškia, kad neleis tyliai ir nebaudžiamai išgrobstyti Lietuvos valstybinių miškų, miškų urėdijose sukaupto turto, tyčiotis iš miškininkų, paverčiant juos ir su miškininkyste susijusius smulkiuosius verslininkus bedarbiais.

Nuoširdžiai kviečiame visus Lietuvos piliečius, neabejingus Lietuvos miškams ir Lietuvos valstybės likimui, jungtis į Sąjūdį „Už Lietuvos miškus“ ir bendromis jėgomis kurti mūsų Tėvynės ateitį.

Reikalaujame Lietuvos Respublikos Prezidentės, Vyriausybės ir Seimo:

1. Sustabdyti skubotai ir nekompetentingai vykdomą, tinkamai neparengtą valstybinių miškų valdymo reformą.
2. Atšaukti iš užimamų pareigų aplinkos ministrą Kęstutį Navicką – dėl nekompetentingai vykdomos Valstybinių miškų valdymo reformos, neskaidraus VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto direktoriaus ir valdybos konkurso organizavimo, galimai nusikalstamo Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų švaistymo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje.
3. Atlikti ir pateikti visuomenei planuojamos pertvarkos kaštų ir naudos analizę.
4. Vyriausybei sudaryti darbo grupę, konsultuotis ir tartis su Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ sudaryta derybine grupe dėl tolimesnių valstybinių miškų valdymo pertvarkos žingsnių.
5. Parengti ilgalaikę miškų urėdijų darbuotojų valdymo programą, užtikrinančią siauros miškininkystės specializacijos darbuotojų darbo vietų išsaugojimą, arba lygiaverčio įdarbinimo užtikrinimą kitose darbovietėse.
6. Užtikrinti skaidrumą ir kandidatų nepriklausomumą, parenkant valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ vadovą. Atšaukti neskaidriai sudarytą įmonės valdybą ir iš naujo paskelbti narių atrankos konkursą.
7. Įtraukti į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patariamąją kolegiją Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ deleguotus atstovus.
8. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr.1-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo, kuris buvo priimtas 2017 m. liepos 11 d., siekiant išsiaiškinti, ar šio įstatymo priėmimo procedūra atitiko visus privalomus Lietuvos Respublikos Seimo Statuto, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimus.
9. Atlikti tyrimą ir viešai paskelbti, ar minėtas įstatymas yra nepriekaištingas antikorupcinio vertinimo požiūriu.
10. Papildyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą nuostata, pagal kurią ministrai turėtų atlyginti tiesioginę žalą, padarytą dėl jų tyčinių neteisėtų sprendimų, pareigų neatlikimo ar šiurkštaus aplaidumo, atliekant pareigas.
11. Inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl suinteresuotų verslo grupių įtakos politikams priimant Miškų įstatymo pakeitimus.

Pasirašo Steigiamojo sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ vardu:

1. Vaidotas Antanaitis
2. Rimantas Braziulis
3. Ieva Budraitė
4. Gintautas Kniukšta
5. Remigijus Lapinskas
6. Saulius Lazauskas

Laikraštis ŠIANDIEN NR. 10 jau prekyboje. Ieškokite visuose prekybos centruose. 

Parašykite komentarą

Top