Prof. dr. Juozas  PABRĖŽA, laikraštis ŠIANDIEN, www.siandien.info  

Pastaraisiais metais pirmą kartą per visą atkurtos Nepriklausomybės laikotarpį stipriai suaktyvėjo žemaičių kalbos klausimo kėlimas ir problemos sprendimas. Daromi rimti žingsniai, darbai dėl žemaičių kalbos išsaugojimo, įtvirtinimo ir įteisinimo. Siekiama žemaičių kalbą įteisinti ne kaip antrąją Valstybinę kalbą, o kaip istorinio Žemaitijos regiono regioninę kalbą.

Ypač pastebimai tuo klausimu ledai pajudėjo po 2020 m. Telšiuose ir Kuršėnuose Žemaičių kongreso metu priimtos rezoliucijos „Dėl žemaičių kalbos, istorinio Žemaitijos regiono įteisinimo, išsaugojimo ir integracijos“.

Rezoliucija buvo svarstoma LR Seimo Kultūros komitete, ne viename išplėstiniame Seimo Laikinosios žemaičių grupės posėdyje ( pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė ). Laikinosios žemaičių grupės iniciatyva buvo sudaryta ekspertų grupė spręsti klausimą dėl žemaičių kalbos įteisinimo.

Vis dėlto Lietuvoje siekti žemaičių kalbos pripažinimo yra ne taip lengva ir paprasta. Tačiau nelaukiant aukščiausios valdžios sprendimų, pačioje Žemaitijoje labai aktyviai vyksta prasmingi žemaičių kalbos tvirtinimo darbai.

 2022 metus Žemaičių kalbos metais savo iniciatyva paskelbė septynios Žemaitijos savivaldybės: Telšių, Skuodo, Kretingos, Plungės, Rietavo, Mažeikių, Šilalės. Sprendimas pasiteisino su kaupu: įvyko daugybė renginių, padaryta svarbių darbų, puoselėjant ir tvirtinant žemaičių kalbą. Gražų pavyzdį ir pradžią padarė Telšių rajono savivaldybė, pirmoji paskelbusi Žemaičių kalbos metus ir patvirtinusi Žemaičių kalbos metų minėjimo programą, kuriai įvykdyti paskyrė apie 100 tūkstančių eurų.

 Pagal tą programą buvo sukurti ir įrengti trys meno ženklai, skirti žemaičių kalbai. Didžiojoje Žemaičių sienoje atidengta nauja plokštė – paminklas žemaičių kalbai ( autorius – dailininkas Mindaugas Šimkevičius ). Toje plokštėje iškalti kalbininko Juozo Pabrėžos pasiūlyti 18 tipiškiausių žemaitiškų žodžių: nuotrīnė „dilgėlė“, pliuoris „alyva“, kriupis „rupūžė“, ledspėra „baltoji kielė“, staibis „blauzda“, šakoms „tarpkojis“, ožtrėns „su prieskoniais sudėti taukai“, papėntės „duonos kepalo galiukas“, ledžinga „pačiūža“ ir kiti.

 Kiti du ženklai buvo žemaičių kalbai skirtos plaketės, kurios įrengtos Masčio ežero pakrantėje. Telšiškiai Žemaičių kalbos metus pažymėjo Žemaičių festivaliu „PATRIA UNA“, žemaičių kalbos populiarinimo varžytuvėmis – egzaminu.

Atskirai pažymėtina Telšių švietimo centro parengta ir įgyvendinta ilgalaikė profesinių kompetencijų tobulinimo programa „Žemaičių istorija, kalba, kultūra“. 40 valandų trukmės programoje, kurioje 24 valandos buvo skirtos žemaičių kalbos ir rašybos mokymui mokyklose, dalyvavo 25 Telšių rajono pedagogai iš 18 rajono ugdymo įstaigų. Remiantis programos metu įgytomis žiniomis, buvo sukurtas pamatas žemaičių kalbos plėtojimui – mokomųjų programų pavyzdžiai darbui su skirtingo amžiaus grupių mokiniais įvairaus profilio ugdymo įstaigose. Aptarti realūs žemaičių kalbos ir kultūros puoselėjimo žingsniai ateityje. Panašias programas artimiausiu metu planuoja vykdyti ir kitos Žemaitijos savivaldybės.

 Tradiciškai puikius žemaičių kalbos puoselėjimo darbus 2022 metais tęsė Skuodo žemaičiai, kurie pelnytai yra vadinami žemaičių kalbos ir rašto tvirtove. Skuodas garsėja respublikiniu žemaitiškos kūrybos konkursu „Koram žemaitėškā“, kuriuos nuo 2001 – ųjų kas antrus metus organizuoja Skuodo rajono savivaldybės Romualdo Granausko viešoji biblioteka su Žemaičių kultūros draugija. Jau 21 – ieji metai Skuode kasmet rengiamasŽemaitijos regiono konkursas „Skaitīmā žemaitėškā“.

2022 m. vasarį, minint tarptautinę gimtosios kalbos dieną, skuodiškiai šeštą kartą pakvietė rašyti ( gyvai ar per nuotolį ) žemaičių kalbos diktantą. Garsėja Skuodas ir žemaitiškų knygų leidyba – išleistas nemažas pluoštas gero lygio poezijos, prozos, dramaturgijos knygų žemaičių kalba. Pagal projektą „Žemaičių kalba – 24/7“ skuodiškių sukurtas unikalus interneto portalas žemaičių kalbai mokytis, kur galima rasti 56 – ias žemaičių kalbos pamokas, daugiau kaip tūkstantį žemaitiškai parašytų įvairių žanrų grožinių kūrinių, edukacinių žaidimų.

Kretingiškiai Žemaičių kalbos metams skyrė respublikinę mokslinę konferenciją, kurioje pranešimus apie žemaičių kalbą skaitė profesoriai Rimantas Balsys, Juozas Pabrėža, Dalia Pakalniškienė, Valstybinės kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis. Įvairiose Kretingos rajono bendruomenėse vyko žemaitiškų tekstų skaitymai, kūrėjų vakarai, protmūšiai ( „razumu vajavuonės“), meninė akcija „Mūsa žuodis dėkts kāp kūlis“. Vyskupo Motiejaus Valančiaus ąžuolyne įrengtas riedulių su žemaitiškais žodžiais takas.

Puikią dovaną Plungės rajono ir kitiems žemaičiams Žemaičių kalbos metų proga padovanojo mokytoja lituanistė Rita Barniškienė, parengusi ir išleidusi metodinę ugdomąją knygą mokykloms „Žemaitė gīvenėms“, kurioje patraukliai aprašomi žemaičių papročiai, tradicijos ir, svarbiausiai, mokoma žemaičių kalbos ir rašto.

Pagal projektą „Žemaičiai – lietuvių giminės tautybė ( P. Višinskis )“ buvo suorganizuota paskaita – diskusija „Žemaičių kalba: nebe klaustukas, taškas?“. Didelį pasisekimą turėjo konkursas „Skaitīmā žemaitėškā“. Skaitymuose dalyvavo 82 Plungės rajono darželinukai, pradinių ir vyresniųjų klasių moksleiviai. Plungės turizmo informacijos centras išleido skirtuką – kalendorių, pažymintį Žemaičių kalbos metus Telšių apskrityje.

Rietavo rajone paminėtinos žemaičių kalbos dienos, popietės, teminiai renginiai „Skaitīmā žemaitėškā“, „Žemaitėškė pasėrokavėmā“, „Kalbo žemaitėškā“. Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijoje vieną dieną per mėnesį visos pamokos, išskyrus lietuvių ir užsienio kalbų, buvo vykdomos žemaitiškai.

     Mažeikių rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigos, mokyklos organizavo daug žemaitiškų skaitymų, viktorinų „Ar moku žemaičių kalbą“. Sedos Vytauto Mačernio gimnazijoje buvo diena „Je mon sakā, ta kon sakā“, Viekšnių lopšelyje – darželyje „Liepaitė“ ikimokyklinio ugdymo įstaigų respublikinis festivalis „Lai Vėikšniūs skombies žemaitėška ruoda“.

Šilališkiai į Žemaičių kalbos metams skirtą programą sudėjo per dvidešimt renginių: tarmių diena, trijų rajono pasakorių ( Zitos Grūdienės, Laimos Bartušienės, Elenos Vismantienės ) linksmi pasakojimai iš savo gyvenimo dūnininkų tarme, popietės, vakaronės, diskusijos „Žemaitėškė pasėrokavėmā“, „Ar lengva žemaičiui nežemaičiuoti?“ ir kiti.

 Norėdami sustiprinti Žemaičių kalbos minėjimo metus, telšiškiai architektas prof. Algirdas Žebrauskas ir dailininkas doc. Tomas Vaičaitis sukūrė komunikacijos ženklą „Keravuokem žemaitiu kakba“, kuris buvo sėkmingai naudojamas visoje Žemaitijoje.

Belieka priminti taiklų žemaitišką posakį: „Je žemaitis ožsėspėrs – ėr i dėbėsi ispėrs!“. Esu šventai įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau žemaičiai savo atkakliu užsispyrimu ir valia įtvirtins ir įteisins savo tautiškumo kertinį kūlį – gimtąją žemaičių kalbą.

ŽEMAIČIŲ SUEIGA „PER GARBINGĄ PRAEITĮ, Į DIDINGĄ ATEITĮ“

2023 M. GEGUŽĖS 6 D.

Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre, Kolegijos g. 5, Kražiai, Kelmės r.

Programa

9.30 – 10.00 val. registracija.

10.00 val. ekskursija po Kražių muziejų.

10.30 val. Sveikinimo žodis.

11.00 val. „Žemaitijos savivalda LDK gadynėje“. Pranešėjas doc. Dr. Eugenijus Saviščevas. 

11.45 val. „Žemaitiu kalba: keravojims ir tvertenems“. Pranešėjas dr. Juozas Pabrėža

12.30 val. „ Žemaitijos bajorija“. Pranešėjas Žemaičių bajorų draugijos vadas Stanislovas Kasparavičius.

13.00 val. „Žemaičių kultūros draugijos veikla“. Pranešėjas Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Algirdas Žebrauskas.

13.20 val. Pietūs. Bus galima pajodinėti žemaitukais, pasivažinėti bričkute.

14.00 val. „Žemaitiškas rodas, gaivyba“. Pranešėjai Giedrė ir Gintarius Dainanešys.

14.20 val. „Medeinos kvietimas“. Pranešėjas nepriklausomas istorikas Aivaras Lileika.

14.50 val. „ Karių su vyčiais žemė“. Pranešėjas Antanas Gedvilas.

15.10 val. „Žemaitijos jaunimo ateitis“. Pranešėjas „Žemaitijos keliais” iniciatorius Kazimieras Kerpauskas.

15.30 val. Žemaitukų arklių augintojų asociacijos vadovė Rūta Šveistienė. Pranešimas „Myliu ašvinius“.

15.50 val. Klausimai.

16.00 val. Koncertinė programa.

16.30 val. Pabaiga.

Rengėjai:

Žemaičių draugijos Kelmės skyrius

Žemaičių partijos Kelmės skyrius

Informaciniai rėmėjai:

Savaitraštis „ŠIANDIEN“

TV Eteris

Partneriai:

Kražių seniūnija

Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centras