www.siandien.info
Nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. Lietuvoje galioja draudimas kirsti ir genėti saugotinus medžius intensyviausiu laukinių paukščių veisimosi laikotarpiu

• 

Šį draudimą numato Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarka.

Saugotiniems priskiriami medžiai, kurie pagal augimo vietą, rūšį ir matmenis atitinka Vyriausybės patvirtintus kriterijus, taip pat dendrologiniu, ekologiniu bei estetiniu požiūriu vertingi ir reikšmingi kultūros paveldui bei kraštovaizdžiui, atitinkantieji aplinkos ministro nustatytus kriterijus ir savivaldybės institucijos sprendimu paskelbti saugotinais.

Draudimas kirsti ir genėti saugotinus medžius netaikomas tada, kai jie kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, turtui, saugiam eismui, saugiam elektros energijos, šilumos, dujų, naftos ir jos produktų tiekimo atnaujinimui.

Kita išimtis – kai pateikiama eksperto, baigusio biologijos krypties studijas ir įgijusio kompetencijų ornitologijos srityje, pažyma, kad kertamame ir (ar) greta augančiuose medžiuose nėra besiveisiančių laukinių paukščių.

• 

Saugotinus medžius leidžiama genėti, jeigu genimų šakų skersmuo (pjūvio vietoje) yra ne didesnis kaip 5 cm.

Gali kilti klausimų, kaip minėtuoju draudimo laikotarpiu elgtis su medžiais, kurie nepriskirti saugotiniems.

Aplinkos ministerija rekomenduoja želdynų ir želdinių savininkams bei valdytojams, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, planuojantiems kirsti, kitaip pašalinti ar genėti saugotiniems nepriskirtus medžius šių darbų nevykdyti intensyviausiu laukinių paukščių veisimosi metu (kovo 15 d. – rugpjūčio 1 d.) arba vykdyti tik įsitikinus, kad medyje ir šalia jo augančiuose medžiuose nėra besiveisiančių laukinių paukščių.

Praūžusi audra „Laura“ pridarė daugybę nuostolių

Praėjusią savaitę praūžusi audra „Laura“ pridarė daugybę nuostolių šalies miškams. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) duomenimis, valstybiniuose miškuose iš viso išversta arba išlaužyta daugiau nei 100 tūkst. kubinių metrų medienos.

• 

Miškininkai baigia atlaisvinti užverstus kelius, tvarko vėjovartas, ieško privačių miškų savininkų, kurie taip pat turi susitvarkyti vėjovartas ir vėjolaužas savo miškuose, nuo kelių patraukti užvirtusius medžius.

Pasak VMU vadovo, vėjas plynai išvartė maždaug 45 futbolo stadionų dydžio miško masyvus.

Audra išvertė daugybę medžių, kurie galėjo augti dar daug metų. Labiausiai uraganinis vėjas niokojo miškus Kretingoje, Šilutėje, Panevėžyje, Raseiniuose ir Ukmergėje. VMU Kretingos regioninio padalinio teritorijoje daugiausia miškų pažeista Mikoliškių ir Darbėnų girininkijose, kur vyrauja eglynai ir pušynai. VMU Panevėžio regioninio padalinio teritorijoje daugiausia nukentėjo eglynai.

Mažiausiai žalos audra padarė pajūrio pušynuose ir Kuršių nerijoje, kadangi ten medžiai yra prisitaikę prie stipresnių vėjų, yra susiformavusi stipresnė jų šaknų sistema. Tačiau pridaryta žalos paplūdimiams, kopagūbriui, todėl ateityje suintensyvės pajūrio miškų užpustymas smėliu.

Ankstesnės audros taip pat yra pridariusios nemažai žalos miškams. 1993 m. sausį vėtra išvertė apie 700 tūkst. m³ medienos, 2005 m. sausį uraganas „Ervinas“ – apie 600 tūkst. m³ medienos, 2010 m. rugpjūtį škvalas išlaužė ir išvertė apie 900 tūkst. m³ medienos.

Gintauto Kniukštos nuotraukos